Vienas iš kertinių „Atminties biuro“ renginių – „Istorijų festivalis“, kuris šiemet taip pat taps įžanga į 2022-uosius metus.
Apie „Istorijų festivalį“ ir kitų metų kryptį bei renginius – 15min pokalbis su programos „Atminties biuras“ kuratore Daiva Citvariene.
– Šią savaitę prasidės „Istorijų festivalis“. Nemažai „Kaunas 2022“ renginių šiemet siunčia žinią, kad tai – tarsi kitų metų anonsas, įžanga į Europos kultūros sostinės metus. O „Istorijų festivalis“? Koks jis bus šiemet ir kaip susišauks su kitais metais?
– Jau trečius metus vyksiantis „Istorijų festivalis“ kalba tomis temomis, kurios mums atrodo itin aktualios. Jis atveria užmirštus miesto istorijos puslapius, menkai žinomas Kauno ir Kauno rajono istorijas, primena vardus tų, kurie statė šį miestą – įvairių tautų, kultūrų ir religijų žmones. Norime priminti, kad Kaunas visuomet buvo turtingas savo etnine ir kultūrine įvairove. Tokios šio miesto šaknys ir jo stiprybė.
Šių metų programoje kalbėsime apie namus, kartais – namuose-muziejuose dalinsimės istorijomis ir prisiminimais apie gyvenimą „prieš“. Prisiminsime ir sunkesnius laikus, kuriuos teko išgyventi kartoms prieš mus.
Pradėsime nuo ryto renginių ir skaitomų įvairių tautų pasakų vaikams. Pietums pakviesime į jaukias ekskursijas, vaidmenų žaidimus, o vakarais lauks istorijos, papasakotos meno kalba.
Festivalyje pristatysime net tris užsienio menininkų projektus, pasakojančius kauniečių istorijas. Maltos menininkai Solid Eye sukūrė virtualius turus, menininkas iš Glazgo Svenas Werneris – garso ir vaizdo instaliaciją, kurią patirti reikės ant evangelikų reformatų bažnyčios grindų, lenkų menininkai atveš atsiminimų atvirukų.
Festivalio atidarymo vakarą, spalio 7 d., 18 val. į Laisvės alėją išeis angelų procesija. Tai menininkės iš Danijos Benthe’s Marit Norheim sukurtos angelų skulptūros su ratukais, kurias stums miesto žmonės – praeiviai, savanoriai, „Kaunas 2022“ komanda. Beveik kelis metus praleidęs namuose pasaulis kaip niekad susvetimėjo ir susipriešino. Šie angelai mums primins tai, kas svarbiausia – atvirumo kitam, meilės, empatijos vertybes.
Festivalyje nepamiršime ir sudėtingų istorinių temų. Apie karo patirtis šių dienų akimis pasakos Kauno jaunimo projektas – spektaklis, o geto atminimą įamžins nauja simfoniją, atlikta Vilniaus šv. Kristoforo orkestro (spalio 8 d. vakare, Kauno kultūros centre). Festivalį spalio 9 dieną uždarys aktorių Dominyko Vaitiekūno ir Eimučio Kvosčiausko pasakojimo pasirodymai apie jų ir mūsų gyvenimą namuose, nuvedusį į gilius prisiminimus ar bandymus prisitaikyti naujoje tikrovėje.
Festivalio siekis pasakoti primirštas istorijas, atverti daugiataučio miesto klodus bus tęsiamas ir kitąmet, kada bus pristatyta daugiau nei 50 įspūdingų atmintį tyrinėjančių projektų.
– Kokius „Atminties biuro“ renginius, veiklas išskirtumėte 2022 metais?
– Kurdami 2022 metų programą, bendradarbiavome su Lietuvos ir užsienio partneriais. Ypač aktyviai įsijungė menininkai – litvakai, sugrįšiantys į Lietuvą iš Pietų Afrikos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Izraelio.
Turbūt garsiausias programos menininkas – iš Lietuvos kilęs Pietų Afrikos dailininkas Williamas Kentridge’as, kurio parodą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje bus galima aplankyti visus metus.
