Pasak pranešimo, pirmosios lietuvių egiptologės palaidojimo vietą išsiaiškinti pavyko muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams, ji iki tol buvo nežinoma net giminėms.
„Paaiškėjus, jog savo gyvenimą Egipto mirusiųjų kultūrai pašventusi tyrėja jau ilgus metus pati yra likusi be kapo, buvo nuspręsta jos atminimą įamžinti atviroje ir neužlaidotoje kapinių teritorijoje šalia buvusios kapo vietos“, – skelbia Lietuvos nacionalinis muziejus.
M.Rudzinskaitės-Arcimavičienės perlaidojimui skulptorė Ksenija Jaroševaitė sukūrė sarkofago dangčio formos kenotafą su įrašu „SENOVĖS AIGIPTO PAKERĖTA SAULĖS DUKRA“.
Pasak pranešimo, atminimo ženklo formą įkvėpė ne tik svarbiausia M.Rudzinskaitės-Arcimavičienės domėjimosi sritis – senovės egiptiečių mirties ir pomirtinio gyvenimo įsivaizdavimas, ar vienas jos parvežtų iš Egipto eksponatų, bet ir jos asmenybės ekscentriškumas, apie kurį pasakoja pažinojusieji mokslininkę.
Kenotafo pastatymą organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais Nacionaliniu M.K.Čiurlionio dailės muziejumi ir Vilniaus universitetu.
Pateikti daugiau informacijos apie rastus egiptologės palaikus ir pristatyti kenotafą ketinama antradienį spaudos konferencijoje.