BAF teigimu, pramonėje naudojama šimtai žmogaus sukurtų dirbtinių cheminių medžiagų ir jų junginių. Dalis jų turi išskirtines neigiamas savybes: kaupiasi gyvuosiuose organizmuose, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą.
Didžiausia problema, jog pavojingas chemines medžiagas mažais kiekiais šiandien leidžiama naudoti tiek kosmetikoje, tiek statybinėse medžiagose.
Dėl šios priežasties tiek aplinkoje, tiek mūsų organizme renkasi pavojingų cheminių medžiagų sankaupos, kurių galimas neigiamas poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas.
Kas žinoma apie tirtas medžiagas?
Ftalatai naudojami kaip priedai plastikų gamyboje, suteikiantys plastikui lankstumo. Ftalatų yra PVC dangoje, žaisluose ar dušo užuolaidose, taip pat kosmetikoje kur jie naudojami kaip emulsikliai ir yra sintetinių kvapų sudedamoji dalis.
tiek aplinkoje, tiek mūsų organizme renkasi pavojingų cheminių medžiagų sankaupos, kurių galimas neigiamas poveikis sveikatai nėra iki galo ištirtas
Kai kuriuos ftalatus Europos Sąjungoje (ES) draudžiama naudoti žaislų gamybai, o kituose gaminiuose leidžiama tik iki <0,1 % gaminio masės. Yra tokių, kurių naudojimas visiškai nekontroliuojamas.
Polibrominti difenilo eteriai - degumą mažinančios medžiagos (sutrumpintai – PBDE) yra aptinkamos balduose, tekstilėje, statybinėse medžiagose, automobiliuose, elektronikos prietaisuose.
Kai kuriuos šios medžiagų grupės junginius naudoti draudžiama. Junginys pavadinimu „dekaBDE“ uždraustas tik elektros ir elektronikos įrangoje, gaminamoje ES.
Perfluorinti junginiai suteikia gaminiams tokių savybių kaip atsparumas aukštai temperatūrai, vandeniui bei riebalams (sutrumpintai – PFOA ir PFOS).
Dažniausiai šie junginiai yra naudojami riebalų nesugeriančioje pakuotėje, kilimuose, balduose ar impregnuotuose drabužiuose, tefloninėse keptuvėse.
Vieno iš junginių – PFOS – naudojimas ES yra ribojamas, t.y. leidžiama naudoti su tam tikromis išimtimis. Kito junginio – PFOA – naudojimui kol kas ribojimų nėra.
2013 m. numatoma svarstyti, ar jį įtraukti į REACH reglamento didelį susirūpinimą keliančių medžiagų sąrašą.
Kaip buvo vykdomi tyrimai?
Tyrimai vyko keliais etapais. 2013 m. pavasarį buvo imami kraujo mėginiai: iš kiekvieno savanorio buvo paimtas 50 ml kraujo mėginys. Tai – 9 kartus didesnis kraujo kiekis, nei paprastai imama donorystės metu (t.y. 450 ml)
Pavasario – rudens metu buvo imami namų dulkių mėginiai. Su tyrimų savanoriais buvo tariamasi iš anksto, kadangi savaitę prieš mėginio ėmimą namai nuo dulkių turi būti nevalomi.
Visi tyrimų metu paimti mėginiai buvo siunčiami į akredituotas laboratorijas užsienyje bei Lietuvoje
2013 m. vasarą ftalatų tyrimams buvo atrinkti įvairūs pramonės gaminiai. Gaminius atrinko BAF ir Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai. Iš įvairių prekybos centrų ir parduotuvių iš viso buvo paimti 67 gaminiai.
Dauguma jų – minkšto plastiko polivinilchlorido (PVC) gaminiai ir kosmetikos priemonės: dušo užuolaidos, gimnastikos kamuoliai, plastikinė avalynė, lėlės, vandens žaislai, viniliniai tapetai, plastikinės staltiesės, nagų lakai ir kvepalai.
Atrenkant gaminius buvo atsižvelgta į kainos, kilmės šalies, prekybos centrų įvairovę, stegtasi aprėpti visus Lietuvos regionus.
Tyrimui buvo atrinkti gaminiai, kuriuose ftalatų naudojimas yra ribojamas – tai žaislai bei kosmetikos gaminiai (juos atrinko Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistai).
Visi tyrimų metu paimti mėginiai buvo siunčiami į akredituotas laboratorijas užsienyje bei Lietuvoje. Kraujo tyrimus atliko laboratorija TNO Olandijoje, dulkių – laboratorija Eurofins Švedijoje, kosmetikos – Vokietijos laboratorija PiCA, o kitų gaminių tyrimai vykdyti Lietuvoje, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje
Išvados ir rekomendacijos
Kraujo tyrimo rezultatai atskleidė, jog pavojingų medžiagų kokteiliu yra užterštas visų savanorių kraujas. Gavus jų namų / darbo aplinkos dulkių tyrimų rezultatus, pastebėta, jog dalis abiejose terpėse rastų medžiagų sutampa.
Rasta visų medžiagų grupių, daugiausiai – ftalatų. Tik 2 mėginiuose aptikta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos buvo didžiausios. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų.
kiekvienas iš mūsų galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra
Būdamos pusiau lakios, pavojingos cheminės medžiagos iš turimų daiktų ar statybinių medžiagų patenka į patalpų orą ir dalis jų „nusėda” ant dulkių. Užterštos dulkės gali būti įkvėptos, prarytos kartu su maistu, taip pat – patekti į organizmą, kai maži vaikai deda dulkėtus daiktus į burną.
Nuo patalpose praleidžiamo laiko priklauso, kiek stipriai mus gali veikti pavojingos cheminės medžiagos, esančios dulkėse. Teigiama, kad suaugęs žmogus iki 90% paros laiko praleidžia patalpose, o maži vaikai namuose būna dar ilgiau, dalį laiko praleisdami ant grindų.
Ekspertai pabrėžia, jog, kol medžiagų ribojimas ir uždraudimas yra svarstomas, kiekvienas iš mūsų galime nedidinti pavojingų cheminių medžiagų savo aplinkoje ir organizme atsakingai rinkdamiesi produktus, kurių sudėtyje šių pavojingų cheminių medžiagų nėra.
Šiuo metu rinkoje yra tikrai platus spektras alternatyvių produktų, kuriuose pavojingų cheminių medžiagų kiekis yra gerokai mažesnis arba jos iš vis nenaudojamos. BAF specialistai rekomenduoja sekti specialius eko-ženklus ir rinktis produktus, keliančius kuo mažesnę riziką sveikatai.