Forumo organizatoriai – „Kaunas 2022“ komanda – siekia keisti suvokimą, kad kultūra yra tarsi atskira mūsų gyvenimo, miesto dalis ar jo sritis. Atvirkščiai – ji kartu ir šalia, o jos buvimas žmonėms suteikia komfortą.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė anksčiau 15min teigė, kad forumas tampa platforma kalbėtis ne tik apie kultūros sostinės programos plėtrą, bet ir apie miesto strateginius siekius.
Šiuo renginiu norime pasakyti, kad viskas yra žmonės – tai, ką mes kuriame, institucijos ir net miestai yra žmonių kuriami. Kultūra be žmonių irgi yra beprasmė.
„Apie tai, kaip kultūra dalyvauja įgyvendinant miesto strategiją ir miesto viziją, kalbėtis apie kultūrą kaip apie horizontalę, jungiančią įvairius sektorius, įvairias miesto plėtojimo sritis. Pernai kalbėjomės apie kultūros jungtis, o šiemet – apie žmogiškąjį faktorių. Norime atkreipti dėmesį į tai, ką mes darome, kuriame. Kai esame įsisukę savo veikloje, savo strategijose, įpročiuose, kartais yra lengvesnis kelias daryti taip, kaip jau esame įpratę. Arba – kaip įsivaizduojame, kad yra geriausia. Labai sunku pažiūrėti į save iš šalies ar išgirsti kitą nuomonę. Šiuo renginiu norime pasakyti, kad viskas yra žmonės – tai, ką mes kuriame, institucijos ir net miestai yra žmonių kuriami. Kultūra be žmonių irgi yra beprasmė“, – anksčiau 15min pasakojo A.Čižauskienė.
„Ar veikdami nepamirštame svarbiausio, kad nepaisant mūsų profesijos ar visuomeninio vaidmens – pirmiausia esame žmonės. Kaip išeiti iš savo socialinio burbulo ir iš tiesų suprasti kitą?“, – šiemet klausimą kėlė organizatoriai.
Forumą atidarė politikai
Forumo atidaryme apsilankęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis kalbėjo: „Kultūra man yra vidinis jausmas ir išorinė raiška, tai ir demokratijos atspindys. Kuo mažiau propagandos kultūroje, tuo daugiau demokratijos. Kultūra visada buvo ir bus. Jos poreikis buvo, yra ir visada bus. <...> Dabar tai yra demokratinės valstybės politikos dalis. Turime galimybę laisvai diskusijai. Diskutuokime!“
Kuo mažiau propagandos kultūroje, tuo daugiau demokratijos.
„Malonu Jus pasveikinti atvykus į Kauną, žalią, energingą ir augantį miestą. Esu apkeliavęs nemažai pasaulio ir ne kartą pastebėjau, kaip skiriasi miestai. Vieni yra gyvybingi ir pilni energijos, kiti – tokie, į kuriuos nesinori sugrįžti. Kas miestus paverčia įdomiais ir suteikia jiems turinį? Matau, kad žinote atsakymą. Taip, tai kultūra“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Renginyje pasisakė ir 2022 metų Europos kultūros sostinės titulą su miestu besidalijančio Kauno rajono savivaldybės vicemeras Paulius Visockas. Kalbėdamas jis pabrėžė, kad pagrindinė vertybė – žmogus.
„Žmogus yra pagrindinis kultūros generatorius, tad norėtųsi, kad pradėtas procesas nesibaigtų 2022 metais, o tęstųsi dar ilgus metus“, – sakė jis.
Atneša ilgalaikę naudą
Su kauniečiais patirtimi dalijosi 2018 metų Europos kultūros sostinės Leuvardeno-Fryzijos, Nyderlanduose, direktorius John'as Bonnema. Jis buvo atsakingas už daug sričių, tarp kurių: finansai, žmogiškieji ištekliai, rėmimai ir partnerystės, finansavimas, teisiniai klausimai, programos ir projekto valdymas, įskaitant rizikos valdymą, monitoringas ir vertinimas, planavimas ir atsiskaitymai. Nuo 2014 m. J.Bonnema dirba nepriklausomame fonde, kuris atsakingas už Europos kultūros sostinių planų įgyvendinimą.
