„Magic Carpets“ („Stebuklingi kilimai“) sujungs daugiau nei 12 Europos šalių ir tęsis ketverius metus.
Partnerės-organizacijos išsiųs ir priims kylančius Europos menininkus, užtikrins jiems kūrybos bei sklaidos sąlygas.
Atvykę į nežinomą ar menkai pažįstamą jiems kraštą jaunieji kūrėjai tyrinės jį kartu su vietos menininkais ir bendruomenėmis, gilindamiesi į miesto istoriją, legendas, mitus, prietarus, šiandienes realijas ir kurs naujus kūrinius viešoms miesto erdvėms.
Kaip 15min sakė Kauno bienalės vadovė Kotryna Žemaitytė, platforma skirta jauniesiems kuratoriams ir jauniesiems menininkams, o jos esmė – suteikti galimybę būti matomiems ne tik vietinėje meno rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu.
„Jau turime 12 partnerių iš skirtingų Europos šalių, įskaitant Serbiją ir Gruziją. Projektas yra kaip mainų programa, kai vietos menininkas, pavyzdžiui, iš Čekijos, išsirenka menininką lietuvį, kuris keliauja į Čekiją rezidencijos principu ten viešėti maždaug mėnesį. Ten jis dirba su tam tikra vietos bendruomene, sukuria meninį produktą.
Tačiau labai svarbu, kad tai būtų paremta bendruomenės istorija. Tai nebūtinai turi būti bendras, kartu sukurtas kūrinys, tačiau jame turi atsispindėti bendruomenės istorija. Tai gali būti pabėgėliai, buvę alkoholikai, vaikai, jaunimas ar kažkas kito“, – pasakojo K.Žemaitytė.
Per bendrą veiklą kūrėjai sužinos vieni apie kitus, susipažins su vietos aktualijomis ir pavers jas į meno kūrinius.
„Šios programos esmė, kad europiečiai sužinotų vieni kitų istorijas, o tai suartintų Europos gyventojus, kai globaliam kontekste visi praranda šiokį tokį identitetą“, – kalbėjo K.Žemaitytė.
Projekte jau sutiko dalyvauti Didžioji Britanija, Serbija, Gruzija, Italija, Kroatija, Rumunija, Portugalija, Vokietija, Čekija, Latvija, Prancūzija, o Kauno bienalė pirmą kartą tapo tokios platformos vadove.
Šiuo metu šalių atstovai dalyvauja susitikimuose bei aptarimuose – derinamas pats platformos veikimo mechanizmas, taip pat šalys pristatinėja siūlomus menininkus.
„Rezidencijos prasidės nuo gegužės mėnesio. Rezultatai – sukurti kūriniai – bus pristatomi viešai, o kur ir kaip, priklausys ir nuo paties kūrinio koncepto“, – sakė K.Žemaitytė.
Kol kas šalys siūlo po dešimt menininkų, kurie yra skirtingi – nuo tapytojų iki šokėjų ar teatralų.
„Projektas išskirtis tuo, kad menininkams reikia bendrauti su bendruomenėmis, o ne savo darbus kurti užsidarius studijose. Todėl vienas iš kriterijų, renkantis menininkus – jų geba bendrauti“, – pasakojo K.Žemaitytė.
Tiesa, K.Žemaitytė sako kol kas negalinti pasakyti, kokios Lietuvos aktualijos, šalies specifika sudomins kūrėjus iš užsienio.
„Lietuvoje žmonės yra skirtingi. Kalbant apie Vilnių, Kauną, Klaipėdą – ten jie yra vienokie, kalbant apie periferiją – kitokie. Labai sunku komentuoti procesą, kol nėra paties menininko, nematom jo paties reakcijos bandant integruotis į vietos bendruomenę“, – svarstė K.Žemaitytė.
„Stebuklingi kilimai“ yra „Kaunas 2022“ programos dalis. Kauno – būsimos Europos kultūros sostinės programoje didelis dėmesys skiriamas jaunimo programoms, todėl šiais metais „Stebuklingi kilimai“ Lietuvoje taip pat galėtų būti skiriami jaunimui.
„Jie užaugę jau kitoje erdvėje, pasigirsta ir tam tikrų nusivylimų jaunimu. Bet reikia jais džiaugtis – jie be galo protingi, jie visai kitaip bendrauja“, – kalbėjo K.Žemaitytė.
„Stebuklingi kilimai“ asocijuojasi su „Tūkstančiu ir viena pasaka“, o kiekvienas Europos centras ir užkampis taip pat turi savo pasakojimą.
„Mūsų tikslas – tarsi ant stebuklingo kilimo tą pasaką pervežti į kitą šalį. Tai – apsikeitimas informacija, potyriais, aktualijomis, o po ketverių metų ketiname surengti didelę netradicinio formato parodą, tarsi visų darbų, kurie bus sukurti per ketverius metus, retrospektyvą.
Parodai ieškosime netikėtų, virtualių formų, mat iš visų valstybių atvežti sukurtus meno kūrinius nepavys.
Mes norėjome naujų iššūkių. Kauno bienalė veikia jau nuo 1997 metų, jungiame didelį tiek Benalių, tiek meno organizacijų tinklą, turime daug bendraminčių – taip gimė „Stebuklingų kilimų“ idėja“, – pasakojo K.Žemaitytė.
