„Fluxus Labas!“ Kuršių gatvės kiemas pasiryžo įgyvendinti svajonę – pamatyti vieningus aplinkinių namų gyventojus kartu kuriančius ir grąžinančius savo aplinką, kurioje buriasi ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai bei senjorai.
Rugpjūčio pradžioje „Fluxus Labas!“ Kuršių gatvės Šilainių kiemo gyventojai nelabai prižiūrimo kiemo iššūkį ryžosi išspręsti fluxus „pasidaryk pats“ metodu dirbtuvių maratono metu.
Kiemo bendruomenė, kurią sudaro ne tik kiemą supančių daugiabučių, bet ir toliau esančių daugiabučių gyventojai atsinaujino suoliukus, rekonstravo ir pavertė stoginėmis senus sporto skersinius, sukūrė ir pastatė pagrindinį akcentą – poilsio baldą, tapatybės ženklą „ŠL“, šifruojamą kaip Šilainiai arba šiuolaikinis laisvalaikis.
Spontaniškai atsiradusios senos kabelių ritės čia tapo lauko stalais, o pagrindinė kiemo aikštė buvo išvaduota ir išvalyta nuo žolių ir apaugusios velėnos.
Dirbtuvių metu ne itin jaukų kiemą gyventojai, savanoriai, kiemo aktyvistė Živilė Katkauskė ir architektas Algimantas Grigas bandė paversti atviru, aktyviu daugiabučio kiemu, kuriame kiekvienas jaučiasi kaip savo nuosavame kieme ir nori eiti į kiemą, susitikti su kaimynais, draugais, paminėti šventes.
„Tada, kai kilo ši mintis, aš nesvajojau, kad ji virs tokia gražia realybe. Nesitikėjau, kad idėja gali taip plačiai pasklisti, taip stipriai įtraukti ir suvienyti žmones – visai nepažįstamus, labai skirtingus. Kažkas ne iš šios materialios visuomenės realybės“, – sakė kiemo aktyvistė ir idėjos sumanytoja Živilė Katkauskė.
Dirbtuvių maratonui pasibaigus Kuršių kieme veiksmas nesustojo. Susibūrusi iniciatyvinė kaimynų grupė, jų draugai ir pažįstami tęsia bendruomenės būrimo veiklas: organizuoja renginius, kūrybinius susitikimus, kviečiasi svečius, žiūri filmus.
15min pokalbis su Ž.Katkauske – apie idėją ir iniciatyvą, kuri pranoko lūkesčius, drąsą bei buvimą bendruomenės dalimi.
– Kodėl pasirinkote tokias veiklas, tokį formatą? Ir kiek žmonių prisidėjo?
– Todėl, kad pamačiau „Fluxus Labas!“ projektą. Pastebėjau visiškai atsitiktinai. Jis puikiai tiko idėjos įgyvendinimui, suteikė daugiau galimybių. Visos kitos veiklos gimė natūraliai – bendraujant kieme, kiekvienam svarstant, ko dar norėtųsi ir ką galime padaryti, kad tai įvyktų.
Prie kiemo gerovės galima prisidėti labai įvairiai, taip pat ir palaikymu, žinučių dalinimusi, padėkos žodžiais, tad būtų sudėtinga įvardinti konkretų skaičių.
– Vienas įdomių akcentų yra ŠL. Šilainiai arba šiuolaikinis laisvalaikis.
– Idėja sukurti ŠL baldą kilo mano tuomet dar šešiamečiui sūnui. Į vieną iš susitikimų su architektu A.Grigu jis atsinešė Modernaus meno centro išleistą Ewa Solarz knygą „Dizainas“ ir pasidalino idėja kieme sukurti Verner Panton „Living tower“ (gyvenamasis bokštas) baldą.
Džiaugiuosi, kad architektas buvo dėmesingas visų kiemo bendruomenės narių nuomonei, tad ryžosi šią idėją įgyvendinti. Diskusijų metu išsigryninome, kad čia tiktų ŠL raidės, kurias galima šifruoti įvairiai: Šilainiai, šiuolaikinis laisvalaikis ar taip, kaip kiekvienas norėtų. Labai džiaugiamės kieme turėdami šį baldą – tai vieta ir vaikams žaisti, ir knygą paskaityti ar šiaip prisėsti.
– Gana įdomiai skamba ir senos kabelių ritės, tapusios lauko stalais.
– Taip, ir dar išskirčiau idėją kieme buvusius prisitraukimų skersinius paversti stoginėmis su suoleliais. Tai buvo puikus sprendimas – mes ne tik užmaskavome neišvaizdžius senus dalykus, bet ir sukūrėme vietas, kuriose galima būti kieme net ir lyjant lietui. Šiuo atveju komplimentų nusipelno kiemo vyrai, kurie ne tik sugalvojo, bet ir įgyvendino.
Mes turime ilgą sąrašą idėjų, ką norime turėti savo kieme – nuo kiemo aikštės apšvietimo, lauko žaidimų įrengimo, veiklų paaugliams sukūrimo iki piešinių ant namų sienų ar ant grindinio išpieštų sporto pratimų ciklo. Tai yra tik kelios idėjos, o jų atsiranda vis daugiau ir įdomesnių.
– Kiek laiko jūs pati jau gyvenate šiame kieme? Galbūt pati esate kultūros lauko žmogus?
– Kaune gyvenu apie 15 metų, o pastaruosius 8 – Šilainiuose, Kuršių gatvėje.
Esu baigusi teisę, dirbau teisininke 13 metų, tačiau prieš trejus metus pajutau, kad norisi kažko daugiau, labiau save realizuoti. Tad kardinaliai pakeičiau karjerą ir šiuo metu dirbu informacinių technologijų srityje.
– Koks buvo jūsų kiemas prieš tai? Ar buvo kai kuriems gyventojams minčių, kad kam to reikia? Kaip atsakytumėt pati į klausimą: kam to reikia?
– Namus būtent šioje vietoje įsigijome galvodami apie ateitį ir norėdami gyventi patogiai – taip, kad viskas būtų šalia ir lengvai pasiekiama. Tad gyvename 4 kambarių bute, pro vienus langus matome darželį, o pro kitus – pradinę mokyklą, kas yra labai patogu turint vaikų, nes nereikia jų niekur vežti. Pėsčiomis pasiekiami visi didieji mažmeninės prekybos centrai, šalia pramogų centras, įvairūs sporto klubai, grožio salonai. Čia pat autostrada, leidžianti greitai nuvykti į Vilnių, kas yra patogu, kai tenka dirbti ne Kaune. O ir iki Kauno centro vos septyni kilometrai.
Šalia mūsų namo – didelis, erdvus kiemas, yra senų medžių, kalvelių. Tik mes juo nesinaudojame.
Ilgainiui pradėjome galvoti, kad norėtume turėti nuosavą namą – norėjosi turėti savo kiemą, kur galėtume vakaroti, pasikviesti draugus ir su jais būti lauke. Tačiau čia gyventi yra labai patogu, o tokios infrastruktūros Kauno priemiesčiuose nepavyktų rasti. Tuomet susivokiau, kad mes juk turime kiemą!
Šalia mūsų namo – didelis, erdvus kiemas, yra senų medžių, kalvelių. Tik mes juo nesinaudojame. Kas įprastai būna kieme? O gi mamos su mažais vaikais ir tie, kurie vedžioja šunis.
Visi kiti tėra praeiviai arba jame išvis nesilanko. Galvojau, kodėl žmonės nesinaudoja šiuo nuostabiu kiemu? Radau atsakymą: todėl, taip elgtis nėra įprasta. Dar ir todėl, kad kieme nėra pakankamos infrastruktūros. Tuomet ir kilo idėja: daugiabučio namo kiemas – lyg nuosavo namo kiemas visiems. Norėjosi, kad ir kiti pamatytų, kokį nuostabų kiemą turime; norėjau, kad jame laisvalaikį leistų suaugusieji, ne tik tie, kurie turi vaikų, taip pat paaugliai, senjorai. Tiesiog norėjau padrąsinti išeiti į kiemą ir juo džiaugtis, nes jis yra visai čia pat ir yra mūsų visų.
Kieme tebuvo du suoleliai, vaikų žaidimo zona ir krepšinio zona. Išėjus į kiemą labai trūko vietų, kur atsisėsti, taip pat trūko ir veiklų.
Kai sausio mėnesį pamačiau „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas!“ skelbiamą konkursą, supratau, kad tai gali būti puiki galimybė įgyvendinti šią idėją. Jis ir skirtas būtent tam – bendruomenių subūrimui ir įgalinimui.
Taip jau nutiko, kad tądien pristatyti šios idėjos vykome tik dviese – aš ir mano sūnus. Ir laimėjome galimybę kūrybiškai, pasitelkiant menininką išspręsti šį bendruomenės iššūkį.
– Kaip sureagavo kaimynai, sužinoję, kad kiemas laimėjo projektą?
– Vos tik jį laimėjus pakviečiau gyventojus ateiti į kiemą – į šį susitikimą tamsų vasario vakarą atėjo virš 30 žmonių! Tai parodė, kad ši idėja yra aktuali kiemo gyventojams. Nuolat bendravome: rengėme projekto pristatymus kieme, kvietėme gyventojus dalintis savo idėjomis kiemui ir prisidėti.
– Kaip ir visiems, veiklas pristabdė ir karantinas?
– Jis buvo paskelbtas tik praėjus pusantro mėnesio po projekto laimėjimo.
Tad esu labai dėkinga „Fluxus Labas!“ programos kuratoriams, kurie palaikė ir kartu ieškojo sprendimų, kaip burti ir palaikyti bendruomenę net ir tokiomis sąlygomis. Karantino laikotarpiu mūsų kieme įvyko zumbos treniruotė, Kauno gimtadienio baigiamasis koncertas su „Baltic Balkan“ – šios veiklos vyko mūsų kieme, o mes jose dalyvavome būdami savo balkonuose. Tai buvo neįtikėtinos iniciatyvos, labai suartinusios bendruomenę.
Norėjome, kad kieme būtų daugiau ir įvairesnių veiklų.
Pasibaigus karantinui veiklos tęsėsi. Buvo dienų, kai kieme dirbo net 70 žmonių – ir vaikai, ir paaugliai, ir suaugusieji, ir senjorai. Dirbtuvių metu pamatėme kokie įvairiapusiai ir vieningi yra žmonės, kai siekia vieno tikslo – čia įvairiausių profesijų atstovai (verslininkai, menininkai, medikai ir t.t.) parodė, kad moka virinti, pjauti, šlifuoti, dažyti.
Norėjome, kad kieme būtų daugiau ir įvairesnių veiklų, tad beveik kiekvieno trečiadienio vakarą mūsų kieme vyko įvairūs renginiai: žaidimų, pramogų, sporto, poezijos, skaitymo, dailės, muzikos ar kineziterapeutės užsiėmimai. Kieme žmonės susirenka ir kitomis progomis – pavyzdžiui mes jame esame šventę sūnaus 7-ąjį gimtadienį: buvo gera matyti didelį būrį svečių, užteko erdvės ir vaišėms, ir moksliniams eksperimentams, ir lauko žaidimams.
Neįtikėtina buvo tai, kad vieną iš savo projektų mūsų kieme nusprendė surengti menininkė iš Londono Claudia Janke. Jo metu kiemo bendruomenės sukurtas žinutes kaimynams vis ar galite pamatyti kieme.
Tad šis kiemas – mūsų visų ir mes visi rūpinamės juo taip, kaip kas galime. Labai svarbu yra tai, kad žmonės prisideda prie kiemo gerovės, skiria savo laiko ir resursų tam – joks vienas žmogus viso to nepadarytų.
