Žinomas tapytojas bei asambliažų kūrėjas V.Antanavičius mirė rugsėjo 20 d. eidamas 89-uosius metus.
1956–1962 m. jis studijavo tuometiniame Dailės institute Vilniuje. Nuo 1962 m. dėstė M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje, o nuo 1988 m. ir Vilniaus dailės akademijoje. 1964 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
Pasak dailėtyrininkės Ramintos Jurėnaitės, V.Antanavičius buvo bene vienas nuosekliausių savo kartos nonkonformistų, o pradėjęs aktyviai kurti septintojo dešimtmečio viduryje iki pat „perestroikos“ buvo oficialaus meninio gyvenimo užribyje.
Pats menininkas teigė niekados nesijautęs dideliu maištininku, o į savo kūrybą žvelgė kaip į asmeninį apsisprendimą daryti tai, kas tuomet atrodė įdomu.
„Pradėdamas daryti tokius darbus, jau žinai, kad niekur viešai jų rodyti negalėsi. Ir tuomet, vos tik padarai tokį sprendimą, tampi laisvas“, – teigė dailininkas 2022 m. po savo paskutinės parodos „Pasaulis suvalkiečio akimis“ atidarymo Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“.
1998–2000 m. menininkas dalyvavo grupės „24“ veikloje, išgarsėjo tapybos darbai bei asambliažais, taip pat yra sukūręs grafikos darbų ir scenografijų.
1992 m. V.Antanavičius pagerbtas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2006 m. jam įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.
2002 m. išleistas menininko kūrybą pristatantis albumas „Valentinas Antanavičius" (sud. Valentinas Antanavičius, Eugenijus Karpavičius). 2011 m. pasirodė knyga „Gyvenimas be parado: menininko prisiminimai ir apmąstymai“.
