Nuo to laiko T.Ozawa Lietuvoje parodas rengia kasmet, o savo fotografijose jau spėjo pristatyti mums tolimas šalis. Islandija, Grenlandija, Naujoji Zelandija, Turkija ir Australija – tai tik dalis fotografo aplankytų ir nuotraukose įamžintų šalių. Kita vertus, šio autoriaus darbai mums leido pažvelgti ne tik į egzotiškus kraštus, bet iš šalies pamatyti ir savo pačių gyvenimą – 2007 m. įvairiuose Lietuvos miestuose buvo surengtos mūsų šalyje T.Ozawos sukurtų fotografijų parodos. Naujausioje fotografo darbų serijoje taip pat nėra mums neįprasto tolimų šalių gyvenimo atvaizdų. Šį kartą autorius kviečia pasidairyti po jo fotografijose pastelinėmis spalvomis nuspalvintą „melancholiškąją Lenkiją“.
 |
| Toshiki Ozawa nuotr./Pastelinių spalvų kelionė. Turkija |
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad naujos T.Ozawos fotografijos mažiau įdomios už ankstesnius jo kūrinius. Greičiau priešingai – fotografijose nelikus egzotikos, tampa lengviau įsižiūrėti į jų estetiką ir perprasti japonų menininko autorinį braižą. Žinoma, svarbiausias pastarojo akcentas yra subtili fotografijų spalvinė gama, kurią autorius išgauna tiek naudodamas specialią fotografijų spausdinimo technologiją, tiek pastebėdamas „fotogeniškus“ spalvų derinius jį supančioje aplinkoje. Jau daugiau nei keturis dešimtmečius T.Ozawa kūrybiškai dirba spalvotosios fotografijos srityje ir, kaip pats teigia, naudodamas specialų spalvotą popierių, spausdindamas fotografijas rankiniu būdų, išgauna „labai švelnių tonų ir sodrių pereinamų atspalvių“ atvaizdus. Be to, japonų menininkas ne tik skiria daug dėmesio spalvos perteikimui spausdinant fotografijas, bet taip pat atidžiai renkasi aplinkoje esančius spalvinius derinius. Spalvos kai kuriuose fotografijose netgi derinamos kontrasto principu – keli raudoni vijoklio lapai žalios lapijos fone ar ryškiai geltonas pastato stačiakampis dangaus mėlynėje.
T.Ozawos pasirinktas kūrybinis kelias šiandien atrodo gana neįprastas ir rizikingas. Viena vertus, fotografijos technologijos sureikšminimas, tradicinis nuotraukų spausdinimo būdas jo darbus akivaizdžiai skiria nuo šiuolaikinės fotografijos konteksto, kuriame svarbiausias vaidmuo tenka konceptualiam kūrybos pagrindui. T.Ozawos ypatingas dėmesys fotografijos amatui primena romantiškus fotografijos jaunystės laikus, kai XIX a. fotografai nuotraukoms suteikdavo vienetinio meno kūrinio statusą, naudodami specialius fotografijų spausdinimo būdus.
Kita vertus, japonų autoriaus kūrybą vienareikšmiškai priskirti tradicinei meninei fotografijai taip pat nėra lengva. Nors fotografija, kaip viena iš meno sričių, per daugiau nei pusantro šimtmečio gyvavimo metų nuolat keitėsi ir kartu su kitais vizualiaisiais menais plėtojosi įvairiausiomis kryptimis, tačiau iki pat XX a.septintojo dešimtmečio meno pasaulyje buvo pripažįstama tik nespalvota fotografija. Net ir šiandien tradicinio fotografijos meno kūrėjai dažnai teikia pirmenybę juodai-baltoms nuotraukoms, kuriose išryškėjantys šviesių ir tamsių tonų kontrastai kuria tik jai būdingą dramatizmą ar įsidėmėtiną estetinę formą. Tuo tarpu T.Ozawa renkasi sudėtingesnį, bet galbūt, įdomesni kelią ir bando su žiūrovais „kalbėtis“ spalvų pagalba.
 |
| Toshiki Ozawa nuotr./Pastelinių spalvų kelionė 4. Australija iš arti |
Tačiau pasakojimas, kurį galima įžvelgti japonų fotografo darbuose, atrodo nuoširdus ir paprastas. Tai tartum kelionių pastabos, kurių neriboja joks išankstinis sumanymas, jokia griežta fotografijų serijos koncepcija. Visus T.Ozawos darbus sieja tik jo humanistinis požiūris į žmogų ir gyvenimą. Gal kaip tik dėl to šio autoriaus požiūrio fotografijų siužetai atrodo gerai pažįstami ir primenantys XX a. pirmos pusės vadinamąją humanistinę fotografiją. Keliaudamas toli nuo gimtosios šalies, japonų fotografas pastebi tuos kasdienio gyvenimo aspektus, kurie vienija skirtingų kraštų žmones: mažais malonumais besidžiaugiančius vaikus, įsimylėjėlių poras, romantišką senamiesčio gėlių turgų. Šiandieninės Lenkijos miestų gatvėse T.Ozawa atranda tokį patį žmonių gyvenimą, kokį klajodami Paryžiaus gatvėmis kažkada įamžino garsieji prancūzų fotografai. Tik Lenkijos kasdienybė fotografijose atrodo labiau pripildyta buities detalių, populiariosios, komercinės kultūros ženklų nei svajingasis Paryžius. Galbūt tai lemia dažnai ironiškas T.Ozawos žvilgsnis, išryškinantis senamiesčio fone tekančios kasdienybės akimirkas, gal taip atrodo dėl to, kad japonų autoriaus fotografijose užfiksuotas mums gerai pažįstamas gyvenimas, kurio idealizuoti neleidžia laiko distancijos trūkumamas. Bet kuriuo atveju, kaip tik neslepiama ironija, kuri dar labiau išryškėja spalvotoje fotografijoje, leidžia autoriui atitrūkti nuo sentimentalumo.
 |
| Toshiki Ozawa nuotr./Pastelinių spalvų kelionė 4. Australija iš arti |
Tai, kad T.Ozawa nėra linkęs mėgautis vien gražiomis kasdienybės akimirkomis ir kurti naiviai optimistinį gyvenimo vaizdinį, patvirtina ne tik jo ironiškas žvilgsnis į šiandieninę Lenkijos realybę, bet ir pagarba jos praeičiai ir ypač – skaudiems šios šalies istorijos tarpsniams. Iš visos serijos išsiskiria fotografijos, kuriose T.Ozawa įamžino buvusias Osvencimo ir Aušvico koncentracijos stovyklas. Pastarieji darbai rodo, kad autorius moka fotografijos kalba perteikti ne tik malonius išgyvenimus ir gyvenimo džiaugsmą, bet taip pat – nesuvokiamą siaubą. Jo atminties akivaizdoje fotografas tartum nutilo ir sukūrė bene įspūdingiausias serijos fotografijas – nuo subjektyvaus požiūrio ir estetinių ieškojimų apvalytas nuotraukas. Tikriausiai, šiuo atveju, jokia vaizdo dramaturgija nebūtų tokia iškalbinga kaip griežtoje stačiakampių kompozicijoje įrėminta geležinkelio bėgių pabaiga. Fotografijoje – tai ir žmogiškumo, ir sveiku protu suvokiamos gyvenimo logikos bei pamatinių vertybių pabaiga.
Pastelinės T.Ozawos fotografijų spalvos dažniausiai atskleidžia kasdienio gyvenimo džiaugsmą ir pagarbą žmogui, tačiau už jų taip pat gali slypėti ir tylūs praeities tragedijos aidai. Fotografas, savo ruožtu, leidžia žiūrovui šį kontrastą atrasti pačiam – jis tik žvilgsniu parodo šypseną keliančius gyvenimo paradoksus arba palieka žiūrovą tylioje akistatoje su praeities tragedija. Galbūt T.Ozawa sąmoningai pasirenka tokią poziciją – suvokiant skaudžiausią žmonijos patirtį, tikėti gyvenimo prasme ir žmogaus gebėjimu juo džiaugtis.
Šią savaitę Kaune pristatytas T.Ozawos kelioninės fotografijos albumas „Pastelinių spalvų kelionė 4. Australija iš arti“. Vilniuje, Lenkijos institute (Didžioji g. 23) dar galima apžiūrėti T.Ozawos fotografijų parodą „Pastelinių spalvų kelionė 3. Melancholiškoji Lenkija“.