Gegužė bus skirta rezistencinei Kauno atminčiai, apmąstysime 1972-ųjų Kauną. Žiūrovų lauks paroda, spektakliai, koncertai, konferencijos.
Kartu atidarysime ir itin intriguojančią parodą apie Kauno ir Vilniaus konkurenciją, ją supančius stereotipus, mitus ir kitas istorijas. Tai MO ir Kauno miesto muziejų bendradarbiavimo projektas.
Liepos viduryje vėl startuos „Istorijų festivalis“. Atsigręšime į žydišką miesto atmintį. Tačiau kalbėsime ne tik apie Holokaustą, bet ir apie turtingą šiame mieste egzistavusią kultūrą, prisiminsime vardus ir likimus tų, kurie čia gyveno ir kūrė šį miestą. Šią programą vainikuos pasaulio litvakų suvažiavimas – „Litvakų forumas“.
Rudens pabaigoje pakviesime į šiuolaikinio Kauno istorijų apmąstymus. Tą darysime kartu su pasakojimų programa ir šiandien mieste gyvenančiais įvairių tautų kauniečiais.
Programą pabaigsime ateities svarstymais. Metus užbaigs konferencija „Europos idėja“, kur klausime, kas yra Europa? Ką reiškia būti europiečiu? Koks Europos likimas?
– Kokie jums buvo metai, kai teko ruoštis titulo metams?
– Savo kelionę Europos kultūros sostinės link pradėjome dar 2015 metais, kai ėmėme rengti paraišką. Tuomet apmąstėme miesto tapatybės problemas, kultūros lauko iššūkius, o kartu ir šio miesto stiprybes. Buvo gera proga įvertinti tai, ką turime ir ko reikėtų siekti.
Tai buvo tikrai istorinė kelionė, leidusi giliai įvertinti problemas, kartu turėjome pakankamai laiko inicijuoti naujus procesus – tyrinėjome, mokėmės, būrėme naujas bendruomenes, geriau pažinome vienas kitą, užaugome.
Su kolege Justina, nuo 2017 metų dirbdamos „Atminties biuro“ programoje, siekėme kelių tikslų. Pirma, norėjosi užpildyti istorijos žinių spragas, surinkti istorijas tų, kurių balsai mieste buvo menkai girdimi.
Kalbinome įvairių tautų kauniečius, rinkome Holokausto liudijimus, visus juos kėlėme į interneto svetainę atmintiesvietos.lt. Taip sukaupėme nemažą istorijų bazę, kuri liks ateities kartoms. Kartu šios istorijos tapo puikia tyrimo medžiaga ir įkvėpimo šaltiniu „Kaunas 2022“ projektų kūrėjams.
Antrasis mūsų tikslas, kurio nuosekliai laikėmės – keisti patį pasakojimą apie miestą. Iki šiol kauniečiai mėgdavo didžiuodamiesi sakyti, kad Kaunas – lietuviškiausias miestas. Mes norime priminti, kad Kaunas visuomet buvo daugiatautis, daugiakultūris miestas.
Tokios jo šaknys, tai jo stiprybė. Toks Kaunas, kokį turime šiandien ir kuriuo pagaliau išmokome didžiuotis, buvo sukurtas įvairių tautų ir religijų žmonių, gyvenusių prieš mus. Iš jų mes paveldėjome šį miestą.
Manau, mes turime pareigą grąžinti šią skolą, primindami jų vardus ir likimus. Todėl mieste ir Kauno rajone atsiranda gatvės meno kūriniai, mums sugrąžinantys čia gyvenusiųjų veidus, kuriami muzikos kūriniai, spektakliai, parodos.
Spalio pabaigoje pristatysime naują knygą, ne akademiškai pasakojančią miesto istoriją – „Kauno žydai“. Tai dar viena sugrąžinta skola praeičiai, kauniečiams ir dar viena istorija, padėsianti mums geriau pažinti save pačius.
