Svarbiausi renginiai
Organizatorių teigimu, per Europos kultūros sostinės metus įvyks daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 50 iš kurių – premjeros, daugiau kaip 250 koncertų. Programoje dalyvaus per 4 tūkst. atlikėjų.
„Europos kultūros sostinės projektą aš statyčiau iš karto į antrą gretą po pirmininkavimo Europos Sąjungos Vadovų Tarybai – tai iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis, bet tas iššūkis irgi atneša beribes galimybes“, – renginio metu sakė Kultūros ministras Simonas Kairys.
Pirmasis didysis ir taip pat atidarymo renginys kultūros sostinėje susidarys iš trijų dalių. Pirmuoju, pavadintu „Sukilimu“, sausio 20–22 d. bus budinamas mitinis žvėris. Gegužės 20–22 d. šį žvėrį pagaliau pavyks sutikti, lapkričio 25–27 d. bus pažymimas susitaikymas su savo istorija.
Tarp svarbiausių renginių organizatoriai mini jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis, parodą „Magic Carpets Landed“, 13-ąją Kauno bienalę.
Europos kultūros sostinės metais bus pristatyta Williamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“, vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“.
Taip pat vyks partnerystės projektas – tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“, paroda „1972: pramušti sieną“.
Vyks ir renginiai, jau pažįstami Kauno publikai: Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, Dizaino, „ConTempo“ ir Istorijų festivaliai – pastarasis išsitęs į kelis mėnesius.
Programoje taip pat numatytas šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, pasaulinis litvakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipo Millerio kantatos pasaulinė premjera su koncepcijos bendraautore Jenny Kagan ir kiti renginiai.
Titului ruošiasi jau penkerius metus
„Kaunas 2022“ kitų metų programą pristatė vadovė Virginija Vitkienė, kurią apie 200 konferencijos dalyvių pasitiko garsiais plojimais taip dėkodami už tai, kad Kauno miestas ir rajonas sėkmingai pasiekė Europos kultūros sostinės metus.
Kaip sakė V.Vitkienė, visų metų programą pristatyti per 20 minučių nėra lengva, o tam reiktų bent 2022 minučių.
Kaunas ir Kauno rajonas svarbiausiam kultūriniam žemyno titului ruošiasi jau penkerius metus.
„Šiandien Kaunui, kaip ir kitiems dviem miestams, yra nuostabi diena. Visi susibūrėme vienoje vietoje. Dėkoju visiems angelams, Dievui ir dangui, kad galime dalintis kultūros vertybinėmis, liudyti kultūros daromus pokyčius.
Prieš penkerius metus mes, dešimt žmonių, stovėjome prieš Europos komisiją ir pristatinėjome savo programą. Tai buvo 2017 metais. Tikėjomės, kad mus atrinks, žadėjome patys sau, žadėjome kitiems: kultūra gali pakeisti žmonių mentalitetą, Kauno nuotaiką, tai, kaip mes priimame kitus, kaip mes elgiamės vieni su kitais. Kultūra gali išgyti mūsų miestą, leisti atsiminti žmones, tautas, kas prisidėjo prie kūrimo“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Kitais metais – žinomi vardai
Penkerius metus miestas ir jį supančios gyvenvietės, bendruomenės aktyvavosi – būtent šį pabudimą švęsti bei naują „Šiuolaikinės sostinės“ istoriją kurti kviečiama visus 2022-uosius.
Kaune ir Kauno rajone „Šiuolaikinės sostinės“ iniciatyva užgimė Fluxus, Istorijų, „ConTempo“ festivaliai, Dizaino įvykis, programa „Šiuolaikinės seniūnijos“, Laimės diena. Jos gyvuos ir po titulinių metų.
Tokios „Kaunas 2022“ programos, kaip „Modernizmas ateičiai“, daug prisideda prie miestiečius supančios išskirtinės architektūrinės aplinkos įvertinimo ir įveiklinimo bei spartaus kaunietiškojo modernizmo kelio į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašus.
Kaip kultūros erdvės 2022 metais atsivers Kauno centrinis paštas, Lietuvos banko rūmai.
Pristatant pagrindinius 2022-ųjų metų programos švyturius, spaudos konferencijoje buvo minima tarptautinė jaunųjų menininkų, kuriančių su bendruomenėmis paroda „Magic Carpets Landed“, 13-oji Kauno bienalė „Once Upon Another Time... gyveno jie jau kitaip“, vienas įtakingiausių šiuolaikinių pasaulio menininkų, dėl kurio parodų varžosi geriausios pasaulio galerijos, – Williamo Kentridge paroda „Tai, ko nepamename“, meno pasaulio nonkonformistės, ryškios Niujorko meno scenos figūros Yoko Ono retrospektyvinė paroda „Laisvės pažinimo sodas“.
2022 metais Kaune bus pristatyta ir vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramovič paroda „Būties atmintis“, taip pat į Kauną balandžio 1-ąją atvyks ir pati menininkė.
Viena didžiųjų „Kaunas 2022“ sėkmės istorijų – didžiulis partnerystės projektas – tarptautinė Laimės diena, MO muziejaus ir Kauno miesto muziejaus paroda „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“, Japonijos dienos Kaune „WA!“.
V.Vitkienė taip pat akcentavo Romo Kalantos atminimą – bus pristatytos parodos, spektakliai, konferencijos, skirtos rezistencijai ir rezistencijos kultūrai.
Taip pat tęsis Europos kultūros sostinės forumas, draugystę stiprinanti Kiemų šventė, šiuolaikinio miesto festivalis „Audra“, Jenny Kagan paroda „Iš tamsos“, pasaulinis litvakų forumas, specialiai Kaunui parašytos kompozitoriaus Philipo Millerio (PAR) kantatos pasaulinė premjera su koncepcijos bendraautore Jenny Kagan (JK), landšafto dizaino