Kauno miesto ir Kauno rajono moksleiviai buvo kviečiami teikti savo idėjas miestui ir rajonui, o jaunimo kūrybiškumas – stebino.
„Norėjome sužinoti, kas rūpi, kuo gyvena ir kokių dalykų pasigenda jaunimas. Jie buvo visiškai laisvi siūlyti idėjas, ar kaip mes įvardijome, pokyčius miestui, remdamiesi savo asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis. Nenorėjome uždėti kažkokių gairių, kurios apribotų jų kūrybiškumą.
„Kauno iššūkio“ programa siekiame aktyviai įtraukti moksleivius į „Kaunas 2022“ programos kūrimą ir siūlome juos pačius kurti sau patinkančias veiklas. O kad tai įvyktų sėkmingai, pirmiausia turime sužinoti, kas jiems rūpi“, – sakė V.Venckutė-Nagė.
– Kiek sulaukėte idėjų? Kiek moksleivių jas pateikė?
– Sulaukėme apie 150 įvairiausio pobūdžio ir temų idėjų, pagal kurias atrinkome keturiasdešimt Kauno miesto ir rajono moksleivių dalyvauti šiame „Kauno iššūkio“ programos sezone. Tačiau ne tik pateiktos idėjos miestui ir rajonui nulėmė patekimą į programą. Moksleiviai taip pat turėjo įvykdyti ir kitas užduotis, kurios padėjo įvertinti jų motyvaciją tas idėjas įgyvendinti.
Idėjos skirtingos, tačiau visos jos vienaip ar kitaip susijusios su keletu pagrindinių temų: jaunimo užimtumu, miesto infrastruktūra ir jos pritaikymu įvairioms veikloms bei reikalingais pokyčiais švietimo sistemoje. Idėjos labiausiai skiriasi ne pagal temą, o pagal siūlomos idėjos mastą.
Vieni moksleiviai akcentavo problemas ir sprendimų joms svarbą, bet gana abstrakčius galimus sprendimų variantus, o kiti siūlė labai konkrečias veiklas ir pasiūlymus tiems pokyčiams įvykdyti.
– Gal galite pasidalyti idėjomis, kurios buvo labiausiai netikėtos, įžvalgios, modernios, perspektyvios? Kurios buvo jums pačiai įdomios, vertos tolesnių diskusijų, o gal kaip tik – nors ir geros, tačiau sunkiai įgyvendinamos?
– Labai nemažai moksleivių siūlė įvairias idėjas, susijusias su savanoryste. Vienas iš labai konkrečių pasiūlymų, kurį manau tikrai galima vystyti ir įgyvendinti – savanorio kortelės sukūrimas. Siūloma, kad savanoriaujantis žmogus turėtų kortelę, kurioje rinktų kreditus už savanoriškos veiklos valandas, kurias galėtų konvertuoti gaudamas nuolaidas kultūriniams renginiams, viešajam transportui ir pan.
Kita idėja, taip pat susijusi su savanoryste – jaunimo savanorių tinklas, kuris priimtų į miestą atvykstančius užsienio studentus. Šis tinklas padėtų atvykstantiems užsienio studentams supažindinti su miestu, atrasti miestą vietinio jaunimo akimis, o pati platforma leistų keistis patirtimis ir žiniomis, o mūsų vietiniam jaunimui būtų puiki priemonė lavinti kalbą ir tapti miesto svetingumo ambasadoriais.
Dar viena įdomi ir konkreti idėja – mobiliojo telefono programėlė, kuri naudojantis kamera rodytų Kauno pastatus taip, kaip jie atrodė tarpukariu.
Dar viena įdomi ir konkreti idėja – mobiliojo telefono programėlė, kuri naudojantis kamera rodytų Kauno pastatus taip, kaip jie atrodė tarpukariu. Technologiškai ši idėja nėra sunkiai įgyvendinama, o turinio prasme manau būtų gera priemonė populiarinti paveldą tarp jaunimo.
Daug gerų emocijų sukėlusi idėja – žiemos sodai-bibliotekos ant daugiabučių namų stogų, kurios leistų mikrorajonuose gyvenantiems žmonėms rasti truputį gamtos arčiau savo gyvenamosios aplinkos ir turėti bendruomenės erdvę, kurioje namo gyventojai galėtų susirinkti ramiam knygos paskaitymui ar tiesiog poilsiui po darbų.
Viena iš netikėtų idėjų, kaip spręsti susisiekimo problemą, kai jaunimui sunku grįžti į savo gyvenamuosius rajonus, kai nėra viešojo transporto arba jis važiuoja labai retai, arba anksti baigia reisus – motorolerių arba motociklų, skirtų jaunesnio amžiaus kelių eismo dalyviams, dalijimosi sistema, kuri pagerintų susisiekimo mieste galimybes jaunimui.
Ir tai tikrai tik keletas iš daugybės labai kūrybiškų idėjų miestui, kurias siūlo jaunimas. Telieka padėti jiems visiems paversti tas idėjas realybe ir leisti prisidėti prie miesto, kuriame gyvena, pokyčių kūrimo.
– Kas svarbu kauniečiams moksleiviams, kalbant apie ateities Kauno miestą ir rajoną, kokius juos norėtų matyti, kokie jie turėtų būti, kad čia norėtųsi gyventi ar grįžti po studijų?
– Labiausiai džiugina tai, kad jaunimas išties masto ir suvokia miestą ne tik iš jauno žmogaus perspektyvos, bet turi daug jautresnį žvilgsnį ir akcentuoja reikalingus pokyčius labai skirtingose srityse. Beveik visi iki vieno pabrėžia, kad didesnis jaunimo įsitraukimas į miesto gyvenimą yra tai, kas juos motyvuotų pasilikti čia ir sieti savo gyvenimą su miestu.
Sulaukėme labai daug idėjų, kurios akcentuoja jaunimo užimtumo Kaune ir Kauno rajone trūkumą. Jaunimas neranda kur realizuoti save, kaip įsitraukti į veiklas bei neranda sau įdomių kultūrinių paslaugų. Ne viena siūloma idėja ieško sprendimų, ką veikti jaunam žmogui, kuris neturi 18 metų, bet nori vakarus leisti ne namie prie televizoriaus ar kompiuterio. Atkreiptas dėmesys, kad nėra erdvių jaunimui, kur jie galėtų leisti laiką po pamokų neleisdami pinigų. Išreikštas didžiulis poreikis tokiai erdvei, kurioje vyktų jaunimui skirti renginiai ar ji būtų tiesiog jaunimui skirta susibūrimo ir veiklų vieta.
Sulaukėme labai daug idėjų, kurios akcentuoja jaunimo užimtumo Kaune ir Kauno rajone trūkumą.
Kalbant apie miesto infrastruktūrą, labai stipriai išryškėjo jaunimo kreipiamas dėmesys į viešųjų erdvių išnaudojimą, laisvalaikio praleidimui lauke, sportui skirtų erdvių poreikį. Ne viena idėja skirta dviračių kultūros populiarinimui, dviračių kelių plėtrai.
Taip pat nemažai idėjų siūlo spręsti viešojo transporto ir susisiekimo klausimus. Daugelis jaunimo tarp savo siūlomų idėjų minėjo apleistų pastatų tvarkymo poreikį ir gatvės meną kaip vieną iš galimų sprendimų miesto gražinimui.
Tarp siūlomų idėjų jaunimas mini ir svarbą atsigręžt į upes. Upių gaivinimo akcijos, vandens pramogos, ekskursiniai laivai – tai tik dalis moksleivių siūlomų idėjų, skirtų atkreipti dėmesį į užmirštas miesto upes.
Moksleiviams taip pat rūpi miesto keliai ir duobės, kiemų apšvietimas ir saugumo gyvenamuosiuose rajonuose didinimas. Keletas idėjų buvo susiję su miesto ir gamtos santykiu ir žaliųjų zonų mieste didinimo poreikiu.
Jaunimas miestą taip pat mato kaip svečiams svarbų traukos objektą, tad siūlo atkreipti dėmesį ir ieškoti sprendimų, kaip jį padaryti draugiškesnį užsienio svečiams: informacinių lentelių, žemėlapių anglų kalba atsiradimas ir pan. Kalbant apie tarptautiškumą, moksleiviai taip pat siūlė idėjas, skatinančias bendradarbiavimą su kitais miestais.
Na, ir dar viena svarbi tema, kuri atsispindėjo siūlomose idėjose – reikalingi pokyčiai švietimo sistemoje. Čia jau ne tik su Kaunu ir Kauno rajonu susiję dalykai, bet dalis jaunimo pasiūlymų gali būti įgyvendinami ir miesto mastu.
Vienas iš siūlymų, kuris skirtingomis formomis atsikartojo idėjose, tai savanoriškos veiklos integravimas į švietimo sistemą. Jaunimui rūpi žinių įgijimas per savanorystę, galimybė bendradarbiauti su veikiančiomis mieste įstaigomis, praktikos galimybės, kurios padėtų jiems apsispręsti renkantis ir planuojant savo ateitį. Jaunimas siūlo kurti būdus, į švietimo sistemą įtraukiant organizacijų ir įmonių lyderius, kurie padėtų kurti XXI a. švietimo sistemą.
Įdomu paminėti, kad tarp idėjų buvo ir siūlymas, skirtas mokytojams. Vienas moksleivis pabrėžė mokytojo profesijos sunkumą, įvardijo mažų algų problemą ir siūlė įsteigti mokytojo kortelę, kuri suteiktų specialias nuolaidas mokytojams kultūriniams renginiams ir kitoms paslaugoms, kad mokytojai dažniau atsipalaiduotų ir būtų geresnės nuotaikos.
Vienas moksleivis pabrėžė mokytojo profesijos sunkumą, įvardijo mažų algų problemą ir siūlė įsteigti mokytojo kortelę.
– Jūsų nuomone, jei Kaunas ir Kauno rajonas pusmečiui būtų atiduotas į mokinių rankas, kaip jis pasikeistų?
– Mano nuomone, nėra tikslinga galvoti, kas nutiktų, jei atiduotume miesto ir rajono valdymą į jaunimo rankas. Jei taip ir įvyktų, pusė metų yra tiesiog per trumpas laikas matomiems pokyčiams pasiekti. Man daug įdomiau pasvajoti, kas nutiktų, jei jaunimas išties būtų aktyviai įtrauktas į miesto kūrimą, turėtų didesnes sprendimų priėmimo teises.
Jaunimas vaidina lemiamą vaidmenį skatinant pokyčius, tad pasitelkus juos bendram darbui procesai vyktų greičiau. Jie drąsūs svajoti ir daryti dalykus, kuriuos suaugusieji kartais praranda norą daryti. Jie turi stiprius gebėjimus mokytis ir vadovauti. Jie skleidžia entuziazmą, kūrybiškumą, aistrą atrasti ir energiją veikti.
Prisiminkime, kad sprendimai, kuriuos padarome šiandien, turės didelę įtaką tam, kokią ateitį turėsime. Tad kaip galime kurti ateitį, neįtraukdami tos ateities pagrindinių veikėjų – jaunimo? Skatinkime, pripažinkime ir vertiname juos čia ir dabar ir leiskime jiems būti tų pokyčių kūrėjais.
