Ką šiandien galime daryti, kad užtikrintume bendruomenėse ir kultūros lauke gimusių iniciatyvų tęstinumą? Šiuos ir kitus klausimus kels ir atsakymų į juos diskusijose bei neformaliuose pokalbiuose ieškos jau penktasis Europos kultūros sostinės forumas, šiemet suplanuotas gegužės 19 dieną. Jo tema šiemet būtent tokia – „Palikimas“.
Šiemet Europos kultūros sostinės forumas vyks itin intensyvios kultūrinės programos įkarštyje ir paženklins antrojo didžiojo Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos renginio – „Santakos“ – savaitgalį. Kaip ir kasmet, pagrindinis šio renginio tikslas yra kelti kultūros sektoriaus profesionalumą ir ūpą, vieni kitiems primenant, kaip kultūra prisideda prie miestų ir regionų vystymo.
Kaip vienas įžanginių „Kaunas 2022“ įvykių prasidėjęs tarptautinis renginys bėgant metams tapo svarbia platforma ir galimybe susitikti buvusių, esamų, būsimų EKS komandoms, Europos lygmeniu veikiančių kultūros institucijų atstovams. Žinoma, ir kultūros operatoriams, menininkams, tyrėjams, renginių dalyviams – tiems, be kurių nebūtų prasmės rengti nei forumo, nei visos EKS programos.
„Europos kultūros sostinės projektas buvo planuojamas penkeriems metams į priekį – kaip tęstinis mokymosi ir kūrybinis procesas. Forumas maitino projektą ir kultūrinę bendruomenę vizijomis, idėjomis, kurių sėmėmės iš kitų kultūros sostinių, ir su laiku vis daugiau iš vietos kultūros lauko. Galima sakyti, kad šiandien esame jau kultūros sostinės metų pusiaukelėje ir projektui artėjant link finišo kyla klausimas – kas po to? Kokios vizijos laikysimės šiems metams pasibaigus? Kas išliks projektui pasibaigus? Šiuo tikslu Forume bus apžvelgtos kitų Europos kultūros sostinių patirtys, diskutuojama apie Kauno – Europos kultūros sostinės projekto poveikį ir tvarumą, o taip pat apie tai, kaip išsaugoti stipriausią projekto vertybę – aktyvų bendruomenių ir kultūros tinklo bendradarbystę“, – teigia „Kaunas 2022“ programos vadovė ir Europos kultūros sostinės forumo kuratorė Ana Kočegarova-Maj.
A.Kočegarova-Maj tikisi, kad, kaip ir kasmet, Forumas suteiks dalyviams bendrystės patirtį, galimybę pabūti plačiame kultūros srities veikliųjų rate: „Be pagalbos ir kovos, geriausia ką galime daryti karo akivaizdoje yra išlaikyti ramybę ir dirbti savo darbą, kuriant atsparią visuomenę, stiprius jos ryšius. Todėl itin džiaugiuosi, kad prie gyvai susirinkusio dalyvių rato neakivaizdžiai prisijungs ir artimi kolegos – Lvivo kultūros strategijos instituto atstovai, kurie yra gryniausias kultūrinio aktyvizmo ir bendruomenės susitelkimo pavyzdys.“
Jau patvirtinta, kad Europos kultūros sostinės forume dalyvaus „Leuvardenas 2018“ atstovė Immie Jonkmann (Nyderlandai), Liverpulio universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, Kultūros vertybių centro asocijuotoji direktorė Beatriz Gracia (JK) ir kiti.
Aktualiausia šiuo metu tema visų sričių profesionalų galvose yra viena ir ta pati – tai tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Tai tema, kelianti sudėtingą klausimą – kaip išsaugosime laisvą Europą? Todėl speciali forumo sesija bus dedikuota būtent karo temai. Pokalbio su Lvivo miesto tarybos nare, „Šiuolaikinio meno instituto“ direktore, Lvivo kultūros strategijos instituto vadove
Julija Chomčyn metu bus aptariami naujausi įvykiai ir priemonės, kuriomis galima talkinti Ukrainai.
Daugeliui kultūros lauko žmonių Kaune jau pažįstama Agata Etmanowicz (organizacijos „Impact Foundation“ prezidentė, Lenkija) moderuos sesiją apie ilgalaikį gebėjimų stiprinimo programos poveikį ir santykį su auditoriją. Profesionalė tiki, kad „Kaunas 2022“ yra stotelė, o ne galutinis tikslas: „Iš įvairių požiūrio taškų apibendrinsime „Kaunas 2022“ auditorijos vystymo programą su visais labiau ir mažiau pavykusiais sprendimais. Pabaigoje apžvelgsime ir ateities scenarijus.“
Tarp forumo dalyvių iš Lietuvos – sociologas Tadas Šarūnas, šiuo metu atliekantis išorinį „Kaunas 2022“ įvertinimą. „Siekdami socialiai ir ekonomiškai stiprios kultūros politikos, mes, regis, nustojome matyti pačius pagrindus, ant kurių laikosi jos galia. Kviesiu grįžti prie kasdienio gyvenimo stebėjimų. Juk tai scena, kurioje gyjama sąveikaujant su kultūra“, – kviečia jis.
Stebuklingas patirtis Kauno rajone pristatys Roberto Magro (Italija/Ispanija) ir Džiugas Kunsmanas (Lietuva). Jie kalbės apie numanomą ir kartu nenuspėjamą jų meninės veiklos poveikį Linksmakalnio, Mastaičių, Neveronių ir Bubių bendruomenėms. Apie darbą, kurį menininkai apibūdina kaip „gyvos ir įsivaizduojamos poezijos teritorijų kūrimą“.
Forumas kvies ir pažvelgti į EKS poveikį – ne tik skaičius ataskaitose, bet ir giluminius pokyčius, bei pagvildenti ateities po „Kaunas 2022“ temą. Klausimai, kuriuos prasminga kelti jau dabar – kokius rezultatus socialiniu ir kultūriniu lygmenimis pavyko pasiekti Kaunui ir kitoms EKS ir kokiomis priemonėmis galima išsaugoti tvarų tokio poveikio tęstinumą.
Žinoma, kalbant apie palikimą svarbu apsibrėžti šią savoką – tam forumo metu irgi numatyta laiko. Bus proga aptarti kultūros sostinės pėdsakus kultūriniame gyvenime – tai jo suintensyvėjimas, nauji festivaliai ir iniciatyvos, novatoriškos praktikos, išaugęs bendradarbiavimas tarp įstaigų. Taip pat tai – kultūriškai aktyvesni mikrorajonai ir rajono gyvenvietės, aktyvesni bendruomeniniai kontaktai, besikeičiantis ir grynėjantis miesto ir rajono identitetas, istorinių įvykių ir paveldo pasikeitęs suvokimas. Forume bus žvelgiama ir į kitų sostinių pavyzdžius – kokių rezultatų pavyko pasiekti kituose miestuose, kokios priemonės padėjo palikimo neprarasti.
Forumas vyks gegužės 19 d. „Žalgirio“ arenos amfiteatre.
