Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugiau nei 130 organizacijų siekia kurti „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ programą

Pasibaigus svarbiausiajam atviram kvietimui kultūros organizacijų partnerystei, prisijungiant prie Europos kultūros sostinės 2022–ųjų metų programos, „Kaunas 2022“ sulaukė net 132 paraiškų iš beveik tiek pat organizacijų. Kaip rašoma „Kaunas 2022“ pranešime spaudai, paraiškose pasiūlyta daugiau nei 200 projektų.
Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022
Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 / Kaunas 2022 nuotr.

Veikla ir indėlis, kuriomis organizacijos ketina prisidėti prie 2022–ųjų metų programos – išties įvairūs. Viso žemyno akis atkreipti į Kauną organizacijos ketina parodomis, inovatyviais meniniais sprendimais, leidiniais, dėmesį prikaustančiais renginiais, skaitmeniniais maršrutais, jaunimo veiklomis, spektakliais įvairioms auditorijoms, performansais, bendruomenių ir mikrorajonų kultūros aktyvinimo veiklomis, muzikos, kino renginiais ir daugybe kitų iniciatyvų.

„Džiaugiamės, kad tiek daug kultūros organizacijų įvertino Kauno – Europos kultūros sostinės titulo svarbą ir konkurse dalyvavo labai aktyviai. Neabejojame, kad užmegztos naujos partnerystės stipriai prisidės prie programos ne tik 2022–aisiais, bet ir keliaujant link jų, o taip pat įgyvendinti išsikeltus tikslus, kai Europos kultūros sostinės titulo dar tik siekėme“, – sako „Kaunas 2022“ direktorė dr. Virginija Vitkienė.

15min studijoje – Virginija Vitkienė
15min studijoje – Virginija Vitkienė

Paraiškas buvo galima teikti į visas „Kaunas 2022“ vykdomas programas. Labiausiai įvairios kultūros organizacijos išreiškė norą prisidėti prie programos „Atsibusk, sukrusk“, skirtos sustiprinti kultūros sektorių, atskleisti jo galimybes, vykdant diskusijas, mokymus, tarptautinius mainus, plėtojant partnerysčių tinklą. Į šią programą paraiškas pateikė 55 organizacijos.

35 organizacijos, planuodamos bendruomenių stiprinimo projektus, teikė paraiškas į programą „Visi kaip vienas“, per kultūrą skatinančią bendruomeniškumą. Prie programos „Dizainas laimei“, kuria siekiama dizainą išnaudoti kaip būdą patogumui bei visuomenės gerovei kurti, planuotų prisijungti 26 organizacijos.

Į „Kylančio Kauno“ programą, siekiančią į kultūrines bei pilietines veiklas įtraukti jaunimą, paraiškas pateikė 21 organizacija, kartu plėtoti mitinio Kauno žvėries legendą sieks 16, o prisidėti prie programų „Atminties biuras“, skirtos pažadinti daugiakultūrę miesto atmintį ir prisiminti turtingą miesto istoriją ir „Modernizmas ateičiai“, siekiančios stiprinti modernistinio Kauno paveldo aktualumą, – 15 ir 16 organizacijų.

Daugiausiai projektų skirtingoms programoms – net 12, pateikė Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus, įsikūręs Kaune. Po 7 projektus pateikė Kauno menininkų namai bei Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius.

Partnerystės ir indėlio į kultūros sostinės 2022–ųjų metų programą siekia muziejai, meno ir kultūros centrai, ugdymo įstaigos, įvairias kultūros profesijas – kompozitorius, kino kūrėjus ir kitus vienijančios sąjungos ar asociacijos, viešosios, kultūrinę veiklą vykdančios organizacijos.

Paraiškas teikė ne tik Lietuvoje: Kaune, Kauno rajone, Vilniuje, Klaipėdoje, Neringoje veikiančios įstaigos, tačiau kartu su partneriais Lietuvoje ir Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Italijoje bei Lenkijoje veikiančios organizacijos.

Gautas paraiškas vertina partnerystės projektų vertinimo darbo grupė, sudaryta iš „Kaunas 2022“ darbuotojų, Kauno miesto bei rajono savivaldybės darbuotojų bei išorės ekspertų. Preliminarus būsimų partnerių sąrašas bus paskelbtas lapkričio 29 d. Vėliau vyks derybos dėl galutinio svarbiausių partnerysčių užmezgimo.

2020–ųjų metų antroje pusėje „Kaunas 2022” planuoja skelbti papildomus specialiuosius kvietimus, kurie bus skirti konkrečių programų stiprinimui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos