1933 metais pagal inžinieriaus architekto Arno Funko projektą pastatytas namas traukia dažno praeivio dėmesį, o ryškiausias jo akcentas – apvalus langas. Iki spalio 20-osios Jurgiui ir Aleksandrai Iljinams priklausiusiame name galima apsilankyti – čia veikia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ paroda „Interpretuotas Kauno modernizmas“.
Sutapo bendra vizija
D.Urbonavičiūtė ir R.Bužinskaitė apie galimybę čia išsinuomoti erdves sužinojo atsitiktinai – iš skelbimo nekilnojamojo turto portale.
„Iki šiol apie Iljinų namą žinojome, bet mažai. Praeidamas tu matai, kad tai – išskirtinis objektas. Nors studijų metais buvo paskaitos apie tarpukario architektūros objektus, bet suvokimas apie juos – labai paviršutinis. Mes čia ėjome iš jausmo, o kai jau žinojome, kad Iljinų name įsikursime – pradėjome giliau domėtis, atsirado ir daugiau informacijos šaltinių. Taip atėjo tikrasis suvokimas, kur mes esame“, – sako R.Bužinskaitė.
„Blank Page studio“ yra daugiasluoksnis projektas – jis ne tik apie dizainą, tačiau ir apie kultūrą. „Viena iš pagrindinių mūsų veiklų yra interjero dizaino projektavimas. Tačiau taip nutiko, kad šalia atsirado kultūrinės veiklos. Greičiausiai todėl, kad esame įsikūrę istoriniame, ikoniniame name – Kauno tarpukario pasate, kuriuo labiausiai didžiavosi ir jo projektuotojas A.Funkas.
Mes ne tik projektuojame, bet turime interjero edukacijos akademiją. Kai įsikūrėme šiame name, su dabartiniu jo šeimininku išsigryninome bendrą viziją. Jis ieškojo žmonių, kurie šiose erdvėse galėtų vystyti veiklą, leistų atverti erdves ir jas parodyti, kad veikla nebūtų visai uždara.
Mūsų komandą sudaro skirtingų sričių specialistai, bet mums visiems yra svarbus kultūrinis, istorinis momentas. Suprantame, kad kurti galime tada, kai turime tam pagrindą. Pagrindas, atspirties taškas labai dažnai būna istorija, šaknys, kultūra. To nepažinęs negali pažinti savęs.
Ši erdvė yra ne tik labai įkvepianti – mes galime prisidėti prie to, kad ir kiti ją pamatytų. Tai labai įprasmina mūsų veiklą“, – pasakojo R.Bužinskaitė.
Kviečia į ekskursijas
D.Urbonavičiūtė ir R.Bužinskaitė apsilankyti istoriniame Kauno name kviečia organizuodamos ekskursijas: „Mes nesame gidės ir nesame istorikės. Mes – žmonės, patys patiriantys gražią, originalią architektūrą.“
Mintis rengti ekskursijas atsirado labai natūraliai. Kai į studiją užsukdavo klientai, ne kartą kūrėjos išgirsdavo frazę „jau seniai svajojau čia užeiti, pažiūrėti per tą apvalų langą.“.
„Tad tai mus ir įkvėpė. Žmonės turi tokią idėją, norą, svajonę, o mes galime ją lengvai įgyvendinti. Aš pati esu studijavusi architektūrą ir tada mus vesdavo bei rodydavo istorinius pastatus. Tik tuomet mums, studentams, dar vėjai buvo galvose ir mes tikrosios vertės, reikšmės taip gerai nesupratome. Nesupratome, kiek istorija veikia mūsų gyvenimą ir kaip šiandien – kurdami – galime paveikti kitų žmonių gyvenimą ateityje. Tokio supratimo tada nebuvo, o dabar jis vis labiau ateina ir norisi tuo dalintis su žmonėmis.
Kitas dalykas – tai patyriminės ekskursijos. Pasakojame, kaip mes jaučiamės, kaip tose erdvėse gyvename. Savo patirtis ir savo matymą galime pateikti paprastai, žmogiškai, tuo pačiu leisti žmonėms pajausti erdvę“, – kalbėjo R.Bužinskaitė.
Renka lietuvių kūrėjų ekspozicijas
Dizainerės pasakoja dažnai susiduriančios su tuo, kad lietuvių kūrėjai linkę save nuvertinti, o kartais ir klientai turi tam tikrų nuostatų.
„Būna, kad jei klientas gali rinktis itališką gaminį, jis kelia klausimą, kodėl už lietuvišką gaminį turėtų mokėti tiek pat, kiek už itališką?
Matydami tokią situaciją mes supratome, kad galime paskatinti pasirodyti lietuvių kūrėjus, tad savo erdvėse renkame lietuvių kūrėjų ekspozicijas – nuo baldų gamintojų iki keramikų, menininkų. Tai irgi misija – suburti kūrėjų grupę, kurie norėtų parodyti savo darbus ir galbūt irgi edukuoti žmones“, – pasakojo kūrėjos.
„Kai ši erdvė tampa ne tik mūsų, bet ir visų, galimybė papasakoti žmonėms, kuo ji ypatinga, kad tai yra mūsų istorija ir kad mes turime tuo didžiuotis – man atrodo, tai sukuria daug pridėtinės vertės ir prasmės. Man tai svarbu“, – sakė R.Bužinskaitė.
Kai įeini vidun – norisi pasisveikinti
A.Funko projektuotas pastatas garsus savo apvaliu langu, o jo istorija – su kelionių romantikos prieskoniu. Be to, ir pats namas ypatingas. Viena architektė yra pastebėjusi: kai įeini į šį namą, norisi pasisveikinti.
„Tarsi ji tuščia, bet kartu pilna. Buvo tas jausmas ir man. Negaliu paaiškinti to protingai ir argumentuotai, bet gal dėl to, kad mes esame kūrėjai – ne viskas mums paaiškinama protingai ir argumentuotai. Svarbus ir jausmas.
Man atrodo, turiningi ir prasmingi yra tie dalykai, kurie turi savo istoriją.
Man atrodo, turiningi ir prasmingi yra tie dalykai, kurie turi savo istoriją. Ir kurie ja kvėpuoja. Mums ši erdvė dėl to ir yra ypatinga, ji mus įkvepia kurti prasmingai, kurti ne tam, kad tiesiog sukurtum, bet prasmingai. Su žinute.
Kartais atrodo, kad menas, kūryba, interjeras yra tik apie grožį ir daugiau nieko nėra. Bet mums atrodo, kad tai gali nešti žinutę ir ši erdvė labai įkvepia tai daryti“, – pasakojo R.Bužinskaitė.
„Aš galvoju, kad kai tu turi tokią vietą – turi labai daug galimybių. Būti, bendrauti, sukurti. Jei tokioje vietoje gali būti vienodo mąstymo žmonės – tai yra fainai. Pas mus apsilanko kūrėjai, veikia parodos. Mes visi apie tą patį, bet visi – atskirai.
Mūsų šalis yra maža ir sukurti kažką didelio gali būdamas bendruomenėje. Visi nori, kad jų darbus pamatytų, nori uždirbti, bet Lietuvoje, būdamas vienas, kurdamas vienas ir tik Lietuvos auditorijai – tą padaryti labai sunku, pasiekti užsienį – taip pat. Todėl ši vieta po truputį tampa bendruomene“, – kalbėjo D.Urbonavičiūtė.
Dizainas nėra dėl dizaino
Kūrėjos pastebi, kad interjero tendencijos sukasi laiko ratu – jos sugrįžta. „Vadinu tai gerąja mada –funkcionalizmo principai po truputį, apsukę ratą, grįžta. Žinoma, ir dėl to, kad žmonės pamato vis daugiau pavyzdžių.
Mes patys savo klientams pasakojame, kaip forma ir funkcija tarpusavyje turi derėti. Ši erdvė yra graži ir įspūdinga. Gali tas stilius patikti, gali nepatikti, bet įėjęs tu supranti, kad viskas čia padaryta gerai. Toks jausmas yra todėl, kad naudoti teisingi principai.
Todėl vis daugiau žmonių funkcionalizmo, Art deco stiliumi kuria savo namus ir ypatingai Kaune“, – kalbėjo R.Bužinskaitė.
D.Urbonavičiūtė pastebėjo dar vieną Iljinų namo išskirtinumą – ši erdvė yra labai fotogeniška: „Pradėjau žiūrėti per telefono kamerą. Ji tokia fotogeniška, kad tu, fotografuodamas iš kiekvieno kampo, gali pamatyti skirtingus atspindžius. Čia daug langų, veidrodžių.“
„Aš visada kreipiu dėmesį į tai, kiek daug yra skirtingų medžiagų, kiek daug skirtingų detalių ir kodėl mes jaučiame harmoniją? Taip yra todėl, kad viskas labai subalansuota – detalių yra, bet ne per daug.
Funkcionalizmas ir yra apie tai – pirmiausia funkcija, o tada forma. Jos subtilios, skanios ir svarbios.
Atėjus čia iš mūsų minimalių interjerų, kur virtuvė būtinai turi atsirasti svetainėje, šis interjeras atrodo visai kitoks. Detalės sukuria visumą. Mane šis interjeras įkvepia ir todėl, kad viskas turi savo pagrindimą, kiekviena detalė. Tai nėra dizainas dėl dizaino. Ne tam, kad būtų gražu. To aš pasigendu dabartinių Lietuvos dizainerių darbuose, nes dizainas yra šventa karvė, kuriai meldžiamasi“, – sakė R.Bužinskaitė.
