Būsimoji fotografijų paroda – kiek didesnio plano dalis. 2019 m. Karmėlavos seniūnija pradėjo įgyvendinti „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projektą „Šiuolaikinės seniūnijos“.
Kaip rašoma pranešime spaudai, šio projekto tikslas – įtraukti vietos bendruomenes į kūrybinį procesą ir padėti joms augti bei atskleisti savo tapatumą, istorijas, vertybes bei tradicijas per bendras veiklas, įgyvendinamas kartu su profesionaliais menininkais.
A.Morozovas neslepia, kad iki šiol apie Karmėlavą daug nežinojo, ir teigia, kad važinėdamas po miestelį ir jo apylinkes kasdien atranda įdomų gyvenimą ir stiprią bendruomenę.
„Pirmąkart atvykęs maniau eiti į centrinę aikštę, ir tik tada supratau, kad jos Karmėlavoje nėra – yra kelio iš Kauno į Jonavą ašis ir Neries ašis, palei kurias ir sukasi visas veiksmas“. Karmėlava – sena žvejų gyvenvietė, tad nenuostabu, kad Neries trauka ir šiandien čia stipri, vietiniai paupyje ilsisi, leidžia laisvalaikį.
„Anksčiau Karmėlavos žvejai savo laimikį veždavo parduoti į Zanavykų turgų Žaliakalnyje“, – iš vietos gyventojų išgirsta istorija dalinasi fotomenininkas. Tokių dalykų neperskaitysi knygose – kaip ir pasakojimų, kad kalnuotoje gyvenvietėje vaikai į mokyklą žiemą keliauja… slidėmis.
Dar viena Karmėlavą tyrinėjantį kaunietį sudominusi vieta – Karmėlavos kapinės, kuriose dažnai lankosi ir savo artimuosius čia palaidoję kauniečiai: „Jos judrios, tankios, išpuoselėtos – mano dėmesį patraukė nuošaliau esantis kalnelis su sudūlėjusiais kryžiais pamirštiems žmonėms, būtinai grįšiu čia fotografuoti“.
Anot A.Morozovo, orientuotis ir rasti pašnekovų Karmėlavoje nesunku – bendruomenė draugiška, itin artima, tad apie atvykėlius visi iškart sužino. „Be to, po miestelį važinėju raudonu autobusiuku, taigi mane nesunku pamatyti“, – šypsosi „Kaunas 2022“ ambasadorius. Jis sako, kad projektui įsibėgėjus jau atrodo, jog lanko seniai matytus gimines – pietumis ir kava pačiam rūpintis nebereikia.
Nors Karmėlava – seniai apgyvendinta vieta, demografinė sudėtis čia nevienalytė. Sovietų okupacijos metais jai įtakos turėjo čia įkurtas karinis miestelis, buvo nemažai kitų tautybių naujakurių. Dabar gausu atvykstančių jaunų šeimų, kurios save jau identifikuoja kaip kauniečius. „Visgi mane domina vietos senbuviai, ypač atidžiai žiūriu į senus medinius jų namelius“, – atvirauja fotografas.
Parodos atidarymas rugsėjo 22 d. vyks Karmėlavos Šv. Onos bažnyčios šventoriuje, renginio pradžia – iškart po šv. Mišių. Vieta eksponavimui pasirinkta neatsitiktinai – A.Morozovas teigia pastebėjęs, kad bažnyčia vietos gyventojams atstoja ir kultūros centrą, ir susitikimų bei bendravimo vietą. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir pasaulietiniai renginiai, pavyzdžiui, koncertai.
Socialinės žiniasklaidos projektą „Nanook“ kartu su kolegomis vystantis kaunietis būsimojoje parodoje neapsiribos tik fotografijomis. „Eksponuosiu Karmėlavos bendruomenės atstovų portretus, šalia jų – ir trumpas pačių herojų lūpomis papasakotas istorijas, kurios padės geriau suprasti vietos specifiką ir gyventojų požiūrį į savo aplinką“. Planuojama, kad po stotelės Karmėlavoje mobilus parodos paviljonas keliaus po kitas Kauno rajono gyvenvietes.
Parodos atidarymas sekmadienį suplanuotas pusę antros popiet. Tuo pat metu iš Karmėlavos Šv.Onos bažnyčios šventoriaus startuos orientacinės dviračių varžybos Karmėlavos taurei laimėti. Planuojama, kad varžybų dalyviai turės atrasti apie dešimt punktų – tai gamtos objektai, istorinės vietos, taip pat tik vietinių gyventojų žinomos apylinkių įdomybės. Tokios varžybos rengiamos pirmąkart, atsižvelgus į gyventojų pageidavimus, išsakytus Ramučių kultūros centro atliktos apklausos metu.
