21,6 mlrd. rublių (700 mln. dolerių, 1,83 mlrd. litų) kainavęs statinys, kurio fasado puošybai gausiai naudojamas stiklas ir klinčių plokštės, kritikų paniekinamai „Marijos prekybcentriu“, švytėjo naktinio dangaus fone, o jo stiklu ir metalu dekoruotuose koridoriuose aidėjo susižavėjimo kupini balsai, 2 000 kviestinių svečių užimant savo vietas.
Pastatas, kurio statybą baigė Kanados bendrovė „Diamond and Schmitt Associates“, buvo kritikuojamas kai kurių iškilių Rusijos kultūros veikėjų, tarp jų Ermitažo muziejaus direktoriaus Michailo Piotrovskio ir kino kūrėjo Aleksandro Sokurovo.
Kitoje kanalo pusėje esantys XIX amžiuje pastatyti originalieji Marijos teatro rūmai, tapę vienu iš svarbiausių Rusijos kultūros centrų, kuriuose Sovietų Sąjungos laikais buvo įsikūrusios Kirovo teatro operos ir baleto trupės, tą vakarą buvo tylūs.
„Mums reikia įkvėpti gyvybės teatrui. Norime, kad gyventų, kad žmonės būtų pritraukiami ir kad jie pajustų šiuolaikinių technologijų žavesį. Tuomet jis spindės visa savo šlove“, – Rusijos prezidentas sakė svečiams, tarp kurių buvo iškilių šalies verslininkų.
V.Putinas, kuris per gegužės 1-ąją surengtą ceremoniją įteikė Marijos teatro meno direktoriui Valerijui Gergijevui sovietiniais laikais prestižiniu laikytą Darbo didvyrio medalį, gyrė režisierių už pastangas įgyvendinti šį projektą, kuris buvo sumanytas dar prieš Rusijos finansų krizę 1998 metais.
„2003 metais Gergijevas iš naujo iškėlė šį klausimą, ir atsirado naujasis projektas“, – nurodė V.Putinas, kalbėdamas apie sprendimą, kurį jis priėmė po to, kai tapo prezidentu 2000 metais.
V.Gergijevas, kurio 60-asis gimtadienis sutapo su iškilmingu Marijos teatro antrosios scenos atidarymu, buvo kritikuojamas, kad pasirinko modernistinės išvaizdos pastatą, kuris, kaip teigia kritikai, nedera prie pastelinių spalvų kaimyninių XIX amžiaus pastatų.
Tačiau galiausiais prie naujųjų teatro rūmų protestuoti atėjo tik du žmonės. Viena moteris laikė plakatą, kuriame buvo reiškiama pašaipa dėl V.Gergijevui suteikto Darbo didvyrio vardo. Dirigentui buvo siūloma arba nugriauti šį pastatą, arba grąžinti medalį.
Dirigentas, kuris yra ištikimas V.Putino sąjungininkas, atmeta kritiką, sakydamas, kad Marijos teatrui buvo reikalinga nauja scena ir naujausios technologijos, kad būtų galima išpildyti šiuolaikinio žiūrovo lūkesčius.
„Žmonės klausia, kodėl mums reikia naujos architektūros? Kodėl Sankt Peterburgui reikia naujų operos rūmų? Manau, geriausias būdas atsakyti į šį klausimą – tiesiog leisti žmonėms ateiti“, – V.Gergijevas sakė per spaudos konferenciją.
Daugelis svečių buvo sužavėti. Šviesa atsispindėjo nuo sienų, išklotų itališko onikso plokštėmis, kylančiomis į keliolikos metrų aukštį, o garso kokybė buvo nepriekaištinga.
„Man patiko teatras, patiko koncertas. Tai šiuolaikiškas teatras, turintis didelį potencialą, – sakė buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas. – Man labai patinka teatrai, ir esu lankęsis daugelyje didžių teatrų įvairiuose pasaulio kampeliuose. Manau, šis yra vertas tapti vienu iš jų.“
Iškilmingas atidarymo koncertas prasidėjo nuo dramatiškos ištraukos iš Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džiuljeta“. Taip pat buvo suvaidinta karūnavimo scena iš Modesto Musorgskio operos „Borisas Godunovas“), kai į sceną išėjo daugybė valstiečių.
Uljana Lopatkina ir Viktoras Baranovas šoko ištraukose iš Piotro Čaikovskio baletų, kuriuos senajame Marijos teatre kadaise garsino klasikinio Rusijos baleto žvaigždės Ana Pavlova ir Enrico Cecchetti.
Tuo tarpu Ispanijos tenoras Placido Domingo sudainavo vieną Richardo Wagnerio ariją klausytojams, tarp kurių buvo daug V.Putino sąjungininkų, tokių kaip turtingiausias žmogus Rusijoje Ališeras Usmanovas ir geležinkelių sistemos vadovas Vladimiras Jakuninas.
