Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaunas 2022 metais: kultūros taksi, šiuolaikinė Kauno mito trilogija ir planas B

Seimo kultūros komitete pristatyta „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa – didieji renginiai, kitos veiklos ir planas B, jei masinius susibūrimus vis dar ribos situacija dėl koronaviruso. Komiteto nariams kilo ne tik su kultūra susijusių, bet ir techninių klausimų. Tarkime, ar Kaune Europos kultūros sostinės metais nepritrūks parkavimo bei nakvynės vietų. Kaunas kartu su Kauno rajonu Europos kultūros sostine taps 2022 metais.
Virginija Vitkienė
Virginija Vitkienė / Martyno Plepio nuotr.

Europos kultūros sostinės programą pristačiusi „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė kalbėjo apie jau nuveiktus darbus ir apžvelgė 2022 metų Kauno mieste ir Kauno rajone vyksiančius renginius.

Europos kultūros sostinės metams Kaunas ir Kauno rajonas ruošiasi nuo 2017 metų – įvyko jau virš 4000 renginių, o šiuo metu finaliniams metams „Kaunas 2022“ ruošiasi kartu su 80 partnerių, kurių kiekvienas dar turi ir partnerius užsienyje. Pasak V.Vitkienės, norima, kad programa būtų matoma ir žinoma visoje Europoje.

Vyks trys didieji renginiai

V.Vitkienė išskyrė kertines programos kryptis – Kauno modernizmo paveldą, atminties programą, dizaino, jaunimo, bendruomenių, kompetencijų kėlimo programas.

2022 metų didieji Europos kultūros sostinės renginiai vadinami šiuolaikine Kauno mito trilogija. Europos kultūros sostinės atidarymas įvyks 2022 metų sausio 22 dieną. Jis pradės Europos kultūros sostinės metų renginių maratoną.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Kaune įvyko Fluxus festivalis
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Kaune įvyko Fluxus festivalis

Antrasis didysis renginys – gegužės pabaigoje, jis apims Kauno santakos teritoriją, Naujamiestį ir Laisvės alėją, o trilogiją užbaigs Europos kultūros sostinės uždarymo renginys-spektaklis, kurio metu bus pasirašyta simbolinė sutartis tarp miesto ir jo piliečių.

Visi didieji renginiai vyks po tris dienas, o jų programoje – po 40–50 renginių, jų programa bus pristatyta rugsėjo mėnesį. Įvairios veiklos paraleliai vyks ir miesto bei rajono kultūros įstaigose.

„Iš viso per metus vyks virš 400 renginių. Pristatysime didelę parodą, kuri veiks Kauno centriniame pašte. „Istorijų festivaliui“ ruošiama didžiulė kantata su 300 atlikėjų. Ruošiamės litvakų forumui, kuriame bus pasaulio mokslininkų, kultūros atstovų taryba. Apie šį forumą informaciją norime paskleisti kuo plačiau visame pasaulyje ir taip prikviesti kuo daugiau litvakų.

Vyks tarptautinis dizaino festivalis, kongresai, parodos, diskusijos. Dar vienas svarbus šios programos „Dizainas laimei“ akcentas – skatinti įstaigas pritaikyti miestą visiems ir kad žmonės, turintys fizinę ar kitą negalią, galėtų patekti į erdves.

„Kylantis Kaunas“ jaunimo programos dalyviai 2022 metams organizuoja Europos jaunimo festivalį“, – kalbėjo V.Vitkienė.

Martyno Plepio nuotr./Virginija Vitkienė
Martyno Plepio nuotr./Virginija Vitkienė

Taip pat kuriamas naujasis Kauno mitas, kai 2022 metais pabudęs Mitinis Kauno Žvėris taps simboliu miestui ir rajonui iš laikinosios žengiant į šiuolaikinę sostinę.

2022 metais Kaune bus pristatytos ir žinomų menininkų parodos. Europos kultūros sostinės metais dėmesys bus skiriamas ir Romo Kalantos 50 metų mirties metinėms – vyks paroda ir mokslinė konferencija apie rezistenciją, specialūs sceniniai pastatymai.

Šventė pavyksta, kai svečias sotus, turi kur permiegoti ir yra gera programa

Pasak V.Vitkienės, Kauno miestas ir rajonas Europos kultūros sostinės programoje dalyvauja lygiomis teisėmis, o renginiai planuojami tiek mieste, tiek rajone, taip pat tiek miestas, tiek ir rajonas finansuoja Europos kultūros sostinės renginių programą.

Komiteto nariai domėjosi, kas nutiks, jei renginius ribos situacija dėl koronaviruso ir ar organizatoriai turi planą B.

„Kaip ir visi kultūros organizatoriai, vieno recepto nuo visų aplinkybių neturime. Kiek galime – ruošiamės. Kalbant apie didžiuosius renginius, planuojame iš karto kelis scenarijus.

Vienas – masinei auditorijai, bet alternatyviai ruošiame ir planą B. Tai būtų viešos meno instaliacijos, meno kūriniai integruoti parduotuvių ir kitų įstaigų vitrinose ir panašiai – kad žmonės galėtų dalyvauti atidarymo renginyje nesibūriuodami.

Kalbant apie visus metų renginius, aplinkybės keičiasi, todėl artėjant kiekvienam renginiui reikės priimti sprendimus“, – sakė „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova.

Martyno Plepio nuotr./Ana Kočegarova
Martyno Plepio nuotr./Ana Kočegarova

Pasak Seimo nario Kęstučio Vilkausko, svarbu ir tai, ar Europos kultūros sostinės metais mieste užteks nakvynių, parkavimo vietų, jei čia gausiai lankysis užsienio turistai.

Kaip sakė organizatoriai, aktyviai dirbama su savivaldybės įmone „Kaunas IN“, miesto autobusu ir geležinkelio stotimis, oro uostu – siekiant, kad miesto vartai būtų patogūs atvykti.

„Turėsime ir specialią svetingumo programą. Pavyzdžiui, tarpukario buto nuoma, sutartys su pavežėjais.

Kursuos ir „Kultūros taksi“ – vairuotojams pasiūlysime gido kursus, o tai leis jiems supažindinti svečius su miestu. Šventė pavyksta tada, kai svečias yra sotus, turi kur permiegoti ir yra gera programa. O ir patys miestiečiai, rajono gyventojai pademonstruos savo svetingumą“, – sakė „Kaunas 2022“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis.


  • Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų ES valstybių narių;
  • 2009 m. Europos kultūros sostine buvo Vilnius;
  • 2022 m. teisę vienam miestui suteikti šį vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Atrankos procedūrą dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo organizavo Kultūros ministerija, Lietuvos miestų pateiktas paraiškas vertino nepriklausomų ekspertų grupė. Kultūros ministerija priėmė iš viso šešių Lietuvos savivaldybių paraiškas kultūros sostinės vardui gauti: Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos, Plungės ir Rokiškio;
  • Europos kultūros sostinės yra skelbiamos nuo 1985 m. Ši iniciatyva laikoma sėkmingiausiu Europos Sąjungos projektu kultūros srityje. Per šį laiką įvairiose šalyse buvo nominuota daugiau nei 60 miestų, visi jie turėjo galimybę atkreipti į save dėmesį nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų