Gedimino gatvėje 48 numeriu pažymėtas namas yra vieno iš žymiausių architektų Edmundo Fryko darbas. Šis 1929 metais suprojektuotas Kauno daugiabutis įkūnija progresyvų mąstymą, miestietišką gyvenimą ir estetiką.
Kultūros paveldo departamentas šiam pastatui yra suteikęs statusą „retas“, o tokių pastatų yra vienetai.
Namo fasadas – granitinio tinko, puoštas kaukėmis ir ornamentais, tai – vienas ryškiausių „Art Deco“ pavyzdžių visoje Lietuvoje.
Reikėjo didelio pasiruošimo
Kaip yra pasakoję verslininkai, daug Kaune statytų prabangių namų sovietmečiu buvo išdalyti žmonėms, apartamentai buvo „susmulkinti“ į komunalinius butus. Todėl nesuskaidyti ir neperplanuoti butai yra retenybė, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jie šį butą įsigijo.
„Mes su Petru nesame nei architektai, nei architektūros specialistai, tačiau pastebėjome, kad architektūra tampa nauja Kauno identiteto dalimi. Ilgą laiką norėjome patirti, kas yra tarpukaris ir ieškojome butų. Tačiau dėl įvairių istorinių įvykių mažai jų išlaikė savo autentišką išplanavimą“, – kalbėjo K.Banys.
Kaip 15min sakė K.Banys ir P.Gaidamavičius, nuo būsto įsigijimo iki jo restauravimo pabaigos praėjo daugiau nei dveji metai, o verslininkų tikslas – autentiškai atkurti 1929-ųjų metų tarpukario Kauno modernizmo architektūros interjerą.
„2016 metų gruodį čia pirmą kartą apsilankėme ir iš karto sumokėjome rankpinigius. Tačiau dar apie keturis mėnesius leidome čia gyventi buvusiems savininkams. Paskui nuo gegužės mėnesio iki pat lapkričio čia vyko įvairūs renginiai, susitikome su įvairių sričių specialistais, istorikais, menotyrininkais. Tam, kad restauruotume šį butą, reikėjo didelio pasiruošimo“, – kalbėjo kauniečiai.
Kuo daugiau žinių – tuo gilesnis miškas
Karolis ir Petras susipažino su „Kaunas 2022“ komanda, taip pat su menotyrininke Jūrate Tutlyte, kurie padėjo rasti kitus specialistus bei pasidalino žiniomis. Buto restauracija tęsėsi maždaug metus ir 3 mėnesius.
„Mes galvojame, kad pabaigę šiuos darbus turėsime puikius įgūdžius ir antrą panašų (butą) galėsime tiesiog kepte kepti. Bet per tuos dvejus metus labai pasikeitė mūsų žinios. Jos pagilėjo, ir kuo tu eini tolyn, atrodo, tarsi eitum gilyn į mišką. Kyla dar daugiau klausimų“, – kalbėjo verslininkai, šiuo metu jau pradėję kito paveldosauginio būsto Vytauto prospekte, kuriame susipina tarpukario modernizmas ir žydų kultūra tarpukario Lietuvoje, restauravimą.
Nei K.Banio, nei P.Gaidamavičiaus verslas nėra susijęs su nekilnojamuoju turtu, o šią savo veiklą kauniečiai vadina pomėgiu ir patys pripažįsta, kad pastarieji dveji metai pakeitė jų mąstymą.
Apartamentus Vytauto prospekte kauniečiai restauruoja dar lėčiau, nes nori įsigilinti ne tik į patį statinį, bet ir į senųjų jo gyventojų istorijas.
„Bet šito mes anksčiau neplanavome. Labiau galvojome apie architektūrą, apie investiciją, o po to pamatėme, kad verčiasi ir čia gyvenusių žmonių istorijos“, – kalbėjo K.Banys
Prilygina kelionei laiku
Kas tie žmonės? Kaip jie gyveno, kokie jų likimai? Patys sau netikėtai tapę žmonių istorijų liudininkais, Karolis ir Petras dabar šias patirtis vadina vertybe.
„Norėjome butui grąžinti 1929 metų spalvas, tai – tarsi galimybė pakeliauti laiku ir pamatyti, koks Kaunas galėjo būti tarpukariu. Yra labai gražių ir labai liūdnų istorijų.
Jei pasižiūrėsime į aplinkinius senuosius namus Kauno centre, dauguma gyventojų, kurie buvo tų namų savininkai ar nuomininkai, tikriausiai turėjo bėgti iš Lietuvos, pateko į Sibirą, vyko Holokaustas.
Šiame name nemažai žmonių karo metu buvo nužudyti, kiti ištremti, kiti išvyko į užsienį. Vytauto prospekto namo gyventojų istorijos dar tragiškesnės“, – pasakojo K.Banys.
Abu vyrai sako esantys iš šeimų, kurių nepalietė tremtis, tačiau šiuose butuose tam tikra prasme jie išgyveno tragiškus istorinius įvykius.
