„Kalbant bendrai, Kaunas jau antrą kartą sulaukia puikaus įvertinimo. Šį kartą mūsų programos stiprioji pusė buvo įvardintas europietiškumas. Mat dažnai miestams – būsimoms Europos kultūros sostinėms – pritrūksta europietiškumo, tarptautinio dalyvavimo ir partnerysčių, dalyvavimo tarptautiniuose tinkluose.
Mūsų programa pagal šį kriterijų yra labai stipri: turime virš 40 tarptautinių partnerių, įvairių jungčių su menininkais ir kultūros organizacijomis, aktyviai dalyvaujame tarptautiniuose projektuose, esame laimėję ir „Kūrybiškos Europos“, „Interreg“, „Horizon 2020“, e.rinkodaros [konkursus], kuriuos įgyvendinam su kitomis Europos kultūros organizacijomis.
Tai – ir bendra modernizmo paroda, bendruomenių įtraukimo projektai, tarptautinių rezidencijų programos kviečiant užsienio menininkus ir organizacijas, kuriant projektus kartu su Kauno ir Kauno rajono kultūros įstaigomis ir išsiunčiant Lietuvos menininkus į Europos šalis.
Ekspertai taip pat įvertino stabilų „Kaunas 2022“ vadybos modelį – mūsų komandos sudėtis yra ta pati, tie patys pagrindiniai programų vadovai, užtikrinantys programos vizijos stabilumą“, – sakė „Kaunas 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė.
Susitikime su Komisija daugiausia dėmesio skirta situacijos aptarimui dėl pasaulį sukrėtusios ir veiklas pakoregavusios pandemijos. V.Vitkienė pasakojo, jog didžioji dalis klausimų sukosi apie COVID-19 grėsmes.
„Mūsų klausė, kaip mes šias grėsmes suvokiame, kaip įgyvendinsime programą. Ir tai, žinoma, nestebina, nes šių metų Europos kultūros sostinės stabdė savo numatytas veiklas, o kitų metų sostinės prašo viską nukelti dar į kitus metus, nes nespėja pasiruošti, nėra užtikrintos dėl tarptautinių dalyvių dalyvavimo programoje, dėl turistų srautų užtikrinimo“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Pasak pašnekovės, Kauno miestas ir rajonas yra pasiruošęs įgyvendinti kultūros sostinės programas 2022 metais ir titulo neprašo perkelti į vėlesnius metus.
„Mes ataskaitose gana optimistiškai teigiame, kad programą ketiname įgyvendinti nuo 2022-ųjų sausio 22-osios – atidarymo dienos – iki lapkričio pabaigos. Nenorime nei nukėlimo, nei pavėlinimo. Komisijai kilo klausimų dėl mūsų optimizmo, klausė, kodėl esame tokie tikri dėl galimybių“, – sakė V.Vitkienė.
Kaip pasakojo V.Vitkienė, optimizmo suteikia ne tik COVID-19 akivaizdoje įgyta patirtis vykdyti veiklas, tačiau ir du ruošiami 2022 metų scenarijai.
„Kai prasidėjo karantinas, nė vienai savaitei nenutraukėme veiklų, tik pakeitėme formą ir dirbome karantino sąlygomis. Kauno mikrorajonuose ir Kauno rajono seniūnijose vyko scenos menų programa „Kultūra į kiemus“, buvo kuriami besikarantinuojančių kauniečių fotografijų ciklai (šias dvi iniciatyvas su mūsų žinia „pasiskolino“ ir kiti Europos kultūros sostinių tinkle esantys miestai).
Europos kultūros sostinės forumą iškėlėme į virtualią erdvę ir jis tapo labai lankomas, pranešimų klausėsi tūkstančiai užsieniečių. Forumo metu, kartu su Europos ir JAV ekspertais, futuristais ir menininkais, aptarėme ne tik šiandienos iššūkius, bet ir pozityvųjį pandemijos poveikį kultūrai.
Todėl galvojome, jog likus pusantrų metų mes galime ir spėsime pasiruošti dviems scenarijams. Tą ir darome. Vienas yra įprastas, pagal kurį renginiuose gausiai dalyvaus tarptautiniai menininkai ir atlikėjai.
Kitas scenarijus – jei būtų veiklų ir mobilumo ribojimai. Tokiam atvejui ruošiamės stiprinti viešojo meno programą, taikyti skaitmeninius dalyvavimo sprendimus, įgyvendinti daugiau, bet kamerinių projektų, kuriuose būtų galima išvengti spūsčių ir panašiai“, – kalbėjo V.Vitkienė.
