Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kam Šiauliuose reikalingas Menų inkubatorius?

Pirmadienį vakare Chaimo Frenkelio viloje buvo surengta dar viena vieša diskusija dėl Menų inkubatoriaus Šiauliuose kūrimo.
Šventė Šiauliuose
Šventė Šiauliuose / Alfredo Pliadžio nuotr.

Ko gero, tai buvo paskutinis miesto valdžios bandymas suspėti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos milijonų traukinį – šalies ūkio ministrė, neseniai inkubatoriui Šiauliuose pasakiusi ne, pakeitė nuomonę ir pasiūlė miesto Tarybai spręsti, ar projektą tęsti. Tad reikėjo įtikinti jau nebe miesto bendruomenę ir menininkus, o politikus ateinantį ketvirtadienį Tarybos posėdyje balsuoti už šį kontraversišką projektą.

Susirinkimas – mažareikšmis

Pirmadienio susitikimas nebuvo nei viešas, nei diskusija.

Į nedidelę vilos salę susirinko dalis miesto Tarybos, Savivaldybės vadovaujančių darbuotojų, žinomų verslo atstovų, keliolika aktyvesnių miesto visuomenininkų ir tik nedidelė grupelė menininkų. Panašu, kad renginys ir nebuvo skirtas platesnei auditorijai – organizatoriai buvo sustatę tik apie pusšimtį kėdžių. O ir diskusija sunku buvo pavadinti tai, kas vyko: mero pranešimas, dar vienas pranešimas ir pasisakymai.

Akivaizdu, ir kad Chaimo Frenkelio vilos kamerinė salytė, o ne pavyzdžiui, Kultūros centro salė, susitikimui buvo pasirinkta ne atsitiktinai: štai pažiūrėkite, kaip galima sutvarkyti seną pastatą!

Be to, buvo parengta „sunkioji artilerija“ – pakviesta jau veikiančio Telšių menų inkubatoriaus direktorė su reklaminiais lankstinukais.

O kam buvo skirta toji vieša diskusija, savo pranešimo pabaigoje atvirai pasakė meras Justinas Sartauskas: „Šis susirinkimas yra nedidelės reikšmės, nes mieste yra 107 tūkstančiai gyventojų – tiek žmonių negalėtų nieko nulemti, o visą atsakomybę turėtų prisiimti politikai, kurie atstovauja rinkėjams. Jie pagalvos, ar miestui reikia turėti galimybę veikti (tai yra, ar kurti Šiauliuose Menų inkubatorių, – red. past.).“

Pagelbės miesto įvaizdžiui

Argumentų, kodėl Šiauliuose turėtų būti įkurtas Menų inkubatorius, pirmadienio vakare buvo išsakyta įvairių. Daugiausiai jų pateikė pats miesto meras.

Jis teigė, kad inkubatorius reikalingas kaip vienas iš būsimų turistams skirtų objektų, nes nugriovus vieną iš Ch. Frenkelio fabriko komplekso pastatų atsirastų takas-gatvelė, kuri sujungtų Vilniaus gatvę bei Prūdelį su sutvarkyta Talkšos ežero pakrante.

„Gal mūsų investicija pajudintų ir privataus sektoriaus investicijas į Frenkelio fabriko suklestėjimą“, – sakė J. Sartauskas.

Be to, Menų inkubatorius būsianti pagalba verslui, universitetui ir pagaliau miesto įvaizdžiui. Problemų nebus, nes 2014–2020 metais būsią įsteigti fondai, kurie skirs inkubatoriui projektinių lėšų, o ir Savivaldybė turėtų įsteigti fondą, iš kurio lėšų projektams turėtų gauti... verslininkai.

Ko gero, kaip pats rimčiausias mero įvardytas argumentas buvo tas, kad Šiaulius jau lenkia Telšiai.

Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, Arūnas Rupšys, Šiaulių pramonininkų konfederacijos prezidentas, ir vicemeras Juras Andriukaitis taip pat teigė, kad inkubatorius reikalingas tam, jog būtų ką mieste parodyti iš užsienio atvykusiems verslininkams.

O architektas Šarūnas Sabaliauskas priminė Šiaulių areną: „Jei nebūtų pastatyta arena, nebūtų sutvarkyta jos aplinka, generuojami pinigai, nes į sportą investuoti pinigai nebūtų davę tiek naudos.“

Telšiškiai neįtikino

Argumentai argumentais, bet kam Šiauliuose statytinas Menų inkubatorius, negalėjo pagrįsti ir kviestiniai svečiai iš Telšių – tenykščio jau veikiančio, bet pustuščio inkubatoriaus direktorė Palma Urbanavičienė su sutuoktiniu, buvusiu Telšių rajono meru Vytautu.

Nors Telšių menų inkubatorius pradėjo savo veiklą dar 2011 metais, kiek ten yra rezidentų (nuomininkų), direktorė nepasakė. Tačiau pripažino, kad kūrybinių industrijų atstovus atbaido kainos: 16 litų nuomos mokestis už kvadratinį metrą, nors už du mėnesius nuomos mokestis neimamas, o dvejus metus tereikia mokėti tik pusę mokesčių, nes savivaldybė, kaip steigėja, prisiėmė įsipareigojimų mokėti kitą pusę.

Kol kas Telšių menų inkubatorius reklamuoja paslaugas ir Darbo biržoje, rengia projektus ir šalia įsikūrusių Lietuvos dailės akademijos Telšių fakulteto studentų parodas. Akivaizdus inkubatoriaus pliusas – tai renovuotas paveldo pastatas, priklausantis privačiam asmeniui.

