Kokių dar Lietuvos rašytojų memorialinių namų-muziejų likimą gali pakeisti šis politinis sprendimas? Kas nutiks su šiose įstaigose saugomais eksponatais ir autentiška jų aplinka? Kokios naujos funkcijos yra joms numatytos? – apie tai 15min pakalbino Vilniaus savivaldybės Kultūros skyriaus vedėją Tadą Rimdžių bei tokį sprendimą kritikuojančią Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorę Birutę Vagrienę.
-
„Baik išsidirbinėti, nes paversime „daržove“: kaip sovietmečiu psichiatrija tarnavo dorojantis su kitaminčiais
-
Garso menininkas Gintas Kraptavičius: „Lietuvos eksperimentinė muzika pasaulyje nėra jokia provincija“
-
Vilniaus katedros varpinėje – 10 metrų aukščio Ž.Kempino kūrinys, jo bendraautoris – vėjas
Tadas Rimdžius: „Keisis, tik dar neaišku kaip“
– Gal galite paprastais žodžiais paaiškinti vakarykštį Vilniaus savivaldybės sprendimą – ką jis keičia?
– Šiuo sprendimu yra likviduojamos dvi įstaigos – tai Markučių dvaro muziejus ir Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.
Markučių dvaro muziejus su savo patalpomis bei fondais yra perduodamas VšĮ „Vilniaus miesto muziejui“. Čia viskas gan paprasta ir aišku.
Kiek sudėtingesnis atvejis yra su Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, kuriai iki šiol priklausė penki padaliniai – Medinės miesto architektūros muziejus, Beatričės Grincevičiūtės namai-muziejus, Venclovų namai-muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas.
Medinės miesto architektūros muziejus ir Beatričės Grincevičiūtės namai-muziejus yra perduodami Vilniaus miesto muziejui.
Tuo tarpu Venclovų namai-muziejus, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas, Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas atiduodami VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ žiniai.
– Iš esmės politiniu sprendimu yra pakeičiamas šių įstaigų administravimas?
– Ne visai taip. Vilniaus miesto muziejui perduodami Medinės miesto architektūros muziejus bei Beatričės Grincevičiūtės namai-muziejus ir toliau tęs savo veiklą ir atliks buvusias muziejines funkcijas.
Tuo tarpu trys padaliniai, patenkantys į „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ rankas, jau nebebus muziejais. Šiose patalpose, kurios įsikūrusios Pamėnkalnio bei Tauro gatvėse, bus formuojamas Literatūros centras.
Tiesa, yra mintis kažkokią dalį palikti Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialiniame bute kaip parodymą. O kitos vietos bus paverstos rezidencijų ir edukacijų erdvėmis. Tačiau tokių muziejinių butų, kokie buvo iki šiol – nebeliks.
– Iki šiol šie butai turėjo ir tebeturi muziejinį statusą, vykdo muziejinę veiklą, yra sukaupę muziejinius rinkinius?
– Taip.
– Tačiau po šio Tarybos sprendimo šių muziejų kaip tokių nebeliks?
– Skėtinė organizacija Vilniaus memorialinių muziejų direkcija yra likviduojama, o trijų jai priklausiusių įstaigų patalpos bei rinkiniai yra perduodami VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“.
Ką daryti su šių muziejų rinkiniais – dar svarstysime. Yra akademinė pusė – ši dalis bus išsaugoma. Tačiau visuomenei jie nebeatliks muziejinės funkcijos. Patalpos atliks kitas funkcijas.
– Kalbate apie visus tris butus-muziejus: Venclovų, Krėvės ir Mykolaičio-Putino?
– Taip.
– Šiose patalpose muziejinių vertybių ir rinkinių nebeliks, o jie bus perkelti į kitas, kol kas neaiškias vietas? Tačiau, kiek suprantu, VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ tikrai neturi tokių patalpų, kur galėtų viską priglausti. Kaip jūs tai įsivaizduojate – kur atsidurs dokumentai, knygos, baldai?
– Tai spręs VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė. Mes kartu bendrausime ir šnekėsimės. Dabar mes turime politinį Tarybos sprendimą, o po jo seks koncepcijos dėliojimai ir bandymas suprasti, ką su visu tuo daryti.
Tad klausimui dėl rinkinių dar reikės atskiro sprendimo. Nesinori jų išmėtyti ir išblaškyti. Gal jie bus kažkur suformuoti ir perduoti į kažkokius archyvus – dar nežinau. Sprendimas dėl to bus priimtas vėliau.
– Vadinasi, iš principo Venclovų, Krėvės ir Mykolaičio-Putino namai-muziejai kaip muziejai nebeveiks ir čia negalima bus ateiti apžiūrėti autentiškos rašytojų aplinkos?
– Visiškai teisingai.
– Tačiau visos šios patalpos bus paliktos literatūrinei veiklai. Ar yra konkretesnės vizijos?
– Šias patalpas planuojame įveiklinti literatūros bendruomenei. Kalbant konkrečiau, norime čia įkurti rezidencijas iš užsienio atvykstantiems literatams – tokių vietų Vilniuje labai trūksta. Pavyzdžiui, dviem mėnesiams į Vilnių atvyksta užsienio rašytojas, gauna čia rezidenciją, gyvena, mato autentiką, bendrauja su bendruomene – tokia kūrybinė komandiruotė.
– Tai galėtų ir būti visuose trijuose rašytojų butuose?
– Kol kas sunku pasakyti, reikės tartis su R.Elijošaityte-Kaikare. Pradiniame variante, kurį svarstėme, šios rezidencijos galėtų būti Venclovų name ir Mykolaičio-Putino bute. Bet tai kol kas ne šimtu procentų. Reikia žiūrėti detaliai, nes tai susiję su projektavimo dalykais, nes ten turi būti ir sanitariniai mazgai, ir virtuvės, ir pan.
– Minėjote dar edukaciją – visuose trijuose?
– Nebūtinai. Tai priklausys nuo pačių patalpų. Žiūrėsime, kurios geriau tiktų tokiai veiklai ir būtų labiau pritaikomos.
– Muziejininkai sako, kad šiuose butuose muziejuose mielai lankosi moksleiviai, kuriems čia yra vedamos literatūrinės pamokos. Tą ir turite galvoje?
– Tai edukaciniai užsiėmimai ir jie, be abejo, yra svarbūs. Tik klausimas – ar būtina moksleivius vežti į konkretų butą, o gal galima juos vesti į edukacines erdves, kur galima pačiupinėti, patyrinėti ir sužinoti kažką daugiau. Tai kitas klausimas.
Tokių pavyzdžių mes turime kituose muziejuose, tarkime, Energetikos ir technikos muziejuje, kur vyksta puikios edukacijos.
– Bet šiuo konkrečiu atveju stiprybė ir įdomumas yra autentiška aplinka.
– Galbūt. Bet, man atrodo, svarbu ne tik aplinka, bet ir turinys. Ir tas, ir tas. Autentiška aplinka be jokio turinio – to negali būti.
– Vadinasi, nei autentiškų darbo stalų, nei knygų, kurias skaitė tie rašytojai, šiose patalpose neturėtų likti?
– Matyt, kad ne. Kaip jau sakiau, galutinės koncepcijos dar nėra, bet, mano supratimu, kryptis turėtų būti tokia ir neturėtume visko palikti taip, kaip yra dabar.
Dar viena funkcija – tai bendros erdvės patalpos, kur gali laisvai ateiti dirbti literatūros lauko žmonės. Tokia erdvė, kelios darbo vietos, jau funkcionuoja „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ patalpose šv.Jonų gatvėje. Tokios erdvės galėtų būti įkurtos ir kažkuriuose iš tų trijų rašytojų butų.
