„Ekskursas“ Kaune kviečia patyrinėti architektūrą. Pažįstamą, bet nepažintą

Visuomeninė iniciatyva „Ekskursas“ rengia gyvai vyksiančių pavasario nemokamų ekskursijų ciklą apie socialistinio modernizmo architektūrą Kaune ir šį kartą kviečia atkreipti dėmesį į sovietmečiu pastatytus pastatus, kurie gana lengvai atpažįstami. Bet ar pažįstami? Kaip architektai ir architektės sukūrė šiuos užmojais stebinančius pastatus, vyraujant dažnu atveju ribotai – planinei ekonomikai? Kokias istorijas pasakoja šie pastatai ir kas lieka nematoma žvelgiant iš šalies? Kokios architektūrinės ar statybos kultūros idėjos buvo perimtos iš tarpukario modernizmo, o kokie atradimai buvo padaryti verčiant aplinkybėms?
IX forto memorialas
IX forto memorialas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Siūlo pažvelgti į devynis pastatus

„Tai pastatai, kuriuos matome kasdien. Kartais jie turi savo kodinius pavadinimus, tebevartojamus tėvų ar senelių, nors tokių pavadinimų iškabų seniai nebelikę. Pakibę tarp seno ir naujo, jie tapo neatsiejama ir pulsuojančia miesto raizgalynės dalimi.

Socmodernizmo pastatų atsiradimo istorijose kalbas apie architektūrą dažniausiai išstumia politinis kontekstas. Beveik penki dešimtmečiai tarp Antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sudaro itin ryškių ir konfliktiškų prisiminimų skrynią.

Tai statiniai, kurie nėra tokie seni, kad būtų oficialiai pripažinti paveldu. Jie, atsiradę okupacinės sovietų valdžios metu, lyg artimi, bet tuo pat metu ir svetimi. Tai Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos palikimas“, – teigiama ekskursijų pristatyme.

Architektas, gidas, iniciatyvos „Ekskursas“ koordinatorius Algimantas Grigas sako, kad nors „Ekskursas“ yra žinomas kaip visuomeninė iniciatyva, vedanti žmones į tarpukario modernizmo pastatus, šį kartą dėmesys skiriamas sovietmečio architektūrai: „Norime atkreipti dėmesį į pamirštus pastatus Kaune. Parinkome devynis ypatingus objektus.“

Ekskursijų dalyviai kviečiami patyrinėti Kauno IX forto memorialą (1984 m., skulpt. A.V.Ambraziūnas, arch. G.Baravykas, V.A.Vielius), taip pat tarpmokyklinio gamybinio mokymo kombinatas / buv. T.Masiulio jaunimo mokykla (1981 m., arch. A. Blūšius), Kauno paveikslų galerija (1978 m. arch. L.Gedgaudienė, arch. J.Navakas), buv. KPI lengvosios pramonės fakultetas / KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas (1984 m., arch. D.Petkelienė), prekybos paskirties patalpos „Kupa“ (1985 m., arch. A.Paulauskas), Kauno apskrities viešoji biblioteka (1987 m., arch. B.Zabulionis), Tado Ivanausko zoologijos muziejus (1981 m., arch. A.Keturka), Taksi parkas (1975 m., arch. K.Vytas, inž. V.Poškienė), Prekybos ir kultūros centras „Girstupis“ / „Girstučio“ kompleksas (1975 m., arch. V.J.Dičius).

Architektūrinės kelionės metu į objektus bus kviečiama pažvelgti ne tik paprasta akimi, tačiau ir susipažįstant su jų atsiradimo istorija bei reikšme.

Apie architektūrą – paprastai

„Ekskursas“ yra oficialus „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ partneris. „Ruošiamės kitų metų didiesiems renginiams, kada daugiau dėmesio bus skiriama tarpukario modernizmui. O sovietmečiu sukurti modernizmo objektai slepia drąsias istorijas, kaip jie buvo pastatyti. Daugelis tų pastatų šiandien yra naudojami pagal naują paskirtį, yra pritaikyti arba netgi apleisti, ištuštėję.

Tai dar viena priežastis patyrinėti tuos pastatus, kurie yra šalia mūsų, bet tarsi nematomi.

Manau, kad būtų labai naudinga įvertinti jų reikšmę. Daug šių pastatų yra žinomi kauniečiams dėl atmintin įsirėžusių pavadinimų – ar tai būtų biblioteka, paveikslų galerija, parduotuvė. Šiuos pavadinimus (o nuo kai kurių jau fiziškai nunyko raidės) žmonės naudoja kaip orientyrus mieste. Tai dar viena priežastis patyrinėti tuos pastatus, kurie yra šalia mūsų, bet tarsi nematomi“, – sakė A.Grigas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvęs Kauno taksi parkas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Buvęs Kauno taksi parkas

Kaip buvo statomas IX fortas ir kokia jo reikšmė šiandien? Koks vaizdas atsiveria nuo Paveikslų galerijos stogo, kaip atrodo vidinės buvusio taksi parko rampos?

