Vieta, paperkanti savo daugiasluoksne istorija
„Tokių autentiškų vietų, įdomių savastimi, beveik nelikę – įgyvendinant čia šiuolaikinį renginį mums nereikia naudoti modernios scenografijos, pakanka daug efemeriškesnių sprendimų, ne apkraunančių, o pabrėžiančių vaiskią industrinę erdvę“, – vaikščiodamas po fabriko, kuriame šiandien veikia kartodromas, patalpą komentuoja Eugenijus Sabaliauskas.
Jis – su daugeliu teatro garsenybių dirbęs šviesų režisierius, savo talentą ir patirtį drąsiai išnaudojantis ir elektroninės muzikos renginių žanre. „Sakyčiau, „Optimismo“ projekte spontaniškai, paveiktas renginio idėjos inercijos, tapau vizualinių sprendimų architektu – kartu su Kauno skulptoriumi Andriumi Pukiu tiriame čia esančius istorijos sluoksnius ir interpretuojame juos XXI a. skambesiui.“
XIX a. sparčiai augti ėmęs kvartalas Kauno centre šiandien apsuptas verslo įstaigų, naujų gyvenamųjų pastatų ir daugiasluoksnės istorijos. Čia, netoli geležinkelio, sparčiai kūrėsi įmonės dar caro laikais, o tarpukario Kaune kvartale išdygo tokie ikonininiai modernistiniai kompleksai, kaip „Pienocentras“ ar „Kauno audiniai“.
Istorinis miesto augimas kaip įkvėpimas šiuolaikiniams procesams
Šiandien Kaunakiemio vardą turinti gatvė kadaise vadinosi Malaja Gospitalnaja – šis pavadinimas sufleruoja, kad caro valdžios metu Karmelituose neliko pačių karmelitų – kvartalui pavadinimą suteikė dar XVIII a. čia atsikraustę vienuoliai. XIX a. 4 dešimtmetyje buvusiame vienuolyne įkurta karinė ligoninė, ir jau po keleto dešimčių metų netoli ėmė stiebtis metalo fabrikai. Teigiama, kad lartu su Šančiais, Karmelitai Kauną pavertė vienu svarbiausių metalo apdirbimo centrų Rusijos imperijos vakaruose.
Festivalis „Optimismo“ savo įkvėpimu laiko XX A.Pradžios miesto kūrėjų dvasią ir ambicijas – tarpukariu Kaunas išaugo septynis kartus. Architektūros istorikė Marija Drėmaitė būtent todėl Kauno modernizmą ir vadina optimizmo architektūra – ši frazė pasirodė tinkamiausia ir festivaliui, kuris ir vėl pritemusiais laikais kviečia atrasti šviesą menų samplaikoje.
Visai kaip modernizmo architektūros kūrėjai, pasižymėję politiniu, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu optimizmu, taip ir šiuolaikinės muzikos kūrėjai drįsta eksperimentuoti su technologijomis ir išsiskiria virtuoziškumu, netradicine kūrinių struktūra bei naujais kūrybiniais metodais. Visgi joks progresas neateina be aukų – ir jos urbanistiniame miesto veide itin regimos. Kadaise medinukus pakeitę, dabar apleisti fabrikai, galų gale virsiantys prabangiais butais – vienas to pavyzdžių.
Šviesos tinklas kaip statybinis elementas
„Mane itin domina architektūrinių idėjų tikslumo santykis su gamtos ir laiko poveikiu metalo fabrikui – tikiu kad korozija gali būti funkcionali, jei kalbame apie estetiką“, – ekskursiją po metalo gamyklą tęsia E. Sabaliauskas. Jis ir A.Pukis vizualiniams elektroninės muzikos festivalio sprendimams panaudos greta veikiančio betono cecho gaminius – ne užsakomus specialiai, o jau egzistuojančius. Anot autorių, betono monumentalumas žvelgiant šiuolaikiškai gali tapti itin lanksčia materija.
Nors buvusio fabriko erdvės suskaidytos laiko, „Optimismo“ į vientisą pojūtį jas ir architektūrą sujungs lauko instaliacijos, autentiškų elementų išryškinimas, artefaktų ir šiuolaikinių konstrukcinių elementų priešpriešos.
Tai – lauke, o viduje vienas po kito besikeičiant elektroninės muzikos atlikėjams laiko pojūtį sekti – ar jį prarasti – padės stiklo blokelių linijos, įrėminančios fabriko pastogę. Šiuos ir kitus elementus paryškinti bus naudojamas vienintelis įrankis – šviesa: „Tiksliau, du šviesos šaltiniai, tampantys būsenos ir erdvės keitimo įrankiais – sutemus, dirbtinio apšvietimo pagalba, ritmiškai atsikartojantys stiklo blokeliai taps erdvės perspektyvą pabrėšiančiais vitražais, o prašvitus vėsi ryto šviesa, sklindanti per laiko paveiktas stiklo plokštumas, renginiui suteiks tyrą ritualinį poveikį.“
„Naujas, tik festivalio metu gimsiančias virtualias erdves maketuosime ir garso ritmo kilpų pagalba bei perregima tinklaine, paprastai brėžiniuose naudojama mastelio suvokimui“, – teigia E.Sabaliauskas.
Atlikėjai – nuo Kenijos iki Olandijos
Į industrinę miesto praeitį atsigręžiantis „Optimismo“ yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ dalis. Festivalį kuruoja „Digital Tsunami“ ir „Ghia“ kūrybinės komandos. Tarp jau patvirtintų į buvusį metalo fabriką atvyksiančių atlikėjų – Tarp atlikėjų – „Animistic Beliefs“ (Olandija), Corin (Australija/Indonezija), Slikback (Kenija), Osheyack (Kinija), Bambounou (Prancūzija), Nazar (Angola/Belgija) ir daugelis kitų.
Bilietais į festivalį (birželio 3 d., penktadienį, 4 d., šeštadienį ar visas dienas) prekiauja „Paysera“.
