R.Kupstas prisijungė prie „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadorių komandos, o kitais metais, sako, ir pats aktyviai prisidės prie Kauno miesto ir rajono kultūrinių veiklų.
15min pokalbis su R.Kupstu – apie Kauną, jo pokytį, verslo projektus. Ir apie Roberto kelią į žvaigždes.
– Tapote „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadoriumi. Ar ilgai svarstėte prieš priimdamas šį sprendimą?
– Nors gimiau JAV, tačiau mano mama iš Kauno, o šiame mieste teko praleisti vaikystę. Didelė dalis mano geriausių prisiminimų yra augant Kaune, iš stovyklų Kačerginėje.
Kalbant apie tapimą ambasadoriumi, man garbė prisijungti, nes labai noriu palaikyti Kauno įvaizdį kaip kultūrinio centro, tuo pačiu centro, kur vystomos aukštos technologijos.
Kaunas save gali pozicionuoti kaip vieną iš lyderiaujančių taškų Europoje – savo besivystančia ekosistema tiek kultūrine prasme, tiek ir tiksliuosiuose moksluose.
– Ką prisimenate iš savo vaikystės Kaune?
– Dainavau chore „Tututis“, kai buvau vaikas. Kauną pamenu kaip kultūriškai aktyvų miestą, kuriame vyksta gyvenimas.
Mano mama, apskritai visa šeima, yra labai muzikalūs, o tuo metu mama dirbo dėstytoja konservatorijoje. Buvome visa šeima įsitraukę į kultūrinį gyvenimą.
Gyvenome netoli Laisvės alėjos, tad irgi smagūs prisiminimai – ji buvo pilna žmonių, gal net daugiau, nei dabar yra. Tai buvo tikrasis miesto centras. Vėliau žmonių judėjimas gal labiau persikėlė į senamiestį.
Pamenu daug fainų vietų ir, žinoma, legendinę „Spurginę“, kuri yra viena iš mano mėgstamiausių vietų Kaune – todėl, kad išlaikiusi savo tradicijas, įvaizdį ir jausmą.
– O žmogus turi jausmą miestui? Jis išlieka? Nesvarbu – vaikystės miestui, meilės miestui, studijų miestui.
– Aš tikrai tokį jausmą turiu. Kalbant apie Kauną, jis turi labai stiprų identitetą, o kauniečiai – stiprios asmenybės, dažnai turintys tvirtą savo nuomonę. Kauniečiai viską, ką daro, daro labai užtikrintai, maksimaliai. Tai formuoja unikalų, ryškų miesto charakterį, veidą.
Dar yra tarpukario architektūra – visada didžiulis malonumas iš architektūrinės pusės aplankyti Kauną. Likę labai šilti, jaukūs jausmai.
– Turbūt apie jus drąsiai galima pasakyti: esate pasaulio pilietis. Jūsų nuomone, kas skiria miestus vieną nuo kito? Istorija, žmonės, gatvės, kultūros erdvės? Kas yra miesto širdis?
– Viskas. Kultūriniai elementai, ekonomika, labai svarbūs miestuose universitetai, kurie kuria ekosistemą ir profesinį veidą. Kaunas, aišku, labai stiprus medicinos srityje – čia medicinos mokosi daug studentų iš pasaulio. Medicinos fakultetas Kaune yra aukšto lygio paruošiamoji institucija. Miestų veidai iš tiesų labai skirtingi.
– Kokį Kauno pokytį matote?
– Aš matau, kad Kaunas tapęs šiuolaikiniu miestu. Tačiau man patinka ne tik pokyčiai, bet ir tie dalykai, kurie Kaune nepasikeitė. Labai gerai yra ekonominis progresas ir tai, kad Kaune atsiranda startuolių, kuriasi aukštų technologijų kompanijos, bet iš kitos pusės man patinka, kad miestas išlaiko savo autentišką veidą, kad pokyčiuose lieka tradicijos. Tarkime, kad ir ta pati tarpukario architektūra.
Ne kiekvienas miestas sugeba tai padaryti – atrasti save naujai, bet tuo pačiu ir išlaikant savo dvasią, autentiką.
– Kalbant apie kultūrą – kiek jos yra jūsų gyvenime?
– Kultūra labai man svarbi, tėvai – muzikantai, aš pats muzikalus žmogus. Mėgstu ne tik muziką, bet ir teatrą.
– Žiniasklaidoje iki šiol esate pristatomas kaip televizijos projekto „Kelias į žvaigždes“ dalyvis. Jūsų tai nevargina, neatsibodo?
– Ne. Tai buvo įspūdinga patirtis, o ta laida buvo milžiniškai populiari. Sakyčiau, net tarsi kultūrinis lūžis, kai žmonės po ilgų sovietmečio metų ėmė įsitraukti į renginius, projektus, dalyvauti juose. Žmonės atsipalaidavo.
Žinoma, tai popkultūra, ne aukštasis menas, bet iš socialinės pusės – tikrai įdomi patirtis, įdomus laikas. Labai gerai prisimenu tuos laikus ir jaučiu, kad mane iki šiol atpažįsta. Tai tik įrodo, kad tai buvo kultinė laida.
– O tos patirtys – teigiamos?
– Taip, tikrai. Man asmeniškai tai buvo galimybė augti kaip asmenybei. Buvo daug jaudulio, kaip aš pasirodysiu.
Reitingai „Kelio į žvaigždes“ buvo kosminiai, 80–90 procentų žmonių Lietuvoje kas vakarą žiūrėdavo šį šou. Aš nežinau, ar iki šiol Lietuvos istorijoje yra kita laida, kuri būtų tokia populiari, koks buvo pirmasis „Kelias į žvaigždes“.
Pirmomis savaitėmis buvo baisiausia, kaip viskas bus parodyta, kaip laidos rengėjai sukarpys medžiagą, nes nuolat buvo mikrofonai, nuolat – viskas filmuojama.
Aš buvau pristatytas tarsi šiek tiek iš neigiamos pusės – kaip amerikietis, garbėtroška, mamyčiukas. Tokį mano įvaizdį pateikdavo žurnalistai. Dėl to buvo truputį baisu.
Daugelis mane matė kaip užsienietį, kaip išlepusį amerikoną, atvažiavusį čia išgarsėti.
Be to, tuo metu Lietuva dar nebuvo įstojusi į Europos Sąjungą, žmonių galimybės gyventi užsienyje buvo apribotos. O aš kilęs iš Amerikos, turėjęs daugiau galimybių ir kodėl aš čia grįžtu? Kilo tokie klausimai.
Bet laidoje aš turėjau progą ištaisyti šį savo įvaizdį, po laidos sulaukiau daug teigiamų atsiliepimų. Žmonės suprato mane, pamatė mano toleranciją. Taip, emociškai man tai buvo labai stipri patirtis.
– Tačiau toliau savo kelio su muzika nesiejote. Kodėl?
– Tuo metu studijavau JAV, tad išvykau baigti mokslų. Po jų Vašingtone buvau įsitraukęs į darbą politinėje ir tarptautinių santykių srityje. Muzika mano gyvenime visada yra, ji svarbi, tačiau valgyti duonos iš jos niekada neketinau.
– Teisingiausia jūs būtų įvardinti kaip verslininką?
– Iš dalies. Tačiau jei žiūrint į sritis, kur dirbu, man yra svarbi misija kalbat apie tvarumą, ekologiškumą. Kai kalbama apie verslą, žmonės galvoja apie pelną ar kitus ekonominius dalykus. Bet aš studijavau tarptautinių santykių politiką, o studijų kryptis – energetika, aplinkos apsauga. Todėl visus mano projektus ir lydi misija – noriu pokyčių pasaulyje.
Šiuo metu šalia Kauno esame įkūrę gamyklą ir gaminame „Kombucha“ gėrimus – tai sveika alternatyva gėrimams su cukrumi.
Tai ne tik verslas, tačiau tuo pačiu – vartotojo kultūros, įpročių keitimas. Švietimas, kad jis pradėtų sąmoningai rinktis sveikesnius produktus.
Kodėl visada yra pasirinkimas tarp skanaus ir sveiko? Kodėl to negalėtų būti viename? Galima stiprinti savo kūną, o ne nuodyti jį įvairiomis chemijomis, cukrumi, sintetika. Tad visuose mano projektuose verslas iš aplinkos apsaugos pusės yra susietas su misija padėti žmonėms.
– Vienas iš tokių – ir verslas Dubajuje? Apie jus neseniai buvo rašyta, kad arabų dykumose auginate aukščiausios kokybės daržoves ir vaisius, o verslo idėja pritraukė 100 mln. eurų investicijų.
– Taip. Tik aš pastaruoju metu daugiau dėmesio skiriu veiklai Kaune, o Dubajuje esu vienas iš projekto steigėjų, dalyvauju valdybos veikloje ir padedu labiau iš strateginės pusės.
– Kaip apskritai atsidūrėte Dubajuje?
– 2013 metais baigiau magistro studijas JAV, Stanfordo universitete. Tai prestižinis universitetas, čia mokėsi nemažai aukštas pareigas versle ir politikoje užimančių žmonių.
Kol dar buvau studentas, galėjau įsitraukti į įvairias veiklas, o mane labai domino besivykstančios šalys, ypač arabų. Jos turi labai daug kapitalo iš naftos verslo, tačiau stengiasi atrasti naujus ekonominius sektorius. Tuo pačiu susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis dėl maisto, nes didelė dalis produktų dėl per karšto klimato yra importuojama – vaisiai, daržovės ten augti negali.
Mane domino, kokie galėtų būti sprendimai ir kaip tai pakeisti, kaip įveikti tą problemą. Kurį laiką gyvenau Olandijoje, kuri yra viena iš lyderių kalbant apie agrokultūrą. Paskui persikėliau į Dubajų.
– Kur jūsų namai?
– Dabar Vilniuje. Čia esu jau maždaug ketverius metus.
– Robertai, veikėte ir keliavote daug. O kokios veiklos gyvenime jums sukėlė daugiausia gerų emocijų, džiaugsmo?
– Muzika, įsitraukimas į muzikinį gyvenimą, kūryba. Nesu profesionalas, nes nebaigiau Muzikos ir teatro akademijos, bet daug bendradarbiauju su profesionaliais muzikantais, organizuoju džiazo koncertus, kitus renginius. Ši veikla mane labai papildo.