„Kaunas 2022“ programos vadovė sako, kad ataskaita buvo vertinama atsižvelgiant į tuos pačius kriterijus, kurie buvo ir teikiant paraišką dėl dalyvavimo Europos kultūros sostinės programoje: „Vertinama, kaip šis projektas prisideda prie miesto bendros strategijos ir kultūros strategijos įgyvendinimo. Šis projektas turi atnešti ilgalaikę pokyčio naudą. Todėl pasirengimui skiriami penkeri metai, kuriuos naudojame bendruomenių įtraukimui į kultūros kūrimo procesus, kultūros darbuotojų kompetencijų stiprinimui, prieinamumo gerinimui. Tikimės kultūros dalyvių ir žiūrovų pagausėjimo ilgalaikėje perspektyvoje.
Ypač palankiai vertinama, kad Europos kultūros sostinės programa Kaune ir Kauno rajone jau vyksta, įsteigti net septyni tarptautiniai tęstiniai renginiai (forumas, atminties, dizaino, scenos menų, bendruomenių festivaliai, kuriamos Tarptautinės laimės dienos tradicijos), kurie liks ir po 2022-ųjų. Tų renginių programą kuria daug organizacijų ir įstaigų – nuo 20-ties Istorijų festivalyje iki 150-ties Laimės dienos programoje. Kauno rajone taip pat kuriama unikali Šiuolaikinių seniūnijų programa.“
Europos Komisijos ir „Kaunas 2022“ susitikime aptartas pasirengimas įgyvendinti didžiąją 2022 metų programą.
„Ją Komisija įvertino kaip gerą progresą. Pagal optimistinį scenarijų, tais metais planuojame tris didžiuosius renginius, kuriuos vadiname Kauno mito trilogija. Šiuo, pasirengimo laikotarpiu, kartu su kauniečiais ir Kauno rajono žmonėmis kuriame naują Kauno mitą, naują legendą, kurią kartu patirsime 2022-ųjų trilogijoje.
Į kiekvieną iš didžiųjų renginių tikimės pritraukti maždaug po 100 tūkst. žiūrovų, o vien atlikėjų, menininkų bus po kelis tūkstančius kiekvienoje iš trilogijos dalių. Programa kuriama ir su vietos, ir su užsienio partneriais.
Kaune vyks labai daug teatralizuotų dalykų gatvėse, parodų uždarose erdvėse. Metų renginių tinklelį sudaro virš 400 įvairių renginių.
Vien modernistinės architektūros objektuose kuriama mažiausiai 300 įvairių modernizmo interpretacijų, pradedant nuo šokio, teatro, vizualaus meno, poezijos, muzikos renginių.
Turėsime ryškias, kultūros turistus iš visos Lietuvos ir Europos pritrauksiančias reprezentacines parodas, tokias kaip Marinos Abramovič, kurią pristatys galerija „Meno parkas“, William Kentridge personalinę parodą. Abejose jose dalyvaus ir patys menininkai.
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius pristatys apie 50-ies vietos menininkų Kauno modernizmo pastatuose, planuojame Fluxus meno parodą bei tarpdisciplininę parodą darbiniu pavadinimu „1972“ – kultūrinės rezistencijos temomis.
Didelę Europos kultūros sostinės programos dalį įgyvendins Kauno ir Kauno rajono kultūros organizacijos, jau dabar pasiūliusios apie šimtą projektų, tarp jų – festivalis „Contempo“, Nacionalinio Kauno dramos teatras su daugiau nei keturiais specialiaisiais spektakliais, MO muziejus su Kauno miesto muziejumi ir kiti, Kauno menininkų namai, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas, Kauno miesto Kamerinis teatras, Kauno santaka, Kauno rajono muziejus ir kultūros centrai bei daugybė kitų partnerių“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Europos Komisija savo išvadoje padėkojo Kauno miesto merui, abiems savivaldybėms ir vyriausybei už palaikymą, kuris yra viena pagrindinių tokio sudėtingo ir kompleksinio projekto sėkmės sąlygų.
Trečiasis, paskutinis, „Kaunas 2022“ ir Europos Komisijos vertinimo susitikimas bei programos įvertinimas vyks 2021 metų rudenį. Jo metu bus sprendžiama, ar miestas ir rajonas tinkamai įgyvendino užsibrėžtą strategiją ir planuotą programą bei ar jam skirti Melina Mercuri vardo apdovanojimą – 1,5 milijonų eurų.