Kalbėdamas su 15min jis pabrėžė, kad Kauno laukia sunkus darbas, tačiau pasiruošimo metu sukaupta patirtis – neįkainojama. Anot jo, tai puiki proga visai Europai pristatyti savo miesto, šalies ir regiono kultūrinius ypatumus.
Sunkiausia tai, kad Europos kultūros sostine tampama tik metams, todėl procese iškyla patirties klausimas – viską darai pirmą kartą.
„Smagu laimėti konkursą, suburti įvairialypę komandą, tačiau didysis darbas prasideda vėliau – kai reikia įgyvendinti užsibrėžtus tikslus. Sunkiausia tai, kad Europos kultūros sostine tampama tik metams, todėl procese iškyla patirties klausimas – viską darai pirmą kartą. Kartais tai lyginu su pasiruošimu Europos čempionatui, tik viską turi padaryti pats: pastatyti stadionus, aikštes, suburti komandas, surasti teisėjus ir net sugalvoti taisykles bei parduoti bilietus“, – 15min kalbėjo J.Bonnema.
Paklaustas, koks vaidmuo pasiruošimo procese turėtų atitekti vietos valdžiai, pašnekovas pabrėžė, kad jos indėlis taip pat svarbus. J.Bonnemos nuomone, svarbi ne tik kultūrinė, bet ir ekonominė pusė, nes organizatoriai susiduria su praktiniais klausimais, pavyzdžiui, kaip parduoti bilietus, įtraukti žmones, privilioti turistus.
„Pagrindinė priežastis, kodėl tapau vykdančiuoju direktoriumi – ekonominiai, verslo įgūdžiai. Nesu iš kultūros sektoriaus, tačiau suprantu, kaip tai svarbu. Manau, kad proga padidinti miesto žinomumą visoje Europoje, turėtų pasinaudoti ir politikai“, – sakė J.Bonnema.
tai laikas, kai galima sukurti ilgalaikę vertę – skatinti visuomenės dalyvavimą mene, pritraukti turistus.
„Nepaisant to, kad Europos kultūros sostine tapęs miestas daugiausiai dėmesio sulaukia tik metus, tai laikas, kai galima sukurti ilgalaikę vertę – skatinti visuomenės dalyvavimą mene, pritraukti turistus, – pastebėjo 15min pašnekovas.
Ar kultūra skirta visiems?
Šiemet renginio organizatoriai ieškojo atsakymų į klausimus: Ar kultūra skirta visiems? Kas kuria kliūtis žmonėms dalyvauti kultūroje ir kaip jas įveikti?
Ko mes galime pasimokyti iš tų, kurie nedalyvauja kultūros gyvenime? Ar kultūra iš tiesų gali paveikti demokratijos pažangą?
Diskusijoje dalyvavo „Kaunas 2022“ direktorė Virginija Vitkienė, iš Lenkijos atvykusi organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė Agata Etmanowizc, mintimis dalijosi meno vadovas ir verslo konsultantas, Kembridžo universiteto tarybos narys Paulas Bourne, taip pat Milano IULM universiteto dėstytojas, Harvardo universiteto vyresnysis tyrėjas Pier'as Luigi Sacco ir dizaino konsultavimo agentūros „Age5“ kūrybos direktorius Fionn Dobbin. Skirtingų šalių atstovai svarstė, kaip kultūra turėtų ieškoti ryšio su skirtingomis visuomenės grupėmis ir skleisti savo vertybes. Ko mes galime pasimokyti iš tų, kurie nedalyvauja kultūros gyvenime? Ar kultūra iš tiesų gali paveikti demokratijos pažangą?
P.Bourne nuomone, auditoriją reikia suprasti ir stengtis įtraukti. Diskusijos dalyvis priminė Jungtinėje Karalystėje vykdytą projektą, kurio metu į menines veiklas sėkmingai įsitraukė dažnai kultūros paribiuose liekantys vyresnio amžiaus žmonės: „Ši programa pasiekė bendruomenę, kuri iki tol buvo nepasiekiama. Organizuodamas renginius visada galvoju apie tuos, kurie juose apsilankys ir tuos, kurie tikrai neateis. Stengiuosi pasiekti auditoriją, tačiau kyla klausimas, kiek jėgų reikia skirti tiems, kurių mano darbas nedomina.“
Europos kultūros sostinės projektas yra skirtas visiems, – pabrėžė „Kaunas 2022“ direktorė V.Vitkienė, – ne tik kultūra jau besidomintiems. Anot jos, dėl to renginiai vyksta gerokai anksčiau negu Kaunas taps oficialia kultūros sostine. Diskusijos dalyvė atskleidė, kad organizatoriai stengiasi pasiekti ir kultūrai iki šiol abejingą visuomenės dalį.
„Didžiausias iššūkis, kurį pradėjome pernai, yra bendruomenių laboratorijos „Fluxus labas!“ Stengiamės perteikti, kad visi yra kūrybingi ir kiekvienas yra menininkas, tik ne visi tai žino“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Jeigu žmonės neateina į muziejų, reikia pagalvoti, kur jie yra? Kultūra turi keltis ten, kur yra žmonės: į kompiuterius, parkus ar net restoranus.
„Jeigu žmonės neina į muziejų, – svarstė F.Dobbin, – tai muziejus turi ateiti pas žmones.“ Diskusijos dalyvis atkreipė dėmesį, kad kultūra turi prisitaikyti ir reaguoti į visuomenės poreikius: „Jeigu žmonės neateina į muziejų, reikia pagalvoti, kur jie yra? Kultūra turi keltis ten, kur yra žmonės: į kompiuterius, parkus ar net restoranus.“
Kultūros diplomatija
Kultūros diplomatijai skirtoje renginio dalyje paliestos ir praktinės problemos, viena iš jų: kaip asmenys ir organizacijos gali tapti savo šalies ar Europos kultūros ambasadoriais? Vėliau vykusioje diskusijoje dalyviai aptarė kultūros diplomatijos laukus: platformas, organizacijas ir miestus.
„Dažniausiai norime kalbėti apie save, – pastebėjo buvusi Latvijos instituto direktorė Aiva Rozenberga, – bet jeigu norime būti sėkmingi pasauliniu mastu, turime dalytis vienijančiomis, žmogiškomis vertybėmis.“ Anot jos, Europa yra demokratinis žemynas, kuris remiasi žmogiškomis vertybėmis. Diskusijos dalyvė pabrėžė, kaip svarbu atrasti patikimesnius bendradarbiavimo būdus.
„Pavyzdžiui, organizuojame savo kultūrą reprezentuojantį renginį užsienio šalyje. Tai kainuoja, tačiau kartais nepavyksta auditorijos sudominti. Jeigu norime pasiekti aukštesnį Europos kultūrinės diplomatijos lygį, turime atrasti platformą, kuria galime dalytis“, – kalbėjo ji.
Reikia prisiminti, kad kai kalbame apie Kauną, tai kalbame apie Europą ir tik vėliau – Baltijos jūros regioną, Lietuvą ir, galiausiai, Kauną.
Kiek vėliau sulaukusi klausimo iš auditorijos forumo dalyvė kalbėjo: „Šiandieną negalime mąstyti vien apie, pavyzdžiui, Kauno reprezentavimą tik kitų kultūros sostinių kontekste. Turime galvoti apie tolimiausias pasaulio šalis, kurių gyventojai nedaug žino apie Europą. Reikia prisiminti, kad kai kalbame apie Kauną, tai kalbame apie Europą ir tik vėliau – Baltijos jūros regioną, Lietuvą ir, galiausiai, Kauną.“
Forumo dalyviai pasisėmė ne tik teorinių žinių, bet, apsilankę kūrybinėse dirbtuvėse, įgijo ir intuityvios patirties. Užbaigę intensyvią pranešimų ir diskusijų, kuriose narplioti visuomenės ir kultūros santykiai dieną, dalyviai pasidavė žmogiškajam maisto poreikiui ir susirinko Nepriklausomybės aikštėje, Soboro pašonėje, kur 17 valandą prasidėjo jau tradicija tampanti „Kiemų šventė“.
Penktadienį, gegužės 24 dieną, Kauno „Žalgirio“ amfiteatre tęsėsi Europos kultūros forumo renginiai.