Tad mero J. Sartausko žodžiai, kad Menų inkubatorius Šiauliams būsiąs naudingas, nes ten sujungus verslus ir menus, vieni ir antri suklestės, neatrodė labai įtikinami.

O Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų generalinis direktoriaus teiginys, esą Menų inkubatorius pritrauktų jaunų žmonių ir padėtų jiems susikurti darbo vietų, kaip kad kažkada Verslo inkubatorius padėjo kurtis jauniems verslininkams, iškėlė naują klausimą – kam reikalingas dar vienas inkubatorius, jei tokias pat ar panašias funkcijas atlieka senasis.

Ar užteks 1,8 milijono litų

Apskritai pirmadienio diskusijoje iškilo keli Menų inkubatoriaus kūrimo Šiauliuose klausimai: pastato remontas, jo tolesnis išlaikymas ir kam jis bus naudojamas.

Kad inkubatoriui nupirktą pastatą ir Ch. Frenkelio fabriko kompleksą reikia tvarkyti, abejonių lyg nekyla.

Ypač po to, kai susirinkime Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Zenonas Stundžia pareiškė, kad pagal įstatymą už pastato, paskelbto kultūros vertybe, išsaugojimą atsako jo savininkas, tai yra, Šiaulių miesto savivaldybė. Ir kad jau artėja terminas, kai pastatas turi būti arba pradėtas remontuoti, arba užkonservuotas taip jį apsaugant nuo neigiamo aplinkos poveikio. Taigi bet kuriuo atveju miesto Savivaldybei teks į pastatą investuoti nemenkų pinigų.

Architektas Š. Sabaliauskas teigė, jog į 3,5 tūkstančio kvadratinių metrų pastato remontą Savivaldybei investuoti tik 1,8 milijono litų (95 procentai lėšų bus europiniai pinigai) būtų puiki investicija, už kurią reikėtų pakovoti.

A. Rupšys pritarė architektui: „Už 1,5 mln. pastatytą tokį objektą verslas tikrai nupirks ir dar sumokės papildomai po tūkstantį už kvadratą.“

Ką gi, investicija gal ir labai gera, jei kartu nebūtų iškilę klausimų, kas tame pastate įsikurs ir, turint omeny, Telšių menų inkubatoriaus patirtį, kiek to pastato statyba ir išlaikymas kainuos mokesčių mokėtojams. Apie tai ir išsakė nuomonę vienas iš pagrindinių šio projekto priešininkų – skulptorius Gintautas Lukošaitis.

„Šiauliams inkubatoriaus statyba kainuos ne vien 1,8 milijono litų, bet ir dar reikės iki pastato nutiesti šiluminę trasą (apie beveik 4 milijonus litų kainuosiančią šiluminę trasą „Šiaulių naujienose“ jau rašyta, – red. past.). Taip pat jei Telšių 1 500 kvadratinių metrų pastatėlio remontas kainavo apie 4 milijonus, tai netikiu, kad daugiau nei du kartus didesnį sudegusį pastatą Šiauliuose būtų galima sutvarkyti už septynis milijonus. Viskas guls ant šiauliečių pečių, kaip ir to pastato išlaikymas. Nes jei Telšių savivaldybė moka apie 200 tūkstančių, tai mums nusimato kasmet sumokėti po 700 tūkstančių litų“, – sakė skulptorius.

Inkubatorius – kūrybinėms industrijoms ir operatoriui

Iš nedidelio būrelio pirmadienio susitikime dalyvavusių Šiaulių menininkų jaunųjų kūrėjų vardu kalbėjo Andrius Grigalaitis.

Jis pareiškė, kad šis objektas Šiauliams būtinas, nes „pasaulinė patirtis rodo, jog menų fabrikai (kitas terminas – kūrybinės industrijos) sugeba pasikeitusioje šiandieninėje situacijoje atgaivinti miestus, užtikrinti tam tikrų regionų generaciją, pritraukti naujų specialistų“.

„Menų inkubatorius – tai šansas jauniesiems kūrėjams padaryti tam tikrą proveržį, nes situacija pasikeitė ir jauniesiems kūrėjams reikia filmavimo, specialios technikos, kurių pavienis menininkas negali įsigyti“, – teigė A. Grigalaitis.

Iš principo už inkubatorių pasisakė ir vyresnės kartos menininkas – dizaineris Darius Linkevičius. Nors jis pripažino, kad neaišku, koks tai objektas.

Ko gero, entuziastingiausiai už Menų inkubatoriaus kūrimą Šiauliuose pasisakė buvusi Šiaulių arenos „viešintoja“, dabar verslininkė Nijolė Veršinskienė, kuri teigė, jog kūrybiškam jaunimui reikia bazės, padėsiančios jiems „sukti verslą“ – audiovizualinius menus, kino kūrimą.

N. Veršinskienės nuomone, projekte ydinga yra tai, kad nuo pat pradžios čia nebuvo paskirtas operatorius, kuris būtų suformulavęs, kas bus daroma, jog verslas įtrauktų naujų žmonių.

Kam tas inkubatorius?

Nors susirinkimas Ch. Frenkelio viloje vyko dvi valandas, panašu, kad vis dėlto taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas menamame Menų inkubatoriuje bus daroma, kokios ten bus plėtojamos industrijos ir kam jis išvis reikalingas.

Bent toks susidarė įspūdis, kai paskutinysis iš kalbėtojų pareiškė: „Nežinau, kiek yra Šiauliuose meno galerijų... O jeigu jas visas sujungti į vieną Menų inkubatoriuje ir padaryti parodų rūmus, tai gautųsi didžiulė jėga.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs