Per slaptą balsavimą šeštadienį už jos kandidatūrą balsavo 92 Seimo nariai, prieš buvo du, susilaikė septyni parlamentarai.
V. Ščiglienės kandidatūrą svarstant Kultūros komitete jo pirmininkas Vytautas Juozapaitis atkreipė dėmesį į keistą situaciją, kai Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai V. Ščiglienę antrai kadencijai pasiūlė likus daugiau nei pusmečiui iki jos pirmos kadencijos pabaigos, nežinodami, ar ji išvis bus paskirta komisijos nare antrai kadencijai.
V. Juozapaičio teigimu, mažiausiai šeši dabartinės komisijos nariai nedalyvavo renkant naujos kadencijos komisijos vadovą, nes per tą laiką pasikeitė dalis komisijos narių.
Gegužės 26 dieną Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, pasak V. Ščiglienės, pasiūlė ir surengė naujo pirmininko rinkimus.
Vyriausybė ją Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare antrai kadencijai paskyrė tik gruodžio 13 dieną. Jeigu Ministrų kabinetas nebūtų to padaręs, V. Ščiglienė darbą komisijoje būtų baigusi 2024 metų sausio 8 dieną.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininką skiria ir atleidžia Seimas.
Šią komisiją sudaro 12 narių. Du iš jų skiria prezidentas, keturis – Seimas Kultūros komiteto teikimu, dar keturis – ministras pirmininkas kultūros ministro teikimu, du narius renka asociacijos, kurių veikla susijusi su kultūros paveldo paieška, saugojimu ir propagavimu.
Ši komisija yra Seimo, prezidento ir Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Komisija atskaitinga Seimui.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra parengusi koncepciją, kad visos Seimui patariančios ekspertinės institucijos būtų sujungtos į vieną Nacionalinę gerovės agentūrą, nes dabartinės dirba neefektyviai.
