Nacionalinės premijos skirtos:
Architektui Audriui Ambrasui – už jautrų miesto erdvių planavimą ir profesinę atsakomybę.
54 metų architektas Audrius Ambrasas yra vienas ryškiausių dabarties Lietuvos architektų. Nuo 1995 metų verčiasi privačia praktika, šiuo metu vadovauja savo architektų biurui. Tarp svarbiausių A.Ambraso darbų – „Baltic Hearts“ biurų kompleksas Ukmergės gatvėje (Vilnius, 2013), TBC Bank būstinės Tbilisyje eskizinis projektas (2013), poilsinis namas Gulbinų gyvenvietėje (Vilnius, 2013), menų inkubatorius "Rupert" (Vilnius, Valakampiai 2013), DNB banko būstinė Rygoje (2011), "Swedbank" būstinė Vilniuje (2010 m).
Aktoriui Vytautui Anužiui – už klasikinės aktorinės mokyklos šiuolaikiškumą.
60 metų aktorius Vytautas Anužis baigė Panevėžio dramos teatro J.Miltinio studiją prie Dramos teatro bei aukštąją B.Ščiukino teatro mokyklą prie Jevgenijaus Vachtangovo akademinio dramos teatro. Dirbo Klaipėdos dramos teatre, nuo 2011 m. vaidina Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje.
Beveik per keturis dešimtmečius trukusią karjerą V.Anužis atliko ne vieną ryškų vaidmenį ir pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – ir „Auksinį scenos kryžių“ už nepagrindinį dramos aktoriaus vaidmenį spektaklyje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“.
Viačeslavui Ganelinui, Vladimirui Tarasovui ir Vladimirui Čekasinui – už Lietuvos džiazo mokyklos kūrimą.
Izraelyje gyvenantis Viačeslavas Ganelinas, kuriam gruodžio 17 d. sukaks 72 metai, 69 metų Vladimiras Tarasovas ir 69 metų Vladimiras Čekasinas – tai trys Lietuvos džiazo muzikantai, 1971 m. susivieniję į trio, dariusį įtaką visai Lietuvos džiazo scenai bei ateinančioms kartoms.
Trio išsiskyrė drąsiais eksperimentais ir didelės apimties kūriniais. Trys muzikantai grojo daugybe instrumentų – jų kompozicijose galime išgirsti fortepijoną, gitarą, būgnus, perkusijas, trimitą, klarnetą, fleitą, saksofoną, smuiką ir kt. Trio gyvavo iki 1987 m. Išsiskyrę džiazo virtuozai neapleido muzikos ir sukūrė daug įsimintinų projektų.
Tapytojai Rūtai Katiliūtei – už abstrakčiosios tapybos turiningumą.
72 metų dailininkė Rūta Katiliūtė – abstrakčiosios dailės atstovė. Monochromiški, blyškių spalvų (dažniausiai įvairių mėlynų tonų) autorės paveikslai kuria lengvą ir poetišką, skaidrią atmosferą. Autorės kūrinių yra Lietuvos ir užsienio muziejuose, privačiose kolekcijose. Paskutinį kūrybos dešimtmetį dailininkė perėjo ir į kitas dailės sritis, susijusias žemės menu ir kitomis konceptualaus meno paieškomis už muziejaus ir galerijos ribų.
Kino režisieriui Gyčiui Lukšui – už kūrybišką nacionalinės literatūros adaptaciją kino kalba.
70 metų kino režisieriaus ir ilgamečio Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininko Gyčio Lukšo filmografijoje – 14 televizijos ir kino filmų. Ekranizuodamas lietuvių literatūros klasiką, G.Lukšas sukūrė tokius pripažinimą pelniusius filmus kaip „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Mėnulio Lietuva“. Paskutinis režisieriaus sukurtas filmas „Duburys“ pelnė tris „Sidabrines gerves“.
Rašytojui Valdui Papieviui – už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romano estetiką.
54 metų rašytojas Valdas Papievis debiutavo romanu „Ruduo provincijoje“, už kurį pelnė Antano Jonyno premiją. Jo romanas „Eiti“ buvo pripažintas meniškiausia metų knyga ir apdovanotas Liudo Dovydėno premija. Už novelę „Jūra, arba Savižudybės prevencija“ rašytojui skirta Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija. Romanas „Odilė, arba Oro uostų vienatvė“ Lietuvos metų knygos rinkimuose pateko į geriausių prozos knygų penketą. V.Papievis jau kelis dešimtmečius gyvena Paryžiuje.
Diskusija kilo tik dėl vieno
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, sveikindama susirinkusiuosius, džiaugėsi, jog pirmasis jos kaip ministrės renginys – džiugesio renginys, paženklintas gerų ketinimų.
Nacionalinės meno ir kultūros premijos komisijos pirmininkė Viktorija Daujotytė prisiminė buvusį komisijos pirmininką Leonidą Donskį, kuris konferencijoje buvo paminėtas tylos minute: „Ne kartą jį citavome, jautėme jo toleranciją ir nepasiekiamą akiračio platumą.“
V.Daujotytės teigimu, komisija dirbo kaip galėdama sąžiningai, tačiau lengva nebuvo, mat talentingų žmonių Lietuvoje visad yra daugiau nei jų bus įvertintų.
BNS V.Daujotytė teigė, kad komisija vienbalsiai sutarė dėl penkių laureatų, papildomo balsavimo prireikė dėl vieno. Ji sako, kad apdovanojimą V.Ganelino trio muzikantams, kurie nominuojami jau ne pirmus metus, galima vadinti skolos grąžinimu.
„Kodėl gi – galima ir taip suprasti: turi skolų ne tik bankai, turi skolų ir kultūra dažnai, žmonės. Galiausiai tos skolos atidėliojamos, bet žmonės staiga pajunta, kad laikas grąžinti. Sutikčiau su tuo, kad priėjo toks momentas, kad skola yra aiški, procentai auga – kuo greičiau grąžinsime, tuo bus geriau“, – sakė profesorė.
Viena žymiausių literatūros tyrinėtojų Lietuvoje pripažino, jog jai pačiai buvo sudėtinga apsispręsti dėl apdovanojimo būtent šioje srityje ir tai padaryti padėjo būtent kitoms kultūros sritims atstovaujančių komisijos narių nuomonė.
„Buvo ir D.Kalinauskaitė, buvo ir daugiau žmonių: man ir dėl Vytauto Martinkaus rūpėjo visą laiką, manau, kad jis turi didelių nuopelnų mūsų kultūrai ir menui. Ir kiti žmonės buvo svarbūs. Aišku, kad aš su kiekvienu turiu kažkokį santykį. Čia dėl V.Papievio galutinį pasirinkimą, manyčiau, lėmė kitų specialybių komisijos nariai – stengiausi įsiklausyti į kitų žmonių balsus, kaip tai atrodo iš šalies, kaip žiūri režisieriai, vizualiųjų menų kūrėjai. Jų žiūrėjimas buvo labiau į tą pusę, bet ir D.Kalinauskaitė netoli sukosi. Manau, kad ji yra palikta netolimai ateičiai“, – sakė V.Daujotytė.
Į nacionalines premijas šiemet pretendavo kino režisierius Gytis Lukšas, vertėjas Vladas Petrauskas, džiazo muzikai Viačeslavas Ganelinas, Vladimiras Tarasovas, Vladimiras Čekasinas, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, rašytojas Valdas Papievis, architektas Audrius Ambrasas, džiazo muzikas Dainius Pulauskas, vizualaus meno kūrėjai Svajonė ir Paulius Stanikai, tapytoja Rūta Katiliūtė, fotomenininkas Gintautas Trimakas, aktorius Darius Meškauskas, aktorius Vytautas Anužis.
Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius 7 metus, taip pat kūrinius, sukurtus per ilgesnį nei pastarieji 7 metai laiko tarpą.
Kultūros ir meno premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – 30 400 eurų.