– Ar tos patalpos, kuriose gyveno Venclovų šeima, taip pat ir Tomas Venclova, Vincas Mykolaitis-Putinas ir Vincas Krėvė-Mickevičius, kaip nors bus susietos su šiomis asmenybėmis? Tarkime, pavadinimai išliks?
– Darbinis ir bendras visų pavadinimas yra Literatūros centras. Be jokių pavardžių. Nors jei tai rezidencija, gal ji ir galėtų būti, tarkime, Mykolaičio-Putino rezidencija. Galbūt, nežinau.
– Bet visa tai, ką jūs dabar pasakojate – tai lyg šakėmis ant vandens – niekas neaišku.
– O ko jūs bijote – kad niekas nesikeis? Galiu patikinti, kad keisis. Tik kol kas neaišku, kaip konkrečiai. Turime politinį sprendimą, o dabar turėsime dirbti su koncepcija ir jos dėliojimu.
Čia lygiai tas pats, kas nutiko su Vilniaus mokytojų namais – sprendimas pertvarkai yra, o dabar dirbame su koncepcijos ruošimu. Lygiai tas pats laukia ir trijų rašytojų patalpų. Ir tai nėra problemos užšaldymas, užmarinavimas. Situacija tikrai bus keičiama.
„Tai autentiškos, istorinės aplinkos naikinimas“
Vilniaus savivaldybės Tarybos sprendimu naikinamos Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė Birutė Vagrienė 15min teigė, kad jai visiškai nesuprantamas sprendimas iš sostinės kultūrinio gyvenimo ištrinti trijų su Vilniumi tiesiogiai susijusių rašytojų namus – muziejus.
Pasak jos, šiuose muziejuose saugoma beveik 30 tūkst. eksponatų, o didžiausia jų vertė – autentiška aplinka, daiktai, bibliotekos, meno kūriniai, rankraščiai ir kiti reliktai, kurių prasmė geriausiai ir atsiskleidžia istorinėje jų vietoje.
„Šiuos muziejus yra itin pamėgę kino žmonės, o dokumentinius bei meninius filmus čia yra filmavusios tiek lietuvių, tiek ir BBC komandos. Pavyzdžiui, Venclovų muziejuje britai filmavo 2015 m. pasirodžiusį itin populiarų filmą „Eichmano šou““, – pasakojo B.Vagrienė pabrėždama, kad autentiškos šių muziejų aplinkos sunaikinimas būtų didelis nuostolis mūsų kultūrai ir visai visuomenei.
Pasak jos, šį praradimą patirtų ir užsienio turistai. Pavyzdžiui, japonų kalba išleistame gide po Vilnių galima rasti visų trijų šių rašytojų namų-muziejų koordinates.
„Gal mums ir skamba netikėtai, tačiau tarptautiniu mastu šie muziejai yra vertinami. Ypač Venclovų muziejus, kuris geriausiai žinomas dėl Vilniaus garbės piliečio, poeto Tomo Venclovos, kurio kūryba yra versta į 60 pasaulio kalbų. Tuo tarpu Antanas Venclova pasauliui yra visiškai nežinomas, nebent kaip Tomo Venclovos tėvas. Žmonės atvyksta čia pamatyti autentiškos aplinkos, kuri susijusi su Tomu. Tad jei visi daiktai, rinkiniai, baldai bus iš čia kažkur išnešti, o muziejams panaikintos muziejų funkcijos – tuščios sienos nebeturės jokios vertės“, – teigė B.Vagrienė pabrėždama, kad parodos, ekskursijos, edukacijos, renginiai muziejuose yra rengiami juose saugomų eksponatų pagrindu ir tai esminė skirtis nuo kultūros centrų, kurie tokių rinkinių neturi.
Jei visi daiktai, rinkiniai, baldai bus iš čia kažkur išnešti, o muziejams panaikintos muziejų funkcijos – tuščios sienos nebeturės jokios vertės.
