Naujoji biudžetinė įstaiga turėtų organizuoti architektūros meno ir architektūros paveldo parodas, seminarus, paskaitas, kitus renginius, steigti architektūros meno apdovanojimus, įtraukti visuomenę į miestų planavimo procesus, rinkti ir pristatyti visuomenei aktualią statistinę architektūros meno informaciją.
Institutas taip pat turėtų vykdyti architektūros meno ir paveldo tyrimus, leisti ir platinti tiriamuosius, edukacinius, informacinius ir reklaminius leidinius, publikacijas, pristatyti Lietuvos architektūrą užsienyje.
Kaip nurodoma nutarimo projekte, įsiteigiant NAI siekiama „ugdyti visuomenės sampratą apie architektūros meną ir architektūros paveldą, atskleisti jo ištakas, savitumą, kultūrinę vertę, ryšius su pasaulio kultūros ir meno procesais, skatinti visuomenės aktyvumą dalyvaujant kokybiškos aplinkos formavime“.
Jei siūlymui pritars Ministrų kabinetas, naujoji įstaiga bus įkurta Kauno centrinio pašto patalpose, o savo veiklą pradės nuo kitų metų sausio. Vis tik Kultūros ministerija pabrėžia, kad visa apimtimi veikti Nacionalinis architektūros institutas galėtų tik sutvarkius minėtą pastatą. Tą padaryti planuojama 2027 metais.
Planuojama, kad Architektūros institutas turės iki 20 pareigybių.
Ateinančių metų įstaigos biudžete jau numatyta 111 tūkst. eurų įstaigos veiklos pradžiai. 2024 metais Kultūros ministerija ketina didinti šias lėšas atsižvelgiant į darbuotojų priėmimo grafiką ir vykdomas veiklas.
Institutui pradėjus veikti rekonstruotose Kauno centrinio pašto patalpose, planuojama, kad jis iš patalpų nuomos ir paslaugų gaus apie 300 tūkst. eurų pajamų per metus, kurie galės būti nukreipti įstaigos veiklai, pastato išlaikymui ir darbuotojų atlyginimams.
Įstaigos išlaikymo išlaidos jai visiškai įsisteigus turėtų siekti apie 650 tūkst. eurų per metus.
