Po dešimties metų lagerio ir metų tremties sugrįžęs 1958-aisiais į Lietuvą Jomantas vėl buvo priimtas į LSSR dailininkų sąjungą, kai šioji glaistė stalinizmo „perlenkimus“. Chroniška tuberkulioze sergantis senukas nebespėjo išleisti atsiminimų ar kūrybos albumo. Neatgavo ir asmeninio archyvo.
Liko neįvertintas grafiko indėlis į valstybės įvaizdžio kūrimą: pirmuosius pašto ženklus, litus, oficialius gyventojų surašinėtojų ženklelius, Steigiamojo Seimo rūmų ir Karininkų ramovės puošybą, galiausiai – pasus.
Su Jomanto vardu nesietos ir skoningos litografijos – dėl jose vaizduojamų valstybininkų: Šaulių sąjungos vado Vlado Putvinskio-Pūtvio, prezidentų Kazio Griniaus ir Antano Smetonos, ministro pirmininko Juozo Tūbelio, kalbininko Jono Jablonskio.
Jomanto kurti Lietuvos pilių, miestų vaizdai, kunigaikščių portretai sovietmečiu pamiršti, nes juos spausdino patriotiniai žurnalai – Šaulių sąjungos „Trimitas“ ir kariuomenės „Karys“. Pereito amžiaus pradžioje puošniai išleistų Lazdynų Pelėdos raštų ar keturių Smetonos raštų tomų vinjetes yra matęs retas bibliofilas.
1960-ųjų rudenį grafikas buvo palaidotas LSSR dailininkų fondo pinigais, mat savų neturėjo, o sūnus gyveno kitapus geležinės uždangos – Australijoje. Naujajame tūkstantmetyje jo kapavietės paieškoms Saulės kapinėse prireikė trejų metų.
Ji surasta per laimingą atsitiktinumą: tais pat metais sąjunga laidojo ir dailininką Justiną Vienožinskį; dviejų draugų mirtis skyrė vos keturi mėnesiai, tad amžino poilsio jie atgulė netoli vienas nuo kito. Nepažymėtoje Jomanto atilsio vietoje užsiliko geležinio laidotuvių vainiko lapas. Paminklą tolimi giminaičiai pastatė prabėgus trims dešimtmečiams. Grafiko sūnus Vincas Melburne mirė bevaikis.
Laiko slinktys tirpdo atmintį kaip šiluma Antarktidos ledynus. 2019-aisiais meninio filmo „Nova Lituania“ reklaminis plakatas (dailininkė Paulė Boculaitė) sukurtas Jomanto plakato Draugijai užsienio lietuviams remti pagrindu, bet grafikas neprisimintas ir nepaminėtas.
2018-aisiais Paryžiaus Orsė muziejaus kuratorius Rodolphe’as Rapetti trijų Baltijos šalių XX amžiaus dailininkų darbų parodai „Laukinės sielos“ („Âmes sauvages“) atrinko ir Jomanto 1914 metų grafikos kūrinį „Viltis“, sukurtą žurnalo „Vairas“ viršeliui. Blizgiame parodos kataloge darbas „perkirptas“ pusiau, o autoriaus pavardė nurodyta tik leidinio rodyklėje.
Žinant, kad 1914-aisiais Jomantas, užuot stojęs į Peterburgo dailės akademiją, buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę ir išsiųstas į Pirmojo pasaulinio karo apkasus, perpus perkirpta „Viltis“ – gan simboliškas jo likimo ženklas.
