Iš tiesų, drįsčiau teigti, kad Vilniaus Antano Vienuolio progimnazija (nuo 2015 m.), ne kartą keitusi pavadinimus – pagrindinė mokykla (nuo 2005 m.), gimnazija (nuo 2000 m.), Antano Vienuolio vidurinė (nuo 1957 m.), 1-oji vidurinė (nuo 1949 m.), o dar anksčiau ir Vytauto Didžiojo gimnazija, yra išugdžiusi daugiausia Lietuvai nusipelniusių žmonių, Lietuvos valstybės pagerbtų ir apdovanotų per trumpą 33 metų nepriklausomybės laikotarpį.
Bet grįžkime prie mokyklos ištakų – prisiminkime jos istoriją.
Vilniuje 1915 m. spalį pradėjo veikti pirmoji lietuviška aukštesnioji bendrojo lavinimo mokykla, iš pradžių turėjusi „J.Basanavičiaus, M.Biržiškos ir P.Gaidelionio Vilniaus lietuvių gimnazijos kurso pamokų“ vardą, tais pačiais 1915 m. – „Ryto“ draugijos Vilniaus lietuvių gimnazija, 1918 m. – „Pirmoji Vilniaus vyrų gimnazija“, o 1921 rugpjūčio 22 d. pedagogų tarybos posėdžio sprendimu gimnazijai suteiktas Vytauto Didžiojo vardas – pirmajai lietuviškai gimnazijai Rytų Lietuvoje, kuri netrukus tapo svarbiu tautinio švietimo židiniu.
Vienas gimnazijos įkūrėjų ir pirmasis jos direktorius profesorius Mykolas Biržiška rašė: „Įsteigta karo metu Vilniaus gimnazija buvo subūrusi aplink save žymias lietuvių šviesuomenės jėgas, kurios buvo savo krašte pasilikusios darbuotis.“
Įsteigta karo metu Vilniaus gimnazija buvo subūrusi aplink save žymias lietuvių šviesuomenės jėgas, kurios buvo savo krašte pasilikusios darbuotis.
Tarp gimnazijos steigėjų ir darbuotojų matome daugelį mūsų kraštą garsinusių asmenų. Tai būsimieji Lietuvos prezidentai ir Vasario 16-osios akto signatarai – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Lietuvių tautos patriarchas signataras Jonas Basanavičius, mokslininkas Mykolas Biržiška, vyskupas, politikas Mečislovas Reinys, grafikas ir dailės istorikas Paulius Galaunė, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius bei kitos iškilios Nepriklausomos Lietuvos asmenybės.
Kaip minėta, pirmuoju mokyklos direktoriumi paskirtas vienas iš steigėjų – profesorius, Lietuvos literatūros istorikas, nepriklausomybės akto signataras, pedagogas, vadovėlių autorius, visuomenės veikėjas Mykolas Biržiška. Jis gimnazijos direktoriaus pareigose išbuvo iki 1922 m. Tais metais kartu su broliu Viktoru, fizikos bei matematikos mokytoju, Vilniaus lenkų valdžios ištremtas iš Vilniaus, apsigyveno laikinojoje sostinėje Kaune, netrukus ėmė vadovauti „Aušros“ gimnazijai.
Vėliau į ištremto gimnazijos direktoriaus M.Biržiškos vietą išrenkamas rašytojas, dramaturgas ir pedagogas Marcelinas Šikšnys. Mokyklos direktoriumi jis išbuvo iki 1939 m. M.Šikšnio vadovaujamoje gimnazijoje buvo rengiami lietuvių muzikos bei Lietuvos istorijos vakarai, dainuojamos lietuvių liaudies dainos. 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, režimas skaudžiai kirto visai tautinės mokyklos švietimo sistemai.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, režimas skaudžiai kirto visai tautinės mokyklos švietimo sistemai.
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje mokykla buvo perkelta į ankstesnes patalpas (Didžioji g. 32, dabar šiose patalpose įsikūrusi Vilniaus Jėzuitų gimnazija), 1944 vokiečių okupacijos metais mokykla vėl pervadinta „Vilniaus 1-ąja berniukų gimnazija“, o antrosios sovietinės okupacijos 1949 m. reorganizuota ir pervadinta Vilniaus 1-ąja vidurine mokykla, nuo 1954 metais priimtas nutarimas dėl mišrių (mergaičių ir berniukų) klasių steigimo.
