Leopoldas Digrys – žymiausias, interpretacijos meistriškumu nepranoktas Lietuvos vargonininkas. Muzikos mokslus baigęs Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, grįžęs į Lietuvą, nepaisydamas tuometinio požiūrio į vargonus kaip į bažnytinį instrumentą, Leopoldas Digrys iš karto ėmėsi visapusiškai populiarinti vargonus: intensyviai koncertavo Lietuvoje ir pasaulyje, iniciavo vargonų muzikos festivalius, rūpinosi vargonų statymu pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse ir bažnyčiose, steigė vargonų mokymą ir jam vadovavo Lietuvos muzikos mokymo įstaigose.
Nuo pirmojo koncerto vargonais, kuris įvyko 1957 metais Maskvoje, L. Digrys skaičiuoja daugiau kaip 2500 koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių.
L. Digrio repertuare visų epochų muzika vargonams ir – kas ypač svarbu – nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių, sukurtų jo iniciatyva.
L. Digrio repertuare visų epochų muzika vargonams ir – kas ypač svarbu – nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių, sukurtų jo iniciatyva.
Leopoldo Digrio pastangomis pastatyti koncertiniai ir maži kilnojami vargonai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus Arkikatedroje, Šv. Kryžiaus bažnyčioje, Vilniaus onkologinės ligoninės koplyčioje, Klaipėdos universiteto salėje, šešeri mokomieji vargonai LMTA, ir Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. L. Digrio vargonų specialybės klasę baigė per 40 aktyviai koncertuojančių vargonininkų. Jų tarpe – tarptautinių konkursų laureatai, docentai, profesoriai, pripažinti tarptautinio lygio atlikėjai, nuolatos koncertuojantys Europoje ir JAV.
Išskirtinis, su niekuo nepalyginamas ir su niekuo nesupainiojamas Vaclovo Daunoro balsas. Kam bent sykį yra tekę girdėti jo užburiantį basso cantante, atskirs jį visada. Kelios kartos Lietuvos melomanų gėrėjosi V. Daunoro sukurtais personažais operos scenoje, gausią publiką sutraukdavo artisto koncertai šalies miestuose ir miesteliuose.
L. Digrio vargonų specialybės klasę baigė per 40 aktyviai koncertuojančių vargonininkų. Jų tarpe – tarptautinių konkursų laureatai, docentai, profesoriai, pripažinti tarptautinio lygio atlikėjai, nuolatos koncertuojantys Europoje ir JAV.
Vaclovas Daunoras gimė 1936 m. Žagarėje. 1960 m. debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Eskamiljo vaidmeniu George’o Bizet operoje „Karmen“. 1966–1968 m. stažavosi Milano teatre „La Scala“, ten dainavo Monteronę G. Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį W. A. Mozarto „Idomenėjuje“. 1968–1993m. dėstė dainavimą LMTA. 1962 m. V. Daunoras laimėjo trečią vietą M. Glinkos vokalistų konkurse Maskvoje, 1966 m. Tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse Maskvoje buvo ketvirtas. Svarbiausia dainininko pergalė – Grand Prix Tarptautiniame Tulūzos (Prancūzija) vokalistų konkurse 1971 m.
1993 m. išvyko į JAV, kur buvo priimtas į Hjustono „Grand Opera“, vėliau į Niujorko „Metropolitan Opera“ teatrus. Didžiojoje Niujorko scenoje jis dainavo10 sezonų iki 2005 m.
Vaclovas Daunoras – publikos numylėtinis, nepamirštamas Pilypas II, Borisas Godunovas, Mefistofelis, Don Bazilijus, Greminas, Nilakanta… Be operos vaidmenų, artistas sukaupė milžinišką kamerinės ir estradinės muzikos repertuarą.
Ar Vaclovas Daunoras dainuotų sukrečiantį karaliaus Pilypo monologą, ar populiarią dainą, klausytojo dėmesį prikausto jo įtaigus, sodrus, skambus balsas, stulbinama vidinė jėga ir įtikinamai perteikiama meninė tiesa.
1995 m. Pavelo Giunterio iniciatyva suburtas pirmasis mušamųjų instrumentų ansamblis Lietuvoje „Giunter Percussion“ (anksčiau vadintas „Vilniaus mušamieji“).
Pavelas Giunteris yra vienas žymiausių Lietuvos perkusininkų, solistas, atliekantis klasikinę, moderniąją, world ir jazz muziką. Nemažai lietuvių kompozitorių jam dedikavo savo kūrinius mušamiesiems.