Per šį laiką kieme užgimė ne viena graži draugystė tarp kaimynų, kurie iki tol nebuvo pažįstami. Bendraudami ir pažindami vienas kitą galime ne tik išeiti į kiemą atsigerti kavos ir paplepėti, galime vienas kitam padėti – kartais užtenka patarimo, kartais vieni kitiems padedame ir daugiau, kad ir padėdami įvaldyti naujai įsigytą kompiuterį vyresniam kaimynui, padėdami prižiūrėti vaikus, atiduodami nenaudojamus daiktus. Yra patogu ir gera turėti bičiulį šalia savo namų.
Kitais metais – dar septyni kiemai
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ „Visi kaip vienas“ programos koordinatorė Goda Pomeranceva sako, kad „Fluxus Labas! Kiemas“ projektas, kuris vyksta jau antrus metus, orientuotas ne į rezultatą, bet į procesą – skatinti kiemų gyventojus keisti savo gyvenamąją aplinką, kartu su savo kaimynais kūrybiškai spręsti iškylančius iššūkius.
„Pasididžiavimo jausmą kelia šiemet „Fluxus Labas!“ kiemuose bendruomenių ir bendruomeninių menininkų bendrakūrybos būdu įgyvendinti net šeši „Fluxus Labas! Kiemas“ projektai, kurie vyko tiek Kauno mieste, tiek Kauno rajone.
Šiuose kiemuose bendruomenių būrimas prasidėjo dar pavasarį, kuomet pirmojo karantino metu vyko tokios iniciatyvos kaip „Kultūra į kiemus“, „Karantino langai“ ir zumbos treniruotės balkonuose.
Karantinui pasibaigus prie bendruomenių iniciatyvų prisijungė net septyni šių metų projektų menininkai: architektas Algimantas Grigas, sceninio vyksmo režisierė Edita Niciūtė, šviesų menininkai Robertas Balčiūnas ir Eimantas Kukta, „Building Narratives. Eiguliai“ projekto menininkai Goda Verikaitė, Povilas Jankūnas ir Sonja Lakic.
Kitais metais pokyčius planuojame pamatyti dar septyniose Kauno miesto kiemų erdvėse, kuriose menininkai ir kiemo bendruomenės nariai galės fluxiškai spręsti kieme esančią problemą“, – sakė G. Pomeranceva.
Nuotykio, atsitiktinumo ir paprastumo nepabijojo ir kiti.
Kalbėdama apie konkrečius kiemus, pašnekovė teigė, kad įdomių idėjų buvo ne tik Kuršių gatvės kieme, o nuotykio, atsitiktinumo ir paprastumo nepabijojo ir kiti.
Pavyzdžiui, Pilėnu g. 3 namo kieme Akademijos miestelyje įgyvendintas „Drakono“ pavadinimą turinčios namo bendruomenės ir „Glow Factory“ šviesų menininkų Roberto Balčiūno ir Eimanto Kuktos projektas „Čiurliai“.
„Namo bendruomenė su drąsiu, jaunatvišku šiemet išrinktu namo pirmininku Vitaliu Orentu priešakyje išdrįso „išjudėti“ iš kasdienybės bei rutinos ir tamsiausią namo vietą, atgrasų ir nejaukų kiemo praėjimą, paversti draugiška gyventojams erdve su tamsiu paros metu ultravioletinėje šviesoje išryškėjančiais bendruomenės simboliu tapusiais Čiurliais.
Be kūrybiškų, originalių problemų spendimų rezultatų – naujų objektų atsiradimo, didžiausi laimėjimai kiemuose nėra fiziniai: užmegzti ryšiai tarp kaimynų, išbandyta bendro darbo patirtis: kalbėjimasis, iššūkių, bendrų klausimų sprendimas, gebėjimas kartu atrasti sprendimus per kūrybines praktikas ir kultūrinį kiemo kontekstą.
Po „Fluxus Labas! Kiemas“ projekto kiemuose gyventojai pradėjo sveikintis, organizuoti talkas, kurti naujas apšvietimo idėjas, šventes, organizuoti užsiėmimus vaikams, paskaitas ir filmų peržiūras. Kiemų bendruomenės drąsiau puoselėja savo kultūrą ir tampa svetingais savo vietos šeimininkais“, – sakė G.Pomeranceva.