Šiandien šia garbinga tarpukario Vytauto Didžiojo gimnazijos istorija didžiuojasi net keturios švietimo įstaigos, kartu atšventusios mokyklos įkūrimo šimtmetį 2015 metais – tai Salomėjos Nėries gimnazija (nuo 1939 tuomečio švietimo ministro Leono Bistro įsakymu B. Nr. 63 mergaitės perkeltos mokytis į kunigaikštienės Birutės gimnaziją, šiandien ir žinomą Salomėjos Nėries vardu), Vytauto Didžiojo gimnazija (beje, atkurtą 2005 m. naujose patalpose), Vytės Nemunėlio pradinė mokykla ir, be abejo, Antano Vienuolio progimnazija (šiuo metu besiglaudžiančią Aušros Vartų g. 23). Ne kartą vienuoliečiams teko keisti ir pastatus – glaustis įvairiose Vilniaus vietose.
Šiais metais gruodžio 14 dieną minime 65-erių metų sukaktį nuo Antano Vienuolio vardo suteikimo Vilniaus 1-ajai vidurinei mokyklai 1957 metais. Kodėl mokykla buvo pavadinta rašytojo klasiko Antano Vienuolio vardu?
Gruodžio 14 dieną minime 65-erių metų sukaktį nuo Antano Vienuolio vardo suteikimo Vilniaus 1-ajai vidurinei mokyklai 1957 metais.
Mokslininkas, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, prezidento Algirdo Brazausko patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijos klausimais Arvydas Virgilijus Matulionis savo neseniai išleistoje solidžioje knygoje „Mano pasaulio žmonių autografai“ (2021 m.) rašo apie tuos lemtingus 1957-uosius metus: „Tuo metu valdžia ruošėsi duoti mokyklai Felikso Dzeržinskio vardą, bet tuo metu kaip tik mirė Antanas Vienuolis (rugpjūčio 17 d.).
Mūsų mylimiausia lietuvių kalbos mokytoja Bronė Katinienė (1909–2006) buvo gera rašytojo draugė. Jai ir kilo mintis gelbėti situaciją nuo čekisto, siūlant lietuvių literatūros klasiko vardą. Mokykloje dar tebebuvo gyva Vytauto Didžiojo gimnazijos dvasia, kurią išsaugojo tokie mokytojai kaip matematikas Romualdas Balaišis, lituanistas Henrikas Steponavičius, geografas Antanas Ivanauskas, gamtininkas Zenonas Serapinas, anglistė Bronė Svecevičienė ir kiti.“
Beje, ir pats gerbiamas Arvydas Virgilijus Matulionis 1963 m. yra baigęs Vilniaus Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, o jo mama Kazimiera Matulionienė – ilgametė „šios mokyklos mokytoja, kartu su Romualdu Balaišiu dar ir mokymo dalies vedėja“. Ir tik labai didelėmis mokytojos lituanistės Bronės Katinienės pastangomis ir žygiais po įvairias to meto valdžios instancijas pavyko pasiekti, kad 1957 m. gruodžio mėnesio 14 dieną, švietimo ministro įsakymu Vilniaus 1-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas garbingas rašytojo Antano Vienuolio vardas.
Tik labai didelėmis mokytojos lituanistės Bronės Katinienės pastangomis pavyko pasiekti, kad Vilniaus 1-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas garbingas rašytojo Antano Vienuolio vardas.
Pagalvokime, kad tais 1957-aisiais nurungti Feliksą Dzeržinskį turėjo būti labai labai sunku. O per tokį trumpą laiką (nuo rugpjūčio 17 iki gruodžio 14 dienos) pakeisti valdžios sprendimą atrodytų išvis neįmanoma užduotis. Ir iki pat Atgimimo viena garbingiausių Vilniaus mokyklų būtų vadinama čekisto vardu (beje, kaip ir gatvė Vilniuje), ir net baisu pagalvoti, kiek daug labai gerbtinų žmonių būtų sakę: „Baigiau Felikso Dzeržinskio vardo vidurinę mokyklą.“
Šį faktą žinojau seniai ir labai nudžiugau radęs raštišką šios vardo suteikimo istorijos patvirtinimą profesoriaus knygoje. Besidomintiems rašytojo asmenybe – puikioji mokytoja, lituanistė Bronė Katinienė yra 2002 metais išleidusi atsiminimų apie Antaną Vienuolį knygą „Atodairų vasara“. Autorė labai daug bendravo su rašytoju ir paliko puikių prisiminimų apie jį.
Taigi iš tiesų dabar galima būtų tvirtinti, kad rašytojas savo mirtimi išgelbėjo Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. Tuo metu Vilniuje tik dvi mokyklos turėjo žymių žmonių vardus – Salomėjos Nėries ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vidurinės mokyklos, visos kitos buvo sunumeruotos.
Dabar galima būtų tvirtinti, kad rašytojas savo mirtimi išgelbėjo Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą.
„Niekas negali pakeisti žodžio, parašyto istorijos ranka.“ Šie žodžiai yra tapę Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos filosofija. Iš tiesų niekas negali perrašyti istorijos. O istoriją mena žmonės. Žmonės yra vieninteliai istorijos liudytojai, todėl svarbu tuos žmones įamžinti, prisiminti. Vilniaus Antano Vienuolio vardo mokykla, įvairiai vadinta, išugdė ne vieną žymų žmogų, kuriuo didžiuojasi Lietuva.
Tad įdomu pažvelgti, kas gi tie vienuoliečiai, kuriais didžiuojasi visa Lietuva, kuriems suteikti garbingi NACIONALINIŲ PREMIJŲ, NACIONALINIŲ MOKSLO PREMIJŲ, LR VYRIAUSYBĖS KULTŪROS IR MENO PREMIJŲ laureatų vardai. Didžiuojamės LIETUVOS VALSTYBĖS ORDINAIS IR MEDALIAIS apdovanotais auklėtiniais.
Turbūt Lietuvoje nerasime mokyklos, kurios net 53 ugdytiniai būtų apdovanoti net 80-čia Lietuvos valstybės įvairių ordinų ir medalių (iš jų net 12 Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, 10 apdovanotųjų Sausio 13-osios atminimo medaliais, ir dar apdovanotieji LDK Gedimino, „Už nuopelnus Lietuvai“ ordinais, Nepriklausomybės medaliais ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.
Turbūt Lietuvoje nerasime mokyklos, kurios net 53 ugdytiniai būtų apdovanoti net 80-čia Lietuvos valstybės įvairių ordinų ir medalių.
Didžiuojamės vienuoliečiais, kurie garbingai atstovavo ir atstovauja Lietuvai. Tai ir Seimo, Vyriausybės, Europos parlamento nariai. Be abejo, ir Kovo 11-osios Akto signatarai. Mokykla išugdė ne vieną mokslininką, ne vieną profesorių, ne vieną menininką, ne vieną sportininką. Tad prisiminkime ir įvertinkime šiuos žmones, kurie per 33 Lietuvos nepriklausomybės metus savo darbais šlovino ir šlovina Lietuvą ir Antano Vienuolio vardo mokyklą. Taigi pristatome Lietuvai nusipelniusių žmonių Asmenybių galeriją.
Antano Vienuolio vidurinės mokyklos auklėtiniai
Nacionalinės premijos laureatai:
Šarūnas Sauka 1989 m., tapytojas,
Saulius Lipčius 1989 m. violončelininkas, (Čiurlionio kvartetas),
Vladas Drėma 1992 m., dailės istorikas,
Tomas Venclova 2000 m., rašytojas,
Feliksas Romualdas Bajoras 2001 m., kompozitorius
Jurga Ivanauskaitė 2005 m., rašytoja,
Gintaras Varnas 2005 m., režisierius,
Vytautas Paukštė 2007 m., aktorius,
Vacys Augustinas 2010 m., kompozitorius,
Virgilijus Kęstutis Noreika, 2010., operos solistas,
Vytautas Arūnas Žebriūnas, 2011 m., režisierius.
