– Maždaug tris dienas posėdžiavote su LKT. Apie ką diskutavote?
– Aptarėme bendrus iššūkius, su kuriais susiduria meno tarybos visame pasaulyje. Tai apėmė tokias temas kaip mūsų organizacinė struktūra, lėšų paskirstymas menininkams, politika bei ateities vizija. Iš esmės tai buvo ekspertų susitikimas, kurio tikslas – paminėti LKT veikimo dešimtmetį.
Verta pasakyti, kad Airijos meno taryba gyvuoja jau daugiau nei 70 metų, taigi mes esame gerokai vyresni. Buvo įdomu sužinoti apie skirtingus raidos etapus ir apie tai, kaip skirtingos vyriausybės remia kultūrą.
– Ar galėtumėte įvardinti pagrindines diskusijų problemas?
– Vienas pagrindinių klausimų buvo apie kompetenciją – kaip surinkti geriausią komandą, galinčią įvertinti gautas paraiškas. Juk finansavimo poreikis visada bus didesnis, nei iš tikrųjų įmanoma paremti. Atmetus paraišką, žmonėms gali būti labai apmaudu. Todėl ypač svarbu kiek įmanoma teisingiau įveiklinti šį procesą tam, kad žmonės juo pasitikėtų. Tai yra visų meno tarybų galvos skausmas.
– Ar manote, kad kiekvienas paraišką pateikęs asmuo turėtų gauti finansavimą?
– Ne, mes turime priimti sprendimus remdamiesi kokybės kriterijumi. Pavyzdžiui, Airijoje esame išskyrę penkias vertybes, viena jų – įsipareigojimas siekti meistriškumo. Tiesa ta, kad daugelis žmonių nori užsiimti menu, mano turintys ypatingų gabumų. Tačiau mūsų tikslas yra skatinti tik pačius geriausius menus, mat esame atsakingi ne tik už menininkus, bet ir visuomenę. Privalome užtikrinti, kad ją pasiektų tik didžiausią malonumą ir naudą kuriantis menas.
– Kokią apytikslę sumą gauna menininkų grupė arba atskiras menininkas?
– Vidutinė stipendija individualiam menininkui Airijoje yra apie 12–15 tūkst. eurų per metus. Tačiau kai kurie gali gauti ir didžiausią įmanomą sumą – 25 000 eurų per metus. Ši suma skiriama tik pavieniams asmenims, kuriems reikia laiko kūrybinei veiklai. Jie neprivalo pateikti konkretaus projekto aprašą, tiesiog užtenka pasakyti: „Man reikia bent dvylikos mėnesių nedirbti mokytoju.“
Vis dėlto, mes nesiūlome daugiamečio finansavimo. Kasmet menininkai privalo pateikti naują idėją. Kai tik iš vyriausybės gavome didesnį finansavimą, tad nuo 2019 m. galėjome patrigubinti remiamų menininkų skaičių. Tai tiesiog nuostabu!
Atskirą finansavimo langelį gauna meno organizacijos, iš kurių tiesiogiai remiame apie 300: nuo Airijos nacionalinio dramos teatro, gaunančio apie 8 mln. eurų per metus, iki mažų muzikos ansamblių, gaunančių apie 30–40 tūkst. eurų.
Taip pat turime organizaciją, vadinamą Menininkų akademija, kurioje dirba apie 250 kūrėjų. Iš jų apie 60 proc. gauna 20 tūkst. eurų per metus. Atranką jie patys ir kuruoja.
– Ar sulaukiate kritikos dėl to, kad sumos yra nepakankamos?
– Taip, tikrai sulaukiame. Airijoje per pastaruosius ketverius metus finansavimas gerokai padidėjo. Nuo 75 mln. eurų 2019 m. iki 130 mln. eurų šiais metais. Kadangi finansuojame daug daugiau menininkų ir didesniu mastu, žmonės apskritai yra laimingesni. Tačiau tai nereiškia, kad vis dar nėra žmonių, kurie jaučiasi nepatenkinti gaunamo finansavimo dydžiu.
– Taip pat tenka spręsti didėjančių pragyvenimo išlaidų problemą, kuri, manau, yra bendra problema Lietuvoje ir beveik visur po pandemijos.
– Taip, o kur dar karas Ukrainoje, kuris visame pasaulyje paveikė energijos kainas. Tai gerokai padidino menininkų ir jų darbus kuriančių prodiuserinių kompanijų išlaidas. Šiuo metu dirbame su vyriausybe, kad išspręstume šias problemas ir užtikrintume specialų finansavimą.
– Kokie jūsų santykiai su Kultūros ministerija apskritai? Ar jie gali skirti papildomą finansavimą? Ar jie įsiklauso į jūsų prašymus?