„Architektūra, restauravimas yra mūsų pomėgis, kuris duoda ne tik prasmės gyvenimui, tačiau ir prasmės gyventi Kaune.
Rodos, pasaulyje yra daug miestų. Kodėl neišvykti į Niujorką ar negyventi Londone? Bet šių išlikusių pastatų ir žmonių, kurie juos išsaugojo, dėka mes galime prisijaukinti miestą ir jį pamilti“, – kalbėjo K.Banys ir P.Gaidamavičius.
Susitikimą su bičiuliais ir partneriais istoriniame restauruotame bute kauniečiai palygino su tarpukariu – tuo metu čia taip pat rinkosi daugybė žmonių ir vyko „saloninis gyvenimas“.
Iš Kanados – netikėtas laiškas
Kauniečiai sako ne kartą sulaukę klausimo, ar tokia investicija „apsimoka“.
„Bet žiūrint, kuo skaičiuosime. Finansiškai dar kol kas neskaičiavome, bet didžiausia vertė, kad per tai susipažinome su daugybe žmonių. Kai ieškojome nuotraukų, ėmėme gilintis, kas čia gyveno. Atradome lobius“, – pasakojo verslininkai.
Dalintis istorijomis verta, nes tai praturtina visą miestą.
Pasak kauniečių, dalintis istorijomis verta, nes tai praturtina visą miestą.
„Kai vaikštai gatvėmis ir matai namus, ant kurių nėra atminimo lentų, galvoji, kad miestas yra negyvas ir neįdomus, bet istorijų čia be galo daug“, – kalbėjo Karolis ir Petras.
Įvairiais būdas bei įvairiais komunikacijos kanalais ieškodami senųjų buto nuotraukų verslininkai sulaukė net laiško iš Kanados. Kaip rašė kitapus Atlanto gyvenantis vyras, jis buvo įsimylėjęs šiame bute gyvenusią merginą.
„Jis aprašė net jos kambarį, ir kaip, stovėdamas prie jos kambario lango, verkė, nes ji jį atstūmė. Tas žmogus yra programuotojas, tačiau, įkvėptas prisiminimų apie Kauną, jis ėmėsi rašyti knygą“, – apie netikėtus atradimus pasakojo K.Banys ir P.Gaidamavičius.
Ėmus restauruoti butą atrastos unikalios „Art Deco“ sienų dekoro juostos, kurios šiam objektui suteikė išskirtinę vertę, ir net Kultūros paveldo departamentas nežinojo, kad šiame objekte po daugybe, kai kur net po septyniais dažų sluoksniais, slepiasi kultūros klodai.
Siekia suvienyti bendruomenę
Viltė Migonytė-Petrulienė, „Kaunas 2022“ platformos „Modernizmas ateičiai“ kuratorė: „Tai yra labai sėkmingas paveldo bendruomenės telkimo ir paveldo objekto restauravimo pavyzdys.
Svarbu tai, kad patys savininkai yra atviri tiek visuomenei, tiek įvairioms kūrybinėms ir kultūrinėms iniciatyvoms. Jie neužveria durų sulig šio buto pristatymu, o ateityje kalbama apie meninio projekto įsileidimą į šias erdves, ekskursijas ir panašiai.
Vieni iš pagrindinių Europos kultūros sostinės programos „Modernizmas ateičiai” tikslų – per istorinės aplinkos pažinimą skatinti žmones ugdyti glaudesnį emocinį santykį su paveldu, atrasti jo vertę. Šiam tikslui įkūrėme modernizmo paveldo socialinį tinklą –www.modernizmasateiciai.lt.
Šioje žinių ir emocinių patirčių kaupykloje siekiame suvienyti aktyvią ir pilietišką modernizmo gerbėjų ir puoselėtojų bendruomenę.
Šių dienų ir aktualijų kontekste matome, kad Petro ir Karolio atvejis yra vienas iš labiausiai įkvepiančių ir pažintis su tokiomis sėkmės istorijomis gali tapti pavyzdžiu kitiems, skatinti prisijungti prie šios bendruomenės, o galbūt – gauti kontaktus ar susipažinti su tais žmonėmis, kurie padeda restauruoti, konsultuoja.
Jie prikėlė naujam gyvenimui erdves, atkūrė dekoro elementus, labai sudėtingus piešinius, užsienio įmonėse ieškojo medžiagų ir dabar matome puikų rezultatą“.
Išsaugoti autentiški elementai
Guoda Zykuvienė, restauracijos architektė: „Didžiulė sėkmė, kad šiame bute buvo atrasti visi autentiški elementai, kad čia nėra sukurtų dalykų, čia – viskas atrasta, patvirtinta moksliniais tyrimais. Kartu čia išsaugoti autentiški elementai – tiek išplanavimas, tiek visos durys, parketas, grindų plytelės. Galime tik stebėtis, kokia darbų kokybė buvo prieš šimtą metų.
Be sėkmės, yra ir antrasis akcentas – užsakovų apsisprendimas išsaugoti išplanavimą, daryti mokslinius tyrimus“.