LR vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai:
Giedrė Marija Kaukaitė-Žebriūnienė, 1997 m.
Feliksas Romualdas Bajoras, 1998 m.,
Vytautas Paukštė, 2002 m.,
Algimantas Nasvytis, 2003 m.
Vytautas Nasvytis, 2003 m.
Virgilijus Kęstutis Noreika, 2004 m.,
Vytautas V. Landsbergis 2009 m.
Nacionalinės kultūros pažangos premijos laureatas – Virgilijus Kęstutis Noreika, 2007 m.
Lietuvos mokslo premijos laureatai:
Viktoras Butkus 1994 m. (habilituotas fizinių mokslų daktaras, MO muziejaus steigėjas),
Leonas Valkūnas 2001 m. ir 2017 m., (Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius),
Vincas Būda 2002 m., (Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas gamtos mokslų daktaras, profesorius),
Vigirdas Mackevičius 2002 m., (habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius),
Remigijus Leipus 2004 m., (habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius),
Eugenijus Gaižauskas 2010 m., (fizinių mokslų daktaras),
Gediminas Trinkūnas 2010 m., (fizinių mokslų daktaras).
Lietuvos respublikinės (Valstybinės) premijos laureatai:
Augustinas Mačionis, Lietuvos respublikinė premija 1959 m. (Lietuvos zoologas. VU docentas),
Algimantas Mockus, Lietuvos respublikinė premija 1960 m. (Lietuvos kino operatorius),
Algimantas Nasvytis, Lietuvos respublikinė premija 1965 m. ir 1971 m. (Lietuvos architektas),
Vytautas Nasvytis, Lietuvos respublikinė premija, 1971 m. (Lietuvos architektas),
Virgilijus Kęstutis Noreika, Lietuvos respublikinė premija 1960 m. ir 1970 m.,
Vytautas Arūnas Žebriūnas, Lietuvos respublikinė premija 1960 m.,
Jurgis Viščakas, Lietuvos respublikinė premija 1970 m. (Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas fizinių mokslų daktaras),
Romanas Višomirskis, Lietuvos respublikinė premija 1971 m. (Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, habilituotas fizinių mokslų daktaras),
Feliksas Romualdas Bajoras, Lietuvos respublikinė premija 1981 m.
Aldona Liobytė Paškevičienė, Lietuvos respublikinė premija 1985 m.
Mindaugas Minderis, mikrochirurgas, Lietuvos respublikinė premija (kartu su kitais), 1988 m.
Lietuvos respublikos pirmosios vyriausybės (1990–1991) Ministrė Pirmininkė – Kazimiera Prunskienė.
Lietuvos Respublikos ministrai:
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis,
Socialinės apsaugos ministras Teodoras Medaiskis,
Švietimo ir mokslo reikalų ministras Gintaras Steponavičius.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai:
Audronius Ažubalis,
Gintautas Babravičius,
Vytautas Bogušis,
Kęstutis Glaveckas,
Aušra Maldeikienė,
Kazimiera Prunskienė,
Algirdas Sysas,
Gintaras Steponavičius.
Europos Parlamento narės – Aušra Maldeikienė ir Margarita Starkevičiūtė.
Kovo 11-osios Akto signatarai – profesorius Kęstutis Glaveckas ir profesorė Kazimiera Prunskienė.
Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanoti asmenys:
1. Vacys Augustinas, LDK Gedimino ordino medalis, 2019-07-04, dekr. Nr. 1K-1709,
2. Audronius Ažubalis, Sausio 13-osios atminimo medalis, 1999-01-08, dekr. Nr. 289,
3. Feliksas Romualdas Bajoras, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2007-01-08, dekr. Nr. 1K-868,
4. Gintaras Bogušis, Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992-01-09, dekr. Nr. I-2193,
5. Vytautas Bogušis, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 1998-8-21, dekr. Nr. 152, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 929,
6. Viktoras Butkus, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2001-06-13, dekr. Nr. 1373,
7. Audris Mečislovas Chadaravičius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2005-06-22, dekr. Nr. 348,
8. Marija Birutė Verkelytė Federavičienė, LDK Gedimino ordino medalis, 1995-02-13, dekr. Nr. 548,
9. Kęstutis Glaveckas, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 2004-06-25, dekr. Nr. 128, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 926, Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius, 2021-07-28, dekr. Nr. 1K-690,
10. Arūnas Gruzdys, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2003-01-08, dekr. Nr. 2006,
11. Marija Karužaitė Horodničienė, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 1999-09-06, dekr. Nr. 579,
12. Henrikas Horodničius, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 1999-09-19, dekr.Nr. 579,
13. Jurga Ivanauskaitė, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2003-02-03, dekr. Nr.2042,
14. Jonas Jonynas, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-06-30, dekr. Nr. 929, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius, 1999-04-13, dekr. Nr. 381,
15. Antanas Juknevičius, LDK Gedimino ordino medalis, 1995-02-13, dekr. Nr. 548, Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992-02-12, dekr. Nr. 1-2326,
16. Giedrė Marija Kaukaitė-Žebriūnaitė, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2014-02-13, dekr. Nr. 1K-1730,
17. Stasys Kaušinis, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002-05-10, dekr. Nr. 1769,
18. Vytautas V. Landsbergis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius, 2007-05-09, dekr. Nr. 1K-952,
19. Bronius Laurinavičius, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro Didysis kryžius, 1998-08-21, dekr. Nr. 152,
20. Meilutė Julija Lukšienė, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 1994-02-10, dekr. Nr. 226, Vytauto Didžiojo ordino Komandoro Didysis kryžius, 2003-02-03, dekr. Nr.2042, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 926,
21. Vincas Martinkėnas, LDK Gedimino ordino medalis, 1995-02-13, dekr. Nr. 548, LDK Gedimino ordino Komandoro Kryžius, 1997-05-07, dekr. Nr. 1299,
22. Algirdas Masiulionis, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžius, 1998-08-21, dekr. Nr. 152, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2000-01-06, dekr. Nr. 189,
23. Teodoras Medaiskis, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2022-02-14, dekr. Nr. 1K-863,
24. Algimantas Nasvytis, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1998-02-10, dekr. Nr. 1523, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-06-30, dekr. Nr. 929,
25. Vytautas Nasvytis, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1998-02-10, dekr. Nr. 1523,
26. Virgilijus Kęstutis Noreika, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1995-07-03, dekr. Nr. 679, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius, 2003-02-03, dekr. Nr. 2042,
27. Vytautas Paukštė, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 1998-06-30, dekr. Nr. 111, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-06-30, dekr. Nr. 929, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius, 2012-06-14, dekr. Nr. 1K-1093,
28. Edmundas Paulionis, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 199-02-01, dekr. Nr. 311, Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992-06-10, dekr. Nr. 1-2626,
29. Regimantas Paulionis, Sausio 13-osios atminimo medalis, 1992-01-09. dekr. Nr. I-2193,
30. Kazimiera Danutė Prunskienė, LDK Gedimino ordino Komandoro Didysis kryžius, 2000-02-11, dekr. Nr. 769, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 929,
31. Vlada Rusokaitė-Pajaujienė, LDK Gedimino ordino medalis, 1997-05-07, dekr. Nr. 1292,
