„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vykdo projektą, iš dalies finansuojamą „Creative Europe „Modernism for the future 365/360“ (MoFu). Tai – modernizmo architektūros meninės interpretacijos.
Menininkai kartu su vietos tyrėjais ir paveldo bendruomene kuria 17 meninių projektų XX amžiuje statytuose modernistiniuose pastatuose. Iš jų – šešiuose projektuose „dalyvauja“ per 40 pastatų Kaune. Projekto turinys bus kuriamas iki rugsėjo mėnesio, o vėliau pristatomas tarptautinėje parodoje.
Sukūrė šokio ekskursiją
Kauno šiuolaikinio šokio trupė „Nuepiko“, dalyvavę skelbtame atvirame kvietime ir atrinkti dalyvauti projekte, kūrė ir interpretavo Lvove. Šokėjai Adrianas Carlo Bibiano, Andrius Stakelė ir Marius Pinigis įspūdingame modernistiniame pastate Lvove sukūrė šokio ekskursiją ir judesiu pasakojo apie modernistinės architektūros idėjas, jos vertę, poreikį tokią architektūrą išsaugoti. „Įkūnyti modernizmą“ – taip pavadintas kauniečių projektas Ukrainoje.
Rezidencija Ukrainoje tęsėsi devynias dienas, tačiau ne mažesnis darbas buvo atliktas iki jos, meninio tyrimo metu ieškant vertingos informacijos apie patį pastatą – istorijų, legendų, mitų, prisiminimų, istorinių artefaktų.
Projekto metu menininkai naudojo lauko įrašų (garso peizažo) kompozicijos metodą – įrašė lauko garsus, gatvių triukšmą, žmonių pokalbius. Vėliau, susluoksniavus garsus, sukurta nauja garso sintezė.
„Tokiu būdu mes ne tik įkūnijome modernistinį pastatą savo kūno judesiais, bet ir įkvėpėme jam gyvybę specialiai sukurtu garso takeliu“, – sakė šokėjai.
Abu miestai pasirodė panašūs
Pasak šiuolaikinio šokio šokėjo Mariaus Pinigio, modernizmo architektūros meninių interpretacijų projektas, žvelgiant pirmu žvilgsniu, nėra susijęs su šokiu.
„Tačiau aš pagalvojau, kad kai vyksta festivaliai, mes tiesiog šokame alternatyviose erdvėse. Bet juk daug įdomiau būtų kalbėti apie pačią erdvę per judesį.
Kaunas yra žinomas tarpukario modernizmo paveldu, ne kartą man pačiam teko būti modernistiniuose pastatuose, stebėti renginius. Kartais apimdavo jausmas, kad tai – alternatyvi erdvė, bet ji pati nėra įveiklinta. Mes nekuriame būtent pastatui. Tai labai surezonavo, todėl ir nutarėme atsiliepti į atvirą kvietimą“, – sakė M.Pinigis.
Pats Lvovas M.Pinigiui taip pat buvo įdomus miestas – politikos mokslus baigęs šokėjas, rašydamas magistro darbą, daug domėjosi Ukraina, todėl gerai išmano Lvovo istoriją.
„Tai europietiškas miestas, kuris gerokai skiriasi nuo likusios Ukrainos. Lvovas tam tikra prasme panašus į Kauną. Jis nėra sostinė, jis didelis miestas, o jo kūrimuisi įtaką darė Europos šalys – Austrijos imperija, vėliau – Lenkija. Lvove modernizmas išryškėjo tarpukariu. Kaune europietiškumas taip pat skleidžiasi per modernizmą.
Dar man atrodė, kad bus lengva susikalbėti ir bendrauti. Neklydau, nes vos tik pradėjome komunikuoti su Lvovo kultūros strategijos institutu, iš karto supratome, kad seksis puikiai“, – sakė M.Pinigis.
Viešėdami Lvove, menininkai iš vietos šokio kritikės išgirdo klausimą, kaip apskritai šokis yra susijęs su modernizmu.
„Ir kartais tam tikri atsakymai ateina būtent pakeitus vietą. Pagalvojau, kad juk Lietuvoje, Kaune, šiuolaikinio šokio šaknys ir yra modernizmo kūrimosi laiku, tarpukariu. Šokis ir architektūra Kaune yra labai glaudžiai susiję“, – sakė M.Pinigis.
Pastatas atrodė neįprastas savo laikmečiui
Profsąjungų rūmai Lvove – tai miesto centre esantis didžiulis modernistinis pastatas. Dabar jo viduje yra įsikūrę biurai, o pirmame aukšte – greitojo maisto restoranas.
„Kai mes žiūrėjome nuotraukas, nesimatė, kad pirmame aukšte yra „McDonald's“. Galiausiai nutiko taip, kad jie iš savo kolonėlės mums leido muziką, nes dalis pasirodymo vyko lauke. Paskui juokavome, kad pirmą kartą „McDonald's“ parėmė šiuolaikinį šokį. Ir garsu, ir maistu“, – juokėsi M.Pinigis.
Pasak M.Pinigio, Lvovo Profsąjungų rūmus iš dalies galima palyginti su Kauno centriniu paštu: „Jis toks pat chrestomatinis Lvove, kaip mūsų paštas. Tačiau vietos žmonių jis priimamas gana šaltai.“
Vietos gyventojų šaltumas yra susijęs su istorija. Kai tarpukariu pastatas buvo statomas, vietos gyventojams jis atrodė pernelyg futuristiškas ir neįprasto architektūrinio braižo.
Susitiko su vietos istorikais
„Mes neturėjome galimybės kurti visame pastate, nes jis yra įveiklintas. Tačiau turėjome visą laiptinę. Tai yra aštuoni aukštai, kuriuos jungia nuostabūs spiraliniai laiptai“, – sakė M.Pinigis.
Menininkai Lvove susitiko su vietos istorikais, iš kurių išgirdo pastato istorijų bei detalių.
„Tarsi Dantės istorija – nuo pragaro iki dangaus. Kai esi pastato apačioje – labai tamsu, bet kai esi viršuje – beprotiškai šviesu. Paties pastato principas: kad tu pakeltum akis į viršų, o seniau jis dar turėjo ir stiklinį stogą.
Labai įdomių atsitiktinių metaforų sukūrėm, viskas susiliejo intuityviai“, – kalbėjo M.Pinigis.
Lvove „Nuepiko“ paskelbė ir kvietimą, norėdami, kad prie projekto prisijungtų vietiniai šiuolaikinio šokio šokėjai. Mat didžiuliame aštuonių aukštų pastate trijų šokėjų pasirodė per mažai. Tokiu būdu kūrėjai išpildė vieną iš esminių projekto sąlygų – į kūrybos procesą įtraukti ir vietos bendruomenę.
Per šokį pamatyti architektūrinius sprendimus
Kaip interpretuoti pastatą judesiu? Visų pirma, sako M.Pinigis, didelė dalis architektūros yra paremta fizika ir neretai – žmogaus fizika.
„Pastato linkiai, kitos architektūrinės detalės tam tikra prasme primena žmogaus kūną. Man labai patiko mintis, kad šis projektas turėtų būti ne apie mus, o apie pastatą. Tokiu būdu – per šokį – stebintiems mūsų pasirodymą leistume pamatyti pastato architektūrinius sprendimus, niuansus, geriau suprasti pačią architektūrą. Dėl to atsirado ir toks pavadinimas – „Įkūnyti modernizmą“.
Vienas iš pavyzdžių. Čia seniau buvo liftas. Kaip ne viename modernistiniame pastate, jo kabina būdavo tarp laiptų. Sovietmečiu liftą išmontavo, todėl yra likęs tik prisiminimas ir istorija.
Nusprendėme per garso įrašus ir judesių kompoziciją priversti žmones kelti galvą aukštyn ir žemyn – pajausti, jog liftas važiuoja. Atrodo, kad tai paprastas ir primityvus sprendimas, bet žmonės pradeda klausinėti, ima suprasti, kad šokis ir garsas yra apie liftą.
Arba atsikartojimas. Kiekvienas aukštas turi tą pačią struktūrą. O kai tu iš 8 aukšto žiūri į 4 ar 5, matai tris poras šokėjų, šokančių skirtinguose aukštuose. Be to, pradedi mąstyti apie atsikartojimo ciklą, kuris irgi yra tame pastate.
Bandėme ieškoti momentų, kurie leistų išryškinti pastato eksterjero ir interjero bruožus. Modernizmo įkūnijimas buvo apie tai, kad mes bandėme įsiterpti savo kūnais“, – apie kūrybinį procesą pasakojo M.Pinigis.
„Atsiriboji nuo išankstinių žinių ir tavęs neveikia kontekstas“
Kalbėdamas apie rezidenciją Lvove, M.Pinigis akcentavo ir trijų vietinių šiuolaikinio šokių menininkių įsitraukimą.
„Viena iš minčių, kodėl kvietėme vietos meno bendruomenę, atliepia projekto tikslus: kad būtų įtraukta kuo daugiau skirtingų sluoksnio žmonių.
Tačiau ne tik tai. Mes Kaune turime praktikos ir labai dažnai šokame alternatyviose erdvėse, mūsų šiuolaikinis šokis yra labiau išsivystęs, mes atradę daugiau galimybių. Šokti galima ne tik scenoje, o tokie pastatai yra puiki alternatyva, niša. Būtent tai norėjome perduoti, parodyti“, – pasakojo M.Pinigis.
Interpretuoti ir kurti tau nepažįstamame objekte yra visai kas kita nei žinomame.
„Man atrodo, kad kai tu ateini į visiškai nepažįstamą vietą ir pakeiti aplinką – tu atsiriboji nuo išankstinių žinių. Tavęs neveikia kontekstas.
Tarkime, Kaune tu pažįsti daug žmonių, tarp jų – ir iš architektūros lauko. Žinai pastato istoriją ir pradedi mąstyti supaprastintai. Kartais tai gali padėti, nes žinai daugiau detalių, iš kurių gali kurti. Tačiau iš kitos pusės – kai mažiau žinai, daugiau kuri, atsiranda intuityvaus pojūčio. Ir turi tik savaitę ką nors padaryti. Man ši patirtis labai patiko“, – kalbėjo M.Pinigis.
Galutinis „MoFu“ projekto rezultatas bus pristatytas 2022 metais parodoje Kaune, Europos kultūros sostinės metų atidarymo savaitgalį, Kauno centriniame pašte.
Jo metu taip pat bus galima susipažinti su parodoje dalyvausiančių meninių projektų bei visą kūrybinį procesą iliustruojančiu ir reprezentuojančiu leidiniu.
