Festivalis ir forumas – proga pristatyti Kauną kaip dizaino miestą tarptautinėje erdvėje, užmegzti ryšius tarp įvairių šalių dizaino bendruomenių, susitikti kūrėjams, taip pat išgirsti kitų miestų bei šalių patirtį.
Forume dalyvavo atstovai iš pasaulinių dizaino tinklų, tokių kaip UNESCO Dizaino miestų tinklas, icoD (International Council of Design), BEDA (Bureau of European Design Associations), EIDD (Design for All Europe).
Pranešimus skaitė BEDA dizaino tinklo ambasadorius Pitas Kercheris, kuris pirmininkauja ir kalba konferencijose, seminaruose ir simpoziumuose visame pasaulyje, teikia strategines dizaino konsultacijas daugelyje tarptautinių projektų, Monika Domanska iš Lenkijos, kalbėjusi apie eismo projektavimą miestų gatvėse bei jo santykį su estetika, Rama Gheerawo – apie įtraukų dizainą mieste, Maksimas Holovko, kuris su keliolika ekspertų sukūrė Ukrainos miestų atstatymo vadovą bei kiti pranešėjai.
Renginyje patirtimi dalijosi ir pranešėjai iš Lietuvos – menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai, profesorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė, rinkodaros specialistas Gerimantas Neniškis, menotyrininkas Juozapas Blažiūnas.
Kūrėjai sukuria tai, ko nėra kitur
Algirdas ir Remigijus Gataveckai forume skaitė pranešimą apie Alytaus miesto tapatybę. Abu menininkai 2016 m. pristatė savo kartu su Artūru Mažeika sukurtą Alytaus miesto ženklą, jo riboženklio vizualizaciją, o pernai Alytuje atidengti ir miesto vartai, paženklinti „Alytus-Myliu“ ženklu.
„Alytus, galima sakyti, formavo mus kaip asmenybes ir norėjome kokia nors formą jame palikti savo patirtį. Dabar bandysime įgyvendinti ir skulptūros idėją“, – 15min sakė A. Gataveckas.
Miestų unikalumas, sakė menininkas, atsiranda tada, kai juose atsiranda išskirtinumas. „Ne toks, kad aš mačiau ir norėčiau to paties. Turėtų būti atvirkščiai: aš to dar nemačiau. Būtent kūrėjai ir padaro tai, ko nėra niekur kitur. To nenukopijuosi, net jei kūrinys tinka visiems miestams“, – kalbėjo A. Gataveckas.
Kūrybiniai sprendimai, pasak pašnekovo, formuoja miesto veidą: „Tikrieji, unikalūs, kurie turi savo braižą ir kuria meną plačiąja prasme. Nesvarbu, ar tai literatūra, šokis ar viešas objektas – jie visi prisideda prie miesto išskirtinumo. Kultūra moko mus atpažinti, perduoda jausmus ir ji turi savybių, kurių neturi verslas. Menas, mano nuomone, yra tiesiogiai susijęs su gerove.“
Iššūkis – rasti bendrą kalbą
Miesto dizainas, jo viešų erdvių kūrimas tiesiogiai susijęs ir su vietos savivalda, kuri priima arba ne kūrėjo siūlymus, pagaliau – skiria lėšų jiems įgyvendinti. Todėl, sakė A. Gataveckas, rasti bendra kalbą kartais tampa iššūkiu.
„Būna, kad aš kalbu apie vieną skulptūrinį objektą – o jie mato kitaip. Pavyzdžiui, aš kalbu apie Vilniaus vamzdį, o jie įsivaizduoja Ventspilio karvytes. Labai skirtinga amplitudė.
Jei kalbu apie meną – kartais politikai įsivaizduoja, kad menas yra tai, ką jie mano per Kaziuko ir panašias muges. Mes skirtingai matom šiuolaikinį, konceptualų meną. Neturiu atsakymo, kaip rasti bendrą kalbą“, – svarstė A. Gataveckas.
Kuriant viešas erdves ar objektus juose atsiranda ir menininko bei visuomenės santykis. Pasak A. Gatavecko, nėra blogai, kai žmonės skirtingai interpretuoja meno kūrinį, tačiau neretai pasitaiko ir kitų dalykų, iš kurių kyla ir sąmokslo teorijos arba pagrindinis meno kūrinio akcentas tampa jo kaina.
„O tai, kad žmogus meno kūrinį skirtingai mato ir jaučia – gerai. Kūrėjas turi sukurti taip, kad interpretacijos negadintų kūrinio ir praturtintų vaizduotę“, – sakė menininkas.
Tampa svarbus visuomenės žvilgsnis
R. Gataveckas pastebėjo, kad dizaino forume buvo įdomu išgirsti ir kitų pranešėjų įžvalgas: „Nors mes su broliu nesame dizaineriai, o menininkai, tačiau buvo įdomu išgirsti, kaip kituose miestuose sprendžiamos vizualinės, idėjinės problemos, kaip galima komunikuoti.“
Pasak R. Gatavecko, miestui svarbu, kad jis būtų atpažįstamas iš dizaino elementų, viešose erdvėse esančių meno kūrinių: „Vizualinis identiteto kūrimas pristato tave kitiems, išgrynina, kas toks tu esi.“
Kaip sakė R. Gataveckas, menininkas, kurdamas sau, daro tai, kas patinka visų pirma jam pačiam, o kuriant miestui tampa svarbus ir visuomenės žvilgsnis: „Kurdamas vizualinį identitetą miestui tu turi daugiau kolaboruoti, bendrauti. Tu esi medžiagos rinkėjas iš aplinkos ir problemas sprendi kartu su visuomene, o ne individualiai“.
Visą „Kaunas 2022“ programą galima rasti www.kaunas2022.eu ar mobiliojoje programėlėje.