32. Bronius Saplys, LDK Gedimino ordino medalis, 1995-02-13, dekr. Nr. 548, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, 2005-01-13, dekr. Nr. 192,
33. Julius Sasnauskas, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 1998-098-21, dekr. Nr. 152, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 929, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2005-01-06, dekr. Nr.189, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2018-02-13, dekr. Nr. 1K1217,
34. Leonora Sasnauskaitė, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžius, 1999-02-01, dekr. Nr. 311, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 929,
35. Šarūnas Sauka, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 1998-07-01, dekr. Nr. 111, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius, 2016-02-12, dekr. Nr. 553,
36. Gražutė Marija Šlapelytė-Sirutienė, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2000-02-11, dekr. 768,
37. Gintaras Steponavičius, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, 2004-04-21, dekr. Nr. 20,
38. Julijonas Steponavičius, Vyčio kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius, 1999-02-01, dekr. Nr. 1748,
39. Gediminas Storpirštis, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, 2022-07-05, dekr. Nr. 1K-1041,
40. Ričardas Stulpinas, LDK Gedimino ordino medalis, 1998-02-19, dekr. Nr. 1543,
41. Kęstutis Subačius, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 2003-01-08, dekr. Nr. 2007,
42. Antanas Suraučius, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 1999-05-18, dekr. Nr. 451,
43. Izidorius Šimelionis, LDK Gedimino ordino medalis, 2009-06-26, dekr. Nr. 1K-1907,
44. Auksė Treinytė-Dauderienė, Sausio 13osios atminimo medalis, 1996-01-09, dekr Nr. 810,
45. Andrius Tučkus, Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžius, 1998-08-21, dekr. Nr. 152, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr Nr. 926, Sausio 13-osios atminimo medalis, 2002-05-10, dekr. Nr. 1769,
46. Kazimieras Umbražiūnas, LDK Gedimino ordino medalis, 1995-02-13, dekr. Nr. 548,
47. Leonas Valkūnas, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 2019-07-04, dekr. Nr. 1K-1709,
48. Tomas Venclova, Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius, 1999-02-01, dekr. Nr. 311, LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius, 1995-02-13, dekr. Nr. 547, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-07-01, dekr. Nr. 929, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro Didysis kryžius, 2017-09-08, dekr. Nr. 1K-1090,
49. Antanas Vengris, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 1996-07-02, dekr. Nr. 986,
50. Petras Viščinis, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1995-07-03, dekr. Nr. 679,
51. Vytautas Arūnas Žebriūnas, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, 2000-06-30, dekr. Nr. 929, LDK Gedimino ordino Riterio kryžius, 2007-06-14, dekr. Nr. 1K-1009,
52. Rimvydas Dionizas Žigaitis, Vytauto Didžiojo ordino Karininko Kryžius, 2003-06-25, dekr. Nr. 130,
53. Ilgametis Antano Vienuolio vidurinės mokyklos geografijos mokytojas Antanas (tikrasis vardas Stasys) Ivanauskas, LDK Gedimino ordino Karininko kryžius, 1997-05-07, dekr. Nr.1292.
54. Saulius Lipčius, Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžius, 2004-02-06, dekr. Nr. 365
Lietuvos rašytojai:
Jurga Ivanauskaitė, Unė Kaunaitė, Juozas Adomavičius Kėkštas, Vytautas, V. Lansbergis, Aldona Liobytė Paškevičienė, Bronius Mackevičius, Rapolas Mackevičius Mackonis, Ona Miciūtė, Vaclovas Mikailionis, Vladas Radziulis, Vlada Rusokaitė Pajaujienė, Rytis Sabas, Julius Sasnauskas, Pranė Stukėnaitė Dundulienė, Antanas Suraučius, Antanas Vengrys, Albinas Žukauskas.
Pirmojo lietuviško vadovo apie Vilnių ( „Vilnius ir jo apylinkės“) autoriai - Adomas Juškevičius Juškaitis ir Lietuvos muziejininkas kultūros veikėjas Juozas Maceika.
Lietuvos aktoriai:
Lina Braknytė, Audris Mečislovas Chadaravičius , Adrija Čepaitė, Dagnė Jakševičiūtė, Andrius Kaniava, Juozas Kanopka, Algis Mažuolis, Gediminas Storpirštis, Gintvilė Vaisietaitė, Jūratė Vilūnaitė.
Lietuvos režisieriai:
Vytautas V. Landsbergis, Gintaras Varnas.
Lietuvos kino operatorius Algimantas Mockus.
Lietuvos operos solistai:
Giedrė Kaukaitė, Virgilijus Kęstutis Noreika, Arūnas Malikėnas, muzikantai: Vacys Augustinas (Antis), Arūnas Gruzdys (Hiperbolė), Aras Vėberis (Naktinės personos).
Lietuvos kompozitoriai:
Vacys Augustinas, Feliksas Romualdas Bajoras, Eduardas Pilypaitis, Rimvydas Dionizas Žigaitis.
