Kilimai į Lietuvą atkeliavo pirmą kartą
Paroda „Austinis menas – XX a. Europos ir Amerikos avangardiniai kilimai“ iliustruoja kai kurias svarbiausias XX a. meno tendencijas, pristatant reprezentatyviausius kiekvienos iš šiam laikotarpiui būdingų avangardo krypčių pavyzdžius.
Ekspozicijoje galima išvysti menininkų Jean Lurçat, Jacques Borker, Laila Karttunen, Ivan Da Silva Bruhns, Louis Marcoussis, Ralph Pearson, Frankas Stella, Jean Burkhalter kurtus kilimus, taip pat kolekcininko kauniečio Dainiaus Lanausko 1920–1955 m. laikotarpio dizainerių Jono Prapuolenio, Jono Virako, architekto Arno Funko kolekcinius baldus.
„Lietuvoje tokia paroda pristatoma pirmą kartą. Mes esame parodose dažniau įpratę matyti tapybos darbus ir skulptūras. Kilimas yra pasaulio kultūros paveldas, bet Lietuvoje jis proveržio dar nėra pasiekęs – tiek, kad būtų suvokiamas kaip meno kūrinys“, – sako viena iš parodos organizatorių Laura Bohne.
Europietiškas kilimas nuo vadinamojo klasikinio kilimo iš Rytų šalių skiriasi tuo, jog europietiški kilimai turi savo kūrėjus, tuo tarpu kilimus iš Rytų identifikuoti sunkiau: „O europietiškas turi ir konkrečias datas, viskas yra dokumentuota. Tad jis yra greičiau suvokiamas kaip meno kūrinys, nes už jo stovi žinomi vardai. Rytietiškas yra apipintas istorijomis.“
Lietuvoje kilimas rečiau vadinamas meno kūriniu, o tai lėmė ir mūsų šalies istorija – sovietmetis, kai buvo naikinama tarpukariu šalyje klestėjusi kultūra.
Pasak L.Bohne, galbūt yra tik pavienės šeimos, kurios išsaugojusios išskirtinius kilimus, paveldėtus iki Antrojo pasaulinio karo.
Kilimas – per visą salę
Iš viso parodoje pristatoma vienuolika kilimų, o lankytojai galės susipažinti su jų sukūrimo istorijomis. Yra išleistas ir parodos katalogas.
Vienas iš eksponatų – žinomo Prancūzijos menininko Jean Lurçat kurtas kilimas, kuriam skirta atskira salė. Šis kilimas, kuriame vaizduojami žirgai – beveik septynių metrų ilgio ir puspenkto metro pločio.
J.Lurçat ji kūrė Niujorke gyvenusiai filantropei, verslininkei Helenai Rubinstein. Kilimas sukurtas Paryžiuje, 1925 metais.
Kilimas vadinasi „Kavalkada“. Tai – antikos žirgų eitynės, o pats kilimas turi du aspektus: praeities, antikos pasaulį ir tuo pačiu – dėl spalvos ir tuščio vidurio lauko – visiško modernizmo. Pasak L. Bohne, jis išskirtinis ne tik savo spalva, bet ir ornamentais ir yra yra vienas geriausių Art Deco pavyzdžių.
Seniausias parodoje pristatomas kilimas yra 112 metų. Visi kilimai buvo kurti turtingiems to meto žmonėms, visi jie – vienetiniai.
Lietuvių dizainerių baldai – šalia garsių kilimų
„Mano bičiulis D.Lanauskas pasakė labai gražią mintį – kad Lietuvos baldų dizainerių ir Europos kilimų kūrėjų junginys yra labai vykęs.
Lietuvos baldų dizaineriai, kurie tuo metu kūrė baldus, domėjosi, kas vyksta Europoje. Užsisakinėdavo žurnalus iš Prancūzijos, kiti studijavo Paryžiuje ir Vokietijoje. Jų kurtų baldų kokybė neatsilieka nuo Europos baldų kokybės.
J.Prapuolenis, A.Funkas turbūt net svajoti negalėjo, kad jų baldai stovės šalia J.Lurçat sukurto kilimo. H.Rubinstein taip pat yra ne tik filantropė, verslininkė, bet ir Afrikos meno kolekcionierė, kuri kolekcionuodama tapo eksperte. Jos namus dekoravo Salvadoras Dali. Ir vienas iš jai kurtų kilimų yra čia“, – kalbėjo L.Bohne.
Padėjo asmeniniai ryšiai
Idėja Kaune surengti tokią parodą L.Bohne kilo sausio mėnesį, kai Londone buvo pristatyti keli avangardo kilimai. „Jie buvo pristatyti labai konservatyviai visuomenei, kuri laikosi tradicijų ir iki dabar britai mėgsta rytietiškus kilimus. Man avangardiniai kilimai paliko tokį įspūdį, kad tada ir pagalvojau apie parodą Kaune“, – sakė pašnekovė.
Kartu su L.Bohne parodą organizavo ir jos bičiulis, kolekcininkas iš Italijos Alberto Levi. Pasak L.Bohne, tokios parodos, kokia veikia Kaune, gali būti surengtos tik asmeninių ryšių dėka.
„Kilimai surinkti iš skirtingų kolekcijų ir į Lietuvą atkeliavo per mano labai artimą bičiulį ir kolegą Alberto, kuris jau daug metų dirba šioje srityje. Jis turi vieną unikaliausių ir didžiausių Europoje XX amžiaus avangardinių kilimų kolekciją“, – kalbėjo L.Bohne.
Paroda yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Dizainas laimei“ dalis.
Apie kilimų istoriją
XX a. pradžioje meno ir dizaino srityje įvyko daugybė reikšmingų pokyčių. Jų užuomazgų galima aptikti XIX a. Augusto Welby’io Northmore’o Pugino ir Johno Ruskino raštuose, kurie darė įtaką modernaus pasaulio pradininkams, tokiems kaip Williamas Morrisas.
Netrukus po to prasidėjo dizaino revoliucija ir įvairios dizaino reformų kryptys lėmė pirmųjų meninių judėjimų gimimą visoje Europoje. Didžiosios Britanijos menų ir amatų judėjimas padarė didelę įtaką Wiener Werkstätte plėtrai Austrijoje, o tai savo ruožtu sukėlė didžiulį proveržį visoje Europoje, ypač Prancūzijoje.
Visose dekoratyvinio meno srityse formavosi moderni ikonografija, kuri ypač išryškėjo kilimų ir tekstilės gamyboje. Gėlių raštai ir drąsūs spalvų deriniai staiga tapo tinkami tokiems judėjimams kaip Art Nouveau ir Art Deco, kurių stiliaus raštams įtaką padarė fovistų ir kubistų menas.
Svarbiausius šių meno krypčių atstovus pradėta kviesti kurti kilimus, kurie vėliau tapo avangardo panteonu, o kai kurie iš jų – vizualiuoju menu, vertu atskiros vietos ant sienos.
1925 m. ekspozicijoje Paryžiuje jau buvo galima matyti asketiškesnes, griežtesnes formas, kurios yra būdingos modernizmui visą XX a. trečiąjį dešimtmetį ir vėliau. Le Corbusier skatintino dizainerius laikytis minimalistinio požiūrio į amatą. Jis skelbė, kad nuo ryškiaspalvių gėlių raštų jau pereinama prie prislopintų tonų, abstrakčių dizainų, akcentuojant tekstūrą ir techniką, o ne kompoziciją ir polichromiją.
Prasidėjo estetikos revoliucija. Didžiausią įtaką tam padarė Bauhaus, kuris netrukus paplito tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose.