– Šiuo metu yra geras laikas būti menininku Airijoje. Šalyje dirba labai kompetetinga, gerai informuota ir aistringai menu besidominti ministrė Catherine Martin.
Apskritai Vyriausybė tvirtai laikosi atstumo per ištiestą ranką principo ir nesikiša į Menų tarybos veiklą. Šiuos santykius apibūdinčiau kaip sveikus, mat abi institucijos dirba ties vienu tikslu – siekia užtikrinti, kad menai būtų svarbiausia Airijos gyvenimo dalis. Šis įsipareigojimas persmelkia viską, ką darome, ir bendraujant su likusia Vyriausybe veikia kaip įtikinamas argumentas.
Be kita ko, po pandemijos valdančiajame aparate atsirado supratimas, kad menai yra svarbi žmogaus gyvenimo dalis ir privalo būti puoselėjama. Menininkus remti ypač svarbu, nes kitaip galime prarasti ištisą talentų kartą. Jie iš oro išsilaikyti negali.
– Lietuvoje maždaug 41 proc. visų menininkų iš savo kūrybos uždirba iki 300 eurų per mėnesį. Ar Airijoje padėtis panaši?
– Airijoje situacija geresnė, nes ministrė pernai pristatė bandomąją menininkų bazinių pajamų schemą. Tai eksperimentinė iniciatyva, kuri, tikimės, bus tęsiama. Šiuo metu visoje Airijoje įvairiomis formomis apie 2 tūkst. menininkų gauna 325 eurus per savaitę. Šis finansavimas leidžia jiems susitelkti tik į savo meninę veiklą. Trejus metus truksiančiai programai buvo skirta 100 mln. eurų investicijų ir ji iš tiesų pakeitė situaciją.
– LKT skiriama apie 6 proc. viso Lietuvos kultūros biudžeto. Ar manote, kad šis procentas yra sveikas ar pakankamas mūsų tarybai valdyti?
– Biudžeto asignavimai iš tiesų atrodo per maži, todėl gali nulemti pernelyg didelį fragmentiškumą meno raidoje.
Airijoje gauname gal 40–50 proc. viso kultūros finansavimo. Neremiame nacionalinių kultūros įstaigų, Airijos kino fondo „Screen Ireland“, mat jas tiesiogiai remia ministerija.
Taigi, turime didelę biudžeto dalį, suteikia mums nemažai savarankiškumo ir taip pat padeda užsitarnauti pagarbą mūsų agentūrai.
– Ar taikote etapinį finansavimą?
– Žinoma, tik pasiliekame apie 10 proc. projekto sumos, kurią išmokame metų pabaigoje gavus pareiškėjo ataskaitą. Aukštesniu lygiu finansuojamoms organizacijoms keliami papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, jiems reikia pateikti audito rezultatus ir laikytis konkrečių taisyklių (dabar prašome pateikti informaciją apie jų lygybės, įvairovės ir įtraukties planus, taip pat apie jų politiką, susijusią su kompensacijomis menininkams).
Finansuojamos institucijos privalo užtikrinti, kad menininkams būtų tinkamai mokama, todėl 2020 m. vasario mėn. pradėjome taikyti apmokėjimo menininkams politiką. Prašome organizacijų nurodyti, kaip jos laikosi šių standartų.
– Airijoje taip pat dirbate su kaimo vietovėmis. Gal galite plačiau papasakoti apie šią iniciatyvą, jos veiksmingumą ir kada ji buvo pradėta?
– Visada dirbome su kaimo vietovėmis, tačiau dabar tam skiriame dar daugiau dėmesio, nes manome, kad pastaraisiais metais padarėme nepakankamai.
Remiame maždaug 66-ių meno centrų tinklą visoje Airijoje. Dabar daugiau į juos investuojame ir skatiname plėsti bendradarbiaujančių menininkų ratą ne tik rengiant parodas, bet ir suteikiant menininkams dirbtuvių erdves.
Ši plėtra apjungė platesnį menininkų ratą, ėmė klestėti festivaliai už Dublino ribų. Mes siekiame, kad mūsų nelaikytų tik Dublino organizacija, nors Dublinas yra sostinė, kurioje gyvena 28 proc. gyventojų. Neseniai atliktos apklausos metu nustatėme, kad 42 proc. finansavimo atiteko Dublino menininkams, o tai nestebina, atsižvelgiant į tai, kad čia veikia tokios institucijos kaip Nacionalinis teatras. Tačiau mums labai svarbu išlaikyti teisingą finansavimo paskirstymą visoje šalyje, o į tai politikai atkreipia dėmesį.
Taip pat pradėjome naują programą „Kūrybiškos vietos“, tiesiogiai įtraukiančią apie 100 tūkst. žmonių į meno veiklą. Pagal šią iniciatyvą investuojama daug skiriant 150 tūkst. eurų vienai vietai miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 10 tūkst. gyventojų.
Kita sritis, kuriai skiriame daug dėmesio, yra „Kultūros naktis“.
– Tačiau ji vyksta Dubline.
– Anksčiau ji buvo skirta tik Dublinui, o dabar apima visą šalį. Skaičiuojame, kad kasmet prie „Kultūros nakties“ prisijungia iki milijono žmonių. Tai išties įspūdinga.
Nuostabu tai, kad visi renginiai – nemokami. Tikslas, žinoma, yra pristatyti Airijos menininkus, tačiau taip pat siekiama supažindinti visuomenę su įvairiapusiška pasiūla ir paskatinti ją eksperimentuoti su įvairiomis meno formomis.
Be kita ko, „Kultūros naktis“ yra veiksmingas būdas pasiekti jaunesnę auditoriją, ypač kai bilietų kaina kai kuriems gali būti kliūtis. Patirtis festivalyje gali juos įkvėpti ateityje lankytis daugiau meno renginių.
– Lietuvoje taip pat turime kultūros centrų visose apskrityse. Kai kurie kritikai juos laiko sovietmečio palikimu. Problema ta, kad šie meno centrai, gavę finansavimą, dažnai renkasi labai populiarius, neprofesionalius menininkus.
– Ne, mūsų meno centruose šios problemos tikrai nėra. Gerai suprantama, kad reikia renginių įvairovės. Daugumoje meno centrų, ypač kaimo vietovėse, nedidelis procentas skiriamas vietos dramos trupėms ar muzikinėms grupėms, ansambliams. Likusią programos dalį sudaro profesionalūs menininkai, kurie gyvena bendruomenėje, atvyksta iš kitų šalies regionų arba užsienio.
Visada tenka balansuoti, todėl šiuose meno centruose kartais vyksta ir komerciniai renginiai, pavyzdžiui, dideli muzikiniai pasirodymai ar stand-up komedijos, iš kurių galima gauti pajamų kitų rūšių meninei veiklai remti.
– Lietuvoje mažiausiai lėšų skiriama rašytojams. Kaip yra Airijoje?
– Ir Airijoje literatūra gauna mažiausią biudžetą, bet pastaraisiais metais jis labai išaugo. Pavyzdžiui, šiuo metu turime du airių poetus, nominuotus Thomas Stearno Elioto poezijos premijai, ir du rašytojus, pretenduojančius į „Bookerio“ premiją. Daugelis komentatorių ir žurnalistų šią sėkmę sieja su didesnėmis Airijos investicijomis į savo rašytojus. Akivaizdu, jos atsiperka.
Airija visada garsėjo tokiais literatūros grandais kaip Jamesas Joyce'as, W.B.Yeatsas ir Samuelis Beckettas. Tačiau per pastaruosius ketverius ar penkerius metus mūsų parama literatūrai pastebimai išaugo. Kadangi literatūra nereikalauja didelių gamybos išlaidų ir rašytojai gali rečiau teikti paraiškas finansavimui gauti, sumos gali būti mažesnės nei kitoms meno rūšims.
Mes taip pat remiame vertimus, finansuojame organizaciją „Literature Ireland“, kuri verčia airių menininkų kūrinius į daugybę įvairių kalbų, tarp jų ir į lietuvių. Taip pat finansuojame maždaug 10 įvairių literatūros organizacijų. Pavyzdžiui, „Poetry Ireland“ remia poezijos meną ir veikia tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu mastu. Jie daug dėmesio skiria švietimui ir glaudžiai bendradarbiauja su rašytojais.
Be to, visoje šalyje vyksta daugybė literatūros festivalių, kurie gauna didelę paramą. Taigi literatūros srityje siūlome įvairią paramą įskaitant paramą literatūrai airių kalba. Pirmą kartą ketiname paskirti nuolatinį darbuotoją, kuris rūpintųsi airiška literatūra.
– Ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti LKT?
– Lietuva turi didinti investicijas į meną. Suprantu, kad LKT dar yra jauna institucija. Prisiminus Airijos meno tarybos veiklos pradžią, ji susidūrė su panašiais iššūkiais.
Svarbu stiprinti visuomenės pasitikėjimą LKT, įtvirtinti bendrą suvokimą, kad visi siekiame to paties tikslo – menas turi tapti kasdienio gyvenimo ašimi. Mane tiesiog nustebino, kiek daug talentingų ir kokybiškai kuriančių menininkų yra Lietuvoje. Poetą Tomą Venclovą į Airiją kviečiau jau antrąjį kartą. Tad labai linkiu pasitikėti ir investuoti į savo meną.
