Savaitgalį Kaune finišavo projektas „Antklodė Europai“. Tačiau prie projekto kauniečius pakvietusi prisijungti „Kaunas 2022“ komanda iniciatyvų sulaukė ne tik iš Kauno miesto ir rajono – antklodes nėrė šiauliečiai, molėtiškiai, Neringos gyventojai.
Viso į Nyderlanus iškeliaus 30 lietuvių nunertų antklodžių. Leuvardene, kuris šiemet yra Europos kultūros sostinė, lietuviškos antklodės susijungs su kitomis, prisijungs prie rekordo ir taps didžiausia antklode Europoje. Tačiau, pasak projekto organizatorių, pagrindinė mintis nėra rekordo siekimas, o bendruomeniškumas.
Projekto sumanytoja Esmeralda de Vries sako, kad vieni kitus turime šildyti dėmesiu ir bendravimu, taip pat svarbu kalbėti apie visame pasaulyje egzistuojančią vienišumo problemą – tokia ir yra pagrindinė „Antklodės Europai“ siunčiama žinutė.
Neriant antklodes žmonės buvo skatinami burtis į bendruomenes ir atrasti ryšį vieni su kitais bei su savo gyvenamąja aplinka. Be to, visos Europoje nunertos antklodės sušildys tuos, kam jų labiausiai reikia – vienišus, nepasiturinčius žmones ir bus išdalintos visame žemyne.
Pasak „Kaunas 2022“ „Fluxus labas!” bendruomenių laboratorijos koordinatoriaus Egidijaus Bagdono, projekte dirbusios savanorės pateikė ir tam tikrą „bendruomeniškumo statistiką“.
„Savanorės suskaičiavo, kad neriant antklodes išgerta apie pusantro tūkstančio arbatos puodelių, suvalgytas ne vienas kilogramas pyrago, neriant antklodes atsirado naujų idėjų kiemo šventėms, moterys dalinosi savo receptais“, - sakė E.Bagdonas.
„Net geriausiame negalėjau sapnuoti, įsivaizduoti, kad taip bus“, - projekto dalyviams įtekdama padėkas kalbėjo programos „Kaunas 2022“ bendruomenių platformos kuratorė Evelina Šimkutė.
Itin gausiai antklodes nėrė įvairios Kauno rajono bendruomenės, pačiame Kauno mieste antklodžių nėrimas ir nėrimo vašeliu mokymai buvo integruojami į jau vykstančius renginius, kurie vyko bendruomenėse, bibliotekose, muziejuose.
Į Kauną nepatingėjo atvažiuoti ir šiauliečiai. Šio miesto širdininkų klubas „Širdies melodija“ renginio svečiams dovanojo ne tik savo nertą antklodę, tačiau ir kolektyvo atliekamas dainas.
Pasak Kulautuvos bendruomenės meno terapijos grupės vadovės Daivos, jie į projektą įsijungė vos išgirdę apie iniciatyvą. Šeštus metus gyvuojančios meno terapijos grupės moterys mėgsta įvairius rankdarbius, todėl nunerti antklodę nebuvo sudėtinga.
„Tik iš pradžių galvojome, kur gauti tiek siūlų. Tačiau paskui visos bendrai surinkome pinigus ir pradėjome nerti. Antklodės dizaino negalvojome – nėrėme kiekviena sau, o paskui kvadratėlius sujungėme į bendrą antklodę, kuri išėjo su tautinės juostos ornamentais. Kiekviena moteris nunėrė po 22 kvadratėlius“, - pasakojo moteris.
Tuo tarpu Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Šančių skyriaus bibliotekininkės prie idėjos pakvietė prisijungti ir bibliotekos skaitytojas.
„Buvo ir smagu, o paskui - ir laikas spaudė paskubėti“, - juokėsi bibliotekininkės.
Viso projekte „Antklodė Europai“ Lietuvoje dalyvavo apie 500 žmonių. Neriamoms antklodėms buvo keliami ir tam tikri reikalavimai - pradėti reikėjo nuo 10 centimetrų kraštinių kvadrato, vėliau juos jungiant į 20 centimetrų kvadratus, o galutinės antklodės kraštinės turėjo būti 140 ir 200 centimetrų.
Skaičiuojama, kad pasibaigus projektui Leuvardeno miesto aikštę nuklos ne mažiau nei 10 tūkstančių antklodžių.