Ji pabrėžė, kad tokie autentiški kultūros kampeliai, skaičiuojantys penkis-septynis dešimtmečius, šiuolaikiniuose pasaulio miestuose yra saugomi ir branginami, o ne ardomi. „Juk atėjęs į tokią aplinką žmogus staiga pasijunta tartum būtų nukeliavęs laiku atgal – tai leidžia patirti ir išgyventi istoriją“, – 15min pasakojo B.Vagrienė.
Paklausta, kaip ji vertina planus bent kai kuriuose iš šių namų-muziejų steigti rašytojų rezidencijas, pašnekovė paminėjo Krokuvos pavyzdį, kur yra išsaugotas autentiškas Česlavo Milošo butas.
„Pats šis butas yra neliečiamas, viskas jame saugoma. Tuo tarpu rašytojų rezidencija yra įkurta ne pačiame Č.Milošo bute, o gretimame bute, kurį savininkai tam ir paskyrė. Tad poeto kūryba besižavintys rašytojai čia gali atvykti ir apsigyventi Č.Milošo kaimynystėje, bet ne jo bute“, – kalbėjo B.Vagrienė.
Anot jos, panašiu traukos objektu ir paklausia rašytojų rezidencija galėtų tapti ir Venclovų namai, mat T.Venclovos pavardė pasaulio literatų bendruomenėje yra gerai žinoma.
„Antrame šio pastato aukšte yra pakankamai vietos tokiai rezidencijai įkurti, tačiau tam visiškai nebūtina naikinti autentiškos šių namų aplinkos ir neaišku kur išnešti visus eksponatus“, – kalbėjo B.Vagrienė.
Ji taip pat pabrėžė visiškai nesuprantanti idėjos ištuštinti rašytojų butus, turinčius istorinę vertę, ir juose įrengti kūrybines rezidencijas. „Tai juk visiška kvailystė. Ar ne paprasčiau tuomet rezidenciją kurti tam pritaikytame tuščiame bute – nereikėtų nieko naikinti“, – kalbėjo Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorė.
Paklausta, kaip vertina Venclovų muziejui vis prikaišiojimą sovietinio kolaboranto Antano Venclovos asmenybės propagavimą, B.Vagrienė pabrėžė, kad šiandien gyvename laikais, kai iš istorijos siekiama mokytis, apie ją kalbėti atvirai, net jei tai ir ne visada patogu.
„Niekas muziejuje neslepia to, koks buvo Antano Venclovos vaidmuo sovietmečiu. Desovietizacijos įstatymas leidžia kalbėti apie sovietmetį ir nesiūlo naikinti muziejų, kurie turi šio laikmečio ekspozicijas“, – pasakojo B.Vagrienė akcentuodama, kad muziejų funkcija yra šviesti žmones, o ne slėpti nuo jų praeitį.
Tuo tarpu tokiu Vilniaus Tarybos sprendimu, anot pašnekovės, iš sostinės istorinės atminties ir kultūrinio gyvenimo yra atimami trys literatūriniai muziejai, kurie aktyviai vykdo savo veiklą ir tarnauja visuomenei.
„Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vadovė: „Kol kas jokių aiškių sprendimų nėra“
15min susisiekus su VšĮ „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ vadove R.Elijošaityte-Kaikare, ji patvirtino žinanti apie savivaldybės Tarybos priimtą sprendimą dėl Venclovų namų-muziejaus, Vinco Mykolaičio-Putino memorialinio buto bei Vinco Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto perdavimo jos vadovaujamos įstaigos žinion, tačiau jokių konkrečių detalių kol kas nežinanti.
„Artimiausiu metu numatytas susitikimas su Vilniaus savivaldybės atstovais, kur ir ketinama svarstyti šį klausimą. Kol kas jokių aiškių sprendimų nėra, išskyrus Tarybos sprendimą likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją ir mūsų žinion perduoti minėtus tris muziejus“, – trumpai situaciją pakomentavo R.Elijošaitytė-Kaikarė.
