Pasak jo, šiandien didžiausias iššūkis Ukrainoje yra iškilęs net tik šalies valstybingumui, tačiau ir žmonių gyvybėms, pačiam ukrainiečiui etosui.
Ukrainos kultūra – pasaulio paveldo dalis
„Akivaizdu, kad Rusijos federacija siekia išnaikinti ukrainiečius kaip tokius, Ukrainos kultūrą bei tautos tapatumą. Imperinė politika numato ne tik kitos šalies užgrobimą, jos resursų išgrobstymą, tačiau ir siekį pavergti čia gyvenančius žmones, sunaikinti jų etninį ir kultūrinį tapatumą“, – kalbėjo R.Karandjejevas.
Jis pabrėžė, kad tai nėra tik Ukrainos, bet viso pasaulio, visos tarptautinės bendruomenės problema. „Ukrainos kultūra yra ne tik Ukrainos tautos kultūra. Tai neatsiejama viso pasaulio paveldo dalis. Ir jei šiandien prarasime Ukrainos tapatumą, tuomet šią kultūrą praras visas pasaulis“, – konferencijoje teigė dabartinis Ukrainos kultūros ministras.
R.Karandjejevas pažymėjo, kad jo šalia šiandien būtina įvairi pagalba – tiek karinė, tiek humanitarinė. Tačiau taip pat čia yra labai svarbi ir tikslinė pagalba kultūros srityje. Štai kodėl, anot jo, pasaulio vyriausybių bei tarptautinio organizacijų spendimuose turėtų būti išskiriamas ir kultūros dėmuo.
Kalbėdamas apie šiandieninius Ukrainos prioritetus, kultūros ministras pabrėžė teritorijos ir žmonių apgynimą nuo Rusijos agresijos. „Visa tai skirta tam, kad mes galėtume išsaugoti save kaip ukrainiečius“, – pabrėžė R.Karandjejevas.
Praradimai kultūroje – milžiniški
Anot jo, kultūros srityje Ukrainos nuostoliai yra didžiuliai, nes prarandami istoriniai paminklai, kurių niekada nepavyks atstatyti.
Per daugiau nei dvejus karo metus buvo apgriauti arba visiškai sunaikinti 1080 kultūros paveldo objektai. Tačiau taip pat yra prarandami ir šiuolaikinės kultūros objektai – muziejai, teatrai, galerijos. Tokių objektų, anot ministro, yra sunaikinta daugiau nei 2000.
Ukraina susiduria ir su kultūros vertybių grobstymu – jų mastas Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijos iki šiol yra nežinomas. Pasak R.Karandjejevo, nežinomas likimas ir tų vertybių, kurios buvo pagrobtos iš laikinai Rusijos užimtų Ukrainos teritorijų.
Vienas iš svarbiausių dabartinių iššūkių siekiant apsaugoti kilnojamas kultūros vertybes – tai rasti joms saugius prieglobsčius.
„Kur ir kaip saugoti mūsų istorinius ir kultūrinius artefaktus? Turime didelę stoka fondų saugyklų, kur galėtume apsaugoti tai, kas buvo evakuota į vakarines šalies teritorijas. Tai svarbus uždavinys, siekiant apsaugoti tai, kas yra“, – kalbėjo Ukrainos kultūros ministras.
Jis pabrėžė, kad siekiant apsaugoti kilnojamas meno bei kultūros vertybes, ieškoma būdų, kaip galima pastatyti saugyklas giliai po žeme. „Gal tokios saugios vietos artefaktams galėtų atsirasti tuneliuose, šachtose, sovietmetį menančiuose objektuose“, – pažymėjo R.Karandjejevas.
Vidinis poreikis stiprinti atsparumą
Kultūros ministras taip pat akcentavo ir tai, kad šiandien be galo svarbu rūpintis ne tik istoriniu paveldu bei kultūros vertybėmis, tačiau ir žmonėmis, kurie yra šios kultūros saugotojai. Deja, kaip pabrėžė R.Karandjejevas, kasdien šalis praranda menininkus, kūrėjus, kultūros darbuotojus, be kurių neįmanomas Ukrainos kultūros procesas.
„Kažkas išėjo kariauti, kažkas pakeitė savo veiklą, kažkas išvyko iš šalies ir užsiima visai kitais darbais, nei darė iki karo“, – kalbėjo ministras pabrėždamas, kad labai svarbu, jog šalių vyriausybės bei savivaldybės, kuriose atsidūrė Ukrainos pabėgėliai, palaikytų juos ir bent laikinai padėtų.
„Tai taip pat yra būdas išsaugoti dalį Ukrainos tapatumo, kuris šiandien gyvuoja įvairiose pasaulio šalyse ir yra nulemtas karo“, – teigė R.Karandjejevas.
Anot jo, kultūros sektoriui Ukrainoje neužtenka valstybės skiriamų finansinių resursų, nes didžioji dalis pinigų yra nukreipiama karo bei humanitarinėms reikmėms.
Vis dėlto, ministro teigimu, kultūra gyvuoja ne tik įvairių pasaulio šalių vyriausybių ir tarptautinių organizacijų paramos, tačiau ir pačių žmonių nusiteikimo išsaugoti savo kultūrą dėka.
„Šiandien Ukrainoje yra ypatingas teatrų ir muzikos srities gyvybingumas. Žmonės renkasi į slėptuves po žemėmis, kad išklausytų koncerto, stovi eilėse, kad patektų į muziejus. Visa tai todėl, kad žmonės turi vidinę poreikį stiprinti savo atsparumą“, – kalbėjo Ukrainos kultūros ministras.
Jis taip pat priminė ir prieš kelias savaites Charkive Rusijos raketų sunaikintą vieną didžiausių šalyje spaustuvių, kurioje ištisą parą būdavo spaudžiamos įvairios knygos ir leidiniai. Čia taip pat buvo atspaudžiama net trečdalis visos Ukrainos mokyklų vadovėlių.
Kultūros ministras teigė dabar ieškantys galimybių, kaip galima būtų pakeisti šią spaustuvę. Anot jo, svarbios būtų ir investicijos iš šalies vakarinėje Ukrainos dalyje statant objektus, kurie būtų svarbūs kūrybiškajai šalies ekonomikos sričiai. „Mes turime veikti ten – po žeme. Perkelti kultūros platformas ten, kur yra saugu“, – pabrėžė jis.
