Jis kartu su skulptūros iniciatore Živile Glaveckaite tiki, kad miestui naujas objektas, kurį gyventojai ir svečiai galės paliesti, suteiks žaismingumo ir taps traukos objektu.
„Aš pats tikiu sėkme. O jei mieste bus kūrinys, kurį palietus galbūt pradės labiau sektis, kodėl jo nepaglosčius? Tai – daug geriau, nei po to galvoti: „O galėjau...“ Visiems svarstantiems apie savo verslą ar jį jau kuriantiems ir trokštantiems sėkmės palinkėčiau dviejų dalykų: turėti svajonę ir tikėti ja“, – kalbėjo apie 10 skulptūrų ir keliolika bareljefų Vilniui sukūręs menininkas.
„Kai ateinantį sekmadienį [birželio 30 d. – red. past.] atidengsime Vilniaus sėkmės ženklą, pirmuosius jį paliesti pakviesime jaunus naujų įmonių įkūrėjus. Jiems labiausiai reikia sėkmės. Tikimės, kad kūrinys pritrauks žmonės, norinčius ką nors keisti savo gyvenime, besiimančius iniciatyvos, rizikuojančius ir atsakingus“, – pridūrė pasirengimu atidarymo ceremonijai dabar besirūpinanti Ž. Glaveckaitė.
R. Kvintas savo kūrybos kryptį apibūdina kaip klasikinę. Jo rankose atgimė legendinis gydytojas, Aiskaudos prototipas Cemachas Šabadas Rūdininkų skvere, rašytojas Romainas Gary J. Basanavičiaus gatvėje, poetas Adomas Mickevičius jo vardo bibliotekoje Trakų gatvėje ir kiti žinomi ir nežinomi žmonės, tokie kaip mergaitė su skėčiu, puošianti fontaną R. Kvinto kieme miesto senamiestyje, ar Chlojė Lietuvos banko būstinėje.
„Pagrindinė mano kūrybos tema – žmogaus kūnas. Manau, jos man ir pakaks visam gyvenimui“, – atskleidė skulptorius, leisdamas nuspėti, kad naujasis jo darbas taip pat – žmogaus kūno dalis.
R. Kvintas juokėsi paklaustas, ar jo kūriniui – sėkmės simboliui – kas nors pozavo. „Į savo vis pasižiūrėdavau... Skulptūroje, tiesa, šiek tiek padidinau, padailinau...“, – paslaptingai šypsojosi kūrėjas.
Vilniaus miestą šiandien puošia daugiau kaip pusšimtis įvairių skulptūrų.