Abu miestai dalyvavo antrajame atrankos etape, į kurį buvo atrinkti iš šešių konkurse dalyvavusių savivaldybių: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio.
Sveikindama susirinkusiuosius Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sakė: „Pagaliau pasibaigė šis ilgas atrankos etapas, kuris truko beveik trejus metus. Visi labai jaudinomės. Labai džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą rungtis dėl šio garbingo titulo atsiliepė ne tik didieji miestai, šis kvietimas sujudino ir regionus. Išties buvo atliktas milžiniškas darbas rengiant programas, jis tikrai neliko neįvertintas. Šis darbas buvo savotiška treniruotė visiems kultūrininkams ir kultūros operatoriams, tai gera pamoka ir kartu savotiškas savo gebėjimų ir konkurencinių galimybių įvertinimas.“
Ministrė taip pat priminė, kad valstybė įsipareigoja finansiškai prisidėti prie nugalėtojo programos įgyvendinimo, linkėjo deramai atstovauti Lietuvai bei bendradarbiauti su kita 2022 m. Europos kultūros sostine Liuksemburge.
„Neapleiskite šių vizijų, nesvarbu, koks bus rezultatas. Jūs tai skolingi sau, savo piliečiams, ir Europai“, – teigė ekspertų grupės pirmininkė Agnieszka Wlazel.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė besidžiaugiantis už visą miesto ir Kauno rajono bendruomenę: „Kauniečiai, Kauno rajono gyventojai, su švente! Noriu padėkoti ir Klaipėdai, mes ne priešiški miestai. Ačiū, kad pralaimėjote, nors siekėte laimėti. Padarysime bendrų projektų, kad būtų visi patenkinti.“
„Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programos meno vadovė Virginija Vitkienė dėkojo kauniečiams, susirinkusiems Rotušės aikštėje – belaukiant konkurso rezultatų, čia buvo surengtas koncertas, kuriame dalyvavo grupės „Golden Parazyth“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ bei būgnų virtuozas Gintas Gascevičius. Rotušės aikštėje taip pat iškilo ir įspūdingo dydžio menininko Tadeo Cern instaliacija „Black Baloons“.
„Prieš paskelbimą sėdėjome su komanda ir mąstėme, kad ši gera konkurencija labai daug gero padarė ir Kaunui, ir Klaipėdai – sutelkė šitiek daug talentingų žmonių, subūrė bendruomenes. Norisi padėkoti visiems, kurie dalyvavo procese“, – sakė V.Vitkienė.
Kaunas – Contemporary Capital
„Contemporary Capital“ arba „Šiuolaikinė sostinė“, – toks yra „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ šūkis. Atsispiriant nuo skirtingų istorinių etapų, ypač – tarpukario, programa žada įtvirtinti Kauno kaip modernaus, progresyvaus, pilno kultūros, mokslo ir inovacijų miesto tapatumą.
Tarp projekto tikslų įvardijamas miesto ir rajono bendruomenių įtraukimas į renginius, kultūros decentralizacija ir tarpkultūriškumo skatinimas, tarpinstitucinio bendradarbiavimo stiprinimas, šiandieninei Europai svarbių klausimų aktualizavimas ir kt.
„Kauno miesto ir rajono paraiška parengta atvirumo ir įtraukties principais. Visų pirma, tai Kauno ir visos Lietuvos menininkų ir kūrybininkų platforma ir galimybė bendradarbiaujant su visos Europos menininkais įgyvendinti kūrybines idėjas. Tai visų kūrybinių organizacijų tarpusavio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybė“, – teigė V.Vitkienė.
Kaip praneša BNS, Kauno miesto savivaldybė paraišką teikia drauge su Kauno rajonu. Kauno miestas projektui yra numatęs 12 mln. eurų, Kauno rajonas – dar 4 mln. eurų.
Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais dvi valstybės narės, kurių miestams suteikiama teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą, yra Lietuva ir Liuksemburgas.