P. Giunteris nuolat dalyvauja klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos valstybiniu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniais orkestrais, kameriniais ansambliais ir solistais instrumentalistais.
Kaip solistas dalyvavo Naujosios muzikos festivalyje Rygoje (Latvija), šiuolaikinės muzikos festivaliuose „Gaida“, muzikos festivaliuose Lodzėje, Varšuvoje (Lenkija), ArtGenda (Danija), Minske (Baltarusija), Helsinkyje (Suomija), Berlyne (Vokietija), Osnabrücke (Vokietija), Novy Sad (Serbija), Royal Music Academy Londone (Didžioji Britanija) ir kt.
P. Giunteris koncertavo su Martha Argerich (fortepijonas), Nelson Freire (fortepijonas), Davidu Geringu (violončelė), perkusininkais Nebojša Živkovič (Vokietija), Linda Maxey, Michael Udow (JAV), Frederic Macarez (Prancūzija), Pedro Carneiro (Portugalija ), Anthony Di Sanza, Roger Braun, Fernando Meza, Benjamin Toth (JAV),Vladimir Tarasov (Lietuva) ir kt.
1995 m. Pavelo Giunterio iniciatyva suburtas pirmasis mušamųjų instrumentų ansamblis Lietuvoje „Giunter Percussion“ (anksčiau vadintas „Vilniaus mušamieji“)
Nuo 2004 m. Pavelas Giunteris yra žymaus serbų perkusininko N. J. Živkovičiaus tarptautinio ansamblio „Jovan percussion project“ narys.
Orkestras nuosekliau gilinasi į baroko muzikos interpretaciją, dalyvaudamas meistriškumo klasėse su senosios muzikos atlikimo specialistais ir į savo pasirodymus įtraukdamas istorinius instrumentus.
Klaipėdos kamerinis orkestras – vienas jauniausių ir dinamiškiausių tarp profesionalių Lietuvos kamerinių orkestrų. Beveik du dešimtmečius orkestrą ugdė, repertuarą kaupė ir išlikimu rūpinosi jo įkūrėja, dabartinė altų grupės koncertmeisterė Liuda Kuraitienė. Dar didesnį postūmį profesionalumo ir modernumo link orkestrui suteikė naujasis meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus, perėmęs šį postą 2009 m. Jo toliaregiškos idėjos pastaraisiais metais įkvėpė kolektyvą pastebimiems pokyčiams: orkestras nuosekliau gilinasi į baroko muzikos interpretaciją, dalyvaudamas meistriškumo klasėse su senosios muzikos atlikimo specialistais ir į savo pasirodymus įtraukdamas istorinius instrumentus bei plečia pažintį su XX ir XXI a. muzika, nemažai dėmesio skirdamas įvairių laikotarpių lietuvių kompozitorių kūriniams. Kartu su repertuaru plečiasi ir orkestro gastrolių geografija: ne sykį aplankyti daugelis Lietuvos festivalių, Kauno ir Vilniaus filharmonijos, Vokietija, Lenkija, Ukraina, Latvija, Estija, Suomija, Italija, Šveicarija ir kt.
Orkestro repertuare išskirtinę vietą užima unikalūs edukaciniai koncertai, kuriuose muzikos raiškai talkina ir lėlių teatras, aktoriai, vaizdo instaliacijos, žaismingi instrumentai ir netgi... visame pasaulyje išgarsėjusi pianistė katė Nora – Mindaugo Piečaičio „CATcerto“ 2010 m. įtrauktas į Gineso rekordų knygą kaip pirmasis pasaulyje koncertas katei ir kameriniam orkestrui.
Neblėstantis orkestro narių užsidegimas nuolat tobulinti kamerinio muzikavimo įgūdžius ir plėsti stilistinę atliekamos muzikos įvairovę subrandino išskirtinį skambesį ir ilgainiui pavertė jį patraukliu kūrybiniu partneriu rengiant ambicingas programas su tarptautinį pripažinimą pelniusiais dirigentais bei solistais. Klaipėdos koncertų salės koncertuose ir gastrolėse KKO bendradarbiavo su daugybe įvairių kartų ir šalių pripažintų dirigentų bei solistų, tarp jų ypač minėtini Saulius Sondeckis, Robertas Šervenikas, Donatas Katkus, Vytautas Lukočius, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Kaspar Zehnder, Aleksandar Markovič, Dante Anzolini, Andres Mustonen, Mark Kadin, Reinhard Goebel, David Geringas, Mike Svoboda, Petras Geniušas, Andrius Žlabys, Mūza Rubackytė.