Lietuvos dailininkai:
Šarūnas Sauka, tapytojas, grafikas Vladas Drėma, tapytojas modernistas, grafikas Balys Macutkevičius, tapytojas, dailėtyrininkas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Jonas Mackonis, tapytojas, grafikas Vaclovas Kosciuška, skulptorius Darius Bražiūnas, tautodailininkas Vilmantas Ladyga, juodosios keramikos meistras Eugenijus Paukštys, skulptorius Alius Berdenkovas, architektai Henrikas Kęstutis Šilgalis, Jaunutis Makariūnas, Ričardas Stulpinas, fotografas, leidėjas Raimundas Paknys, tapytoja, grafikė, fotografė Sofija Urbanavičiūtė Subačiuvienė, architektas, VGTU doc. Dalius Vrubliauskas.
Auksiniais scenos kryžiais apdovanoti:
operos solistas Arūnas Malikėnas (2009 m.), režisierius Gintaras Varnas (2004 m., 2008 m., 2014 m.), aktorius Vytautas Paukštė (2008 m.)
Vilniaus Miesto garbės piliečiai:
poetas Tomas Venclova (2013 m.), architektas Algimantas Nasvytis (2016 m.), mecenatai, MO muziejaus steigėjai Danguolė ir Viktoras Butkai (2019 m.), kunigas, pranciškonas, rašytojas Julius Sasnauskas (2020 m.)
Šv.Kristoforo statulėmis apdovanoti:
Tomas Venclova (2002 m.), Raimondas Paknys (2002 m.), Algimantas Nasvytis (2006 m.), Julius Sasnauskas (2012 m.), Gintaras Čaikauskas (2015 m.), Šarūnas Sauka (2016 m.).
Mažuoju šv. Kristoforu apdovanota A. Vienuolio progimnazijos aštuntokė Meda Viktorija Večkytė (2018 m.)
Už nuopelnus Lietuvos sportui Sporto garbės kryžiumi apdovanota Ramunė Neringa Venskūnienė Šidlauskaitė.
Antano Vienuolio vidurinę mokyklą baigė daugkartinė Pasaulio ir Europos čempionė ir rekordininkė, Krašto apsaugos ministerijos Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos kapitonė Auksė Treinytė-Dauderienė,
Lietuvos žurnalistai:
Petras Averka, Augustinas Burokas, Jeronimas Cicėnas, Jonas Jonynas, Jonas Latvys, Jonas Karosas, Regimuntas Romualdas Mockus, VDU profesorė Audronė Nugaraitė, Izidorius Šimelionis, Rytis Tilvytis, Silvestras Urbonas, Kazimieras Umbražiūnas, Vincas Uždavinys, Sandra Vilimaitė, Petras Viščinis, Liubomiras Viktoras Žeimantas , Vincas Žilėnas.
Antano Vienuolio vidurinę mokyklą yra baigę ar joje mokėsi VU profesoriai:
Vytautas Čyras, Algimantas Juozapavičius, Henrikas Horodničius, Rimvydas Krasauskas, Teodoras Medaiskis, Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto profesorius Rimantas Petras Sližys, VGTU profesorius Arūnas Jakštas, VGTU profesorė Kazimiera Prunskienė, Kauno klinikinės ligoninės generalinis direktorius profesorius Albinas Naudžiūnas, Poznanės konservatorijos dėstytojas, profesorius Antanas Karužas, habilituoti medicinos daktarai – Petras Norkūnas ir Pranas Norkūnas, VU doc. dr. Algis Kavaliauskas, Saulius Ragaišis, VU Chemijos fakulteto dekanas Jeronimas Kudaba, medicinos mokslų daktaras Bernardas Eimaitis, Arvydas Virgilijus Matulionis, Lietuvos sociologas, habilituotas mokslų daktaras, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorius.
P. S. Kreipiuosi į visus Vilniaus Antano Vienuolio vidurinės mokyklos ugdytinius, jei šiame žymių žmonių sąraše aptikote netikslumų ar galite papildyti informaciją nusipelniusiais ir nepaminėtais asmenimis, o gal žinote papildomų faktų apie minimus žmones, rašykite į Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos paštą – kestutis.subacius@vienuolio.vilnius.lm.lt
Kurkime Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos istoriją drauge.
