1
Literatūra / nuo G.Orwello iki J.Conrado
D.Pancerovas neseniai su šeima atostogavo Barselonoje, todėl grįžęs užsinorėjo vėl paskaityti George'o Orwello „Katalonijai pagerbti“: „Jis rašo apie savo patirtis per Ispanijos pilietinį karą. Prisimenu, paauglystėje šita knyga paliko įspūdį, netgi buvo savotiška pažintis su karo dokumentika, bet dabar perskaičiau be didelio susidomėjimo. Ir, matyt, tai natūralu, nes kasdien girdime naujienas apie tikrą karą.“
Prieš kelis mėnesius rašytojas perskaitė ukrainiečio Serhijaus Žadano „Internatą“: „Labai patiko.“
Jo požiūriu, knygoje – puikiai perteikta Donbaso atmosfera, kokią jautė per savo keliones į karo zoną: „Niūrumas, susvetimėjimas, įtarumas ir nematomas priešas kažkur tamsoje tarp sovietinių daugiabučių. O, pavyzdžiui, kitas lietuviškai išverstas S.Žadano romanas „Depeche Mode“ visai nepatiko. Gal tiesiog skaičiau per vėlai.“
„Bet labiausiai iš pastarojo meto skaitinių įsiminė Josepho Conrado romanas „Slaptasis agentas“. Ilgai gulėjo lentynoje, tingėjau skaityti apie šnipus, bet kai pradėjau, supratau, kad tai visai ne šnipų romanas. Sakyčiau, eksperimentinis literatūros kūrinys, kuriame svarbiausia kalba ir personažų psichologizmas. Net sunku patikėti, kad romanas pirmą kartą išleistas 1907-aisiais“, – pasakojo D.Pancerovas.
2
Kinas / nuo filmo „Mėlynas kaip apelsinas žemė“ iki „Titaniko“
Prasidėjus karui, D.Pancerovui nesinorėjo nei skaityti, nei žiūrėti apie karą, bet atsitiktinai teko peržiūrėti dokumentinį filmą „Mėlyna kaip apelsinas žemė“, kuris jam taip pat labai patiko: „Kaip ir S.Žadano romanas dėl ten jaučiamos Donbaso atmosferos. Gal pasiilgstu to pilko beprasmio paprastumo, kuris laikosi tame krašte kaip rūkas, todėl ir patiko tie kūriniai?“
Per televiziją neseniai rodyta ir anksčiau nematyta „Monstrų puota“ taip pat paliko įspūdį: „Nesu jautrus žiūrovas, neverkiau net per „Titaniką“, bet tikrai susigraudinau per tą sceną, kai aktorė Helle Berry kalba apie žuvusį sūnų. Tarsi trokšdama išsilaisvinti iš širdgėlos, ji nusiplėšia drabužius. Labiausiai sugraudino ne siužeto linija, o filmo veikėjos jausmai, aktorės atlikimas. Atrodo, kad operatoriams pavyko užfiksuoti tą magišką energijos pliūpsnį, kuris aktoriaus pasirodymą paverčia išsipildymu.“
„O jeigu reikėtų išrinkti mėgstamiausią visų laikų filmą, tai būtų „Titanikas“. Mačiau keturiolika ar šešiolika kartų. Gerus trejus metus gyvenau ta istorija, rinkau viską apie tikrąjį „Titaniką“ ir filmą. Iki šiol turiu išsaugojęs tris storus sąsiuvinius su iškarpomis. Ir, beje, pirmas publikuotas straipsnis ir buvo apie tą „Titaniko“ kolekciją“, – kalbėjo jis.
3
Muzika / Nuo repo iki popso
Pastarąjį pusmetį D.Pancerovas savo dėmesį skyrė senoms vokiškoms dainoms, susijusioms su Rytprūsiais: „Bet nepasakyčiau, kad jos labai patiko. Greičiau nepatiko. Klausiau, nes renku medžiagą romanui.“
Tačiau prieš kokį pusmetį „Vėjuose“ bekalbėdamas su vienu draugu jis staiga suvokė, kad kažkodėl save laiko didžiuliu repo gerbėju, nors yra perklausęs tik kelis klasikinio repo albumus: „Tai kokį mėnesį klausiau seno repo. Tiesą sakant, patiko debiutinis NAS albumas „Illmatic“.“
Taip pat žurnalistas teigė, kad save laiko ir dideliu „Queen“ gerbėju, nes yra ne kartą perklausę visus grupės albumus, taip pat skaitė keletą knygų: „Bet pastaruoju metu nebesiklausau, atsibodo. Ir „Bohemijos rapsodija“ kvailas filmas.“
„Šiomis dienomis klausau Ievos Narkutės albumo „Švelnesnis žvėris“. 2015-ųjų rudenį, kai pradėjome draugauti su dabartine žmona ir kai pradėjau rašyti „Kiborgų žemę“, šitas albumas skambėdavo mūsų automobilyje, kai važiuodavome pasivaikščioti po geltonuojančius miškus. Tai iki šiol ramina“, – dalijosi D.Pancerovas.
4
Paroda / Pablo Picasso muziejuje
„Atostogaudamas Barselonoje, aplankiau kelias galerijas, bet labiausiai patiko – ir, tiesą sakant, nustebino – Pablo Picasso muziejus. Eidamas nieko įspūdingo nesitikėjau, nes P.Picasso gerbėju savęs nelaikau. Bet ekspozicija tikrai turtinga. Eidamas koridoriais, gali matyti, kaip keitėsi Picasso stilius, be to, tai vykusiai susieta su jo asmeniniais daiktais, nuotraukomis, eskizais, užrašais.
Didžiausią įspūdį paliko vadinamoji „Las Meninas“ serija. 1957-aisiais O.Picasso nutapė dešimtis Diego Velázquezo paveikslo „Las Meninas“ interpretacijų. Jomis įdomiai atskleidžiama, koks visgi meistriškas buvo Picasso. Įspūdingas ir muziejuje eksponuojamas paveikslas „Mokslas ir labdara“. Galėtum patikėti, kad nutapė koks pamirštas senasis“, – su 15min dalijosi žurnalistas.