„Taksi parkas, esantis Vilijampolėje – iš dalies apleistas ir mažai naudojamas. Tai daugiaaukštis pastatas, kokių Lietuvoje tik du – su vidinėmis rampomis – Vilniuje ir Kaune. Čia buvo laikomi taksi parko automobiliai „Volgos“, vėliau daugiaaukštis garažas naudotas ir atkūrus nepriklausomybę.

Simboliška, kad Kauno apskrities viešąją biblioteką aplankysime kaip tik dabar, prieš pat rekonstrukciją, prieš didžiuosius pokyčius. Taigi bus proga įvertinti tai, kas ten autentiškiausia, įdomiausia.

Tado Ivanausko zoologijos muziejus Laisvės alėjoje, kuris užėmė tarpukario žydų banko pasažo vietą. Mažai žinoma, toliau nuo miesto centro nutolusi, buvusi Tito Masiulio jaunimo mokykla, kuri yra Dainavos mikrorajone, prie vadinamo Bermudų trikampio. Pastatas dabar ištuštėjęs, o čia buvo įsikūrusi pagarsėjusi jaunimo mokykla.

Kauno technologijos universiteto Mechanikos, inžinerijos ir dizaino fakultete – labai įspūdingas daugiakampių formų ir trikampių žaismas pastato plane slepia jaukius vidinius kiemelius.

Pastatus lydi paradoksalūs nutikimai, kinta jų funkcijos ir vienas iš jų tampa, pavyzdžiui, dešrų fabriku.

Toliau – buvusi universalinė parduotuvė „Kupa“ miesto centre. Šias patalpas dabar naudoja šokių klubas „Sūkurys“. Pastato fasadą puošia monumentalūs reljefai, o viduje slypi po dulkių sluoksniu pasislėpusios intriguojančios istorijos“, – apie objektus pasakojo A.Grigas.

Pasak A.Grigo, pastatus lydi paradoksalūs nutikimai, kinta jų funkcijos ir vienas iš jų tampa, pavyzdžiui, dešrų fabriku: „Ir daugiau netikėtų epizodų, kuriuos bandysime atskleisti ir papasakoti nepamirštant ir architektūros. Mūsų tikslas yra pasakoti apie architektūrą be specifinių terminų – kalbėti apie tai paprastai, per žmones, kurie tuos pastatus kūrė, kurie gyveno ir naudojosi jais.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./IX forto memorialas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./IX forto memorialas

Dėl laikmečio, kada buvo pastatytas, pastatas nekaltas

A.Grigas sako, kad šie pastatai ir objektai dar nėra sulaukę 50 metų amžiaus ir negali būti formaliai pavadinti paveldu. Be to, jie turi ir politinį prieskonį – laikmetį, kuriuo buvo statyti.

„Ir būna paradoksų. Pavyzdžiui, mieste vyksta rekonstrukcijos ir tie pastatai keičiasi dalimis arba visai išnyksta. Man pačiam asmeniškai gaila kai kurių pastatų, kuriuose nespėjome surengti ekskursijų.

Sakykim, buvo nuostabus objektas – radijo gamyklos „Banga” sporto klubas arba vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto Sporto centras. Tai pasislėpęs nuo pagrindinių gatvių pastatas su labai įdomiu interjeru: su erdviniais stiklo sietynais, originaliu bufetu ir kitais atminties ženklais. Pastatą jau nupirko naujasis savininkas ir dabar jame įrenginėja paplūdimio aikšteles.

Pastatas liko tik nuotraukose – pavėlavome pusę metų ir nebespėjome surengti ekskursijos. Kiti pastatai yra sėkmingesni, pavyzdžiui, architekto Alfredo Paulausko laidojimo paslaugų pastatas Jonavos gatvėje didžiąja dalimi išsaugotas, naudojamas pagal paskirtį ir yra atnaujintas“, – pasakojo A.Grigas.

Kalbant apie politinį aspektą, ekskursijose į tai nebus telkiamas gilus dėmesys.

„Priimame kaip faktą. Nors daugelis žmonių, išgirdę, kad pastatas yra septintojo–devintojo dešimtmečio statybos, reaguoja atmestinai: tarsi su tokiu pastatu galima elgtis bet kaip. Tarsi jis dėl to, kokiu laikotarpiu atsirado, yra mažiau vertingas už kitus.

Bet tai moderniosios architektūros palikimas: tada tam tikromis aplinkybėmis jauniems architektams buvo galimybė reikštis ir vystyti kūrybinę karjerą“, – sakė A.Grigas.

Socialistinį modernizmą pristatančios ekskursijos rengiamos bendradarbiaujant su architektūros ir urbanistikos tyrimo centru AUTC.

Devyni įspūdingiausi objektai bus pristatyti per tris sekmadienius: birželio 6, 13 ir 20 dienomis.

Užsiregistruoti į ekskursijas galima čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis