Į erdves įsileis menininkus
Balandžio mėnesį Kaune ir Kauno rajone įvyko pirmasis „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” bendruomenių programos “Visi kaip vienas“ projekto „Fluxus kiemas“ etapas.
Pirmajame etape aktyvūs ir atviri Kauno miesto ir Kauno rajono kiemai atviro kvietimo būdu buvo kviečiami registruoti savo kiemo bendruomenę ir atsiverti naujoms patirtims bei kūrybiškoms transformacijoms.
12 užsiregistravusiųjų kiemų pakviesti pristatyti savo kiemo iššūkius ir bendro balsavimo metu išrinkti kiemus – nugalėtojus.
„Fluxus kiemo“ projekte dalyvavusios kiemų bendruomenės įrodė, jog Kaune ir Kauno rajone gausu aktyvių ir kūrybiškų gyventojų, kurie pasiruošę spręsti kylančius iššūkius kūrybinėmis priemonėmis.
Išrinkti keturi kiemai nugalėtojai: Kauno mieste - Baltų pr. 147 ir T. Masiulio g. 14 kiemai, o Kauno rajone - Politechnikos g. ir Rokų g. kiemai.
Šie kiemai įrodė, jog kiemas – ne tik fizinė vieta, bet žmonės. Kuriantys ir ieškantys netikėtumų savo kaimynystėje.
Išrinkus kiemus-nugalėtojus paskelbtas atviras kvietimas menininkams, kurie bus kviečiami teikti meninius pasiūlymus, kaip pakeisti ir atnaujinti kiemus, paverčiant juos jaukiomis, netikėtomis erdvėmis.
Kiemai – kaip žmonės
Kaip 15min sakė bendruomenių platformos „Visi kaip vienas“ kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė, vasaros pradžioje meniniai veiksmai persikels į Kauno miesto ir Kauno rajono kiemus.
Pradėję kol kas pilotinį kiemų projektą jo organizatoriai pastebėjo, kad kiemai – kaip žmonės: skirtingi.
Vienuose jų vysta aktyvus gyvenimas, o bendruomenę suburia keli daugiabučio kaimynai, kiti – nesutvarkyti ir greta kūrybos idėjų reikia ir ūkiškos rankos. Beje, kalbant apie kiemą kaip apie žmonių susibūrimo vietą svarbu, jog jame būtų bent minimaliai sutvarkyta infrastruktūra – jei jos nėra, sunkiai kursis ir socialinis gyvenimas.
Vasaros pradžioje meniniai veiksmai persikels į Kauno miesto ir Kauno rajono kiemus
„Tačiau labai svarbu, kad kiemas būtų iniciatyvus, nebijotų iniciatyvų, nebijotų klysti, išjudėti iš kasdienybės ir jungtų įvairius žmones, kurie yra tame kieme ar netoli jo“, – sakė G.Klimavičiūtė-Minkštimienė.
Vienas iš pavyzdžių, kai stipria jungtimi tampa gyventojai, yra Šilainiuose. Čia bendruomenė gimė kartu su naujagimiais – ją išjudino mamos, į kiemą su vežimėliais išveždavusios kūdikius.
Naujasodžio kaime – taip pat aktyvi bendruomenė, kurie kartu švenčia šventes, tačiau į kiemą nori ir menininko žvilgsnio.
Kūrybinių sprendimų ieškos kartu
Menininkų idėjos bus vertinamos vasaros pradžioje, o darbai prasidės netrukus po to. Nei Kaune, nei Kauno rajone menininkai iš naujo nesukurs kiemų - projekto rengėjai akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių dalykų yra bendras bendruomenės ir menininko sprendimas nuo pat idėjos paieškos iki jos įgyvendinimo.
G.Klimavičiūtė-Minkštimienė sako, kad kaip pasikeis kiemai – kol kas nežinai. „Kiemai yra skirtingi net savo struktūra. Todėl menininkams teks teikti pasiūlymus, kurie tinka būtent konkretaus kiemo pokyčiams, pritaikytus konkretaus kiemo problematikai ar poreikiams“, – sakė pašnekovė.
Tai gali būti instaliacija, apželdinimas, mažoji architektūra ar net spektaklis.
Pasak G.Klimavičiūtės-Minkštimienės, projektas neša ir kitą žinią: norisi, kad bendruomeniškumo idėjomis užsikrėstų ir kiti Kauno miesto bei rajono kiemai, o juos žvelgtų ne tik kaip į vietą, pro kurią praeina skubėdami į darbus, tačiau kaip į socialinę erdvę.
Atnaujintos erdvės bus pristatytos rugsėjo mėnesį.
