„Pagrindinis šiuo metu keliamas tikslas – iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo pastatyti Kongresų, Konferencijų ir Koncertų rūmus. Iki 2018 m. šie rūmai turėtų iškilti Aleksoto seniūnijoje (Žemojoje Fredoje), kitame Nemuno krante, netoli Vytauto Didžiojo tilto“, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
Tai bus statinių kompleksas su 700 ir 1,5 tūkst. vietų bei mažesnėmis salėmis, ekspozicijų erdvėmis, biurais, maitinimo įstaigomis ir kitomis patalpomis.
Preliminariai skaičiuojama, kad šie rūmai galėtų kainuoti apie 70–80 mln. litų. Jie būtų statomi naudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas.
„Miestas, kuris pirmasis pasistatys Kongresų rūmus, išloš. Šiuo metu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre telpa tik 800 žmonių. Turėdami tik tokią salę, organizuoti rimtų renginių bei muzikinių festivalių tiesiog negalime. Didesnės kamerinės erdvės Lietuvai labai trūksta“, – penktadienį sakė kultūros ministras Š. Birutis.
Kitas susitikimo metu aptartas miesto prioritetas – seniausio Lietuvoje veikiančio kino teatro „Romuva“ atnaujinimas. Kauno miesto savivaldybei priklausančiai bendrovei „Kauno švara“ įsigijus iš privačių rankų 15,31 proc. kino teatro akcijų, savivaldybė artimiausiu metu galės pertvarkyti kino teatrą į viešąją įstaigą ir pretenduoti į Europos Sąjungos paramą statinio renovacijai ir rekonstrukcijai.
„Šis kino teatras galėtų tapti nekomercinio kino centru bei būti atsvara mieste veikiantiems komerciniams teatrams. Be to, „Romuvos“ erdvė paklausi ir tarp nekomercinį kino meną propaguojančių „Kauno kino festivalio“, „Scanoramos“ festivalio“, – teigė Kauno miesto Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas.
Apžvelgdami būsimo 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio perspektyvas, miesto vadovai kartu su ministru dar aptarė planus sutvarkyti galutinį Kauno pilies bokštą ir pabaigti įrengti VI forto karo muziejų.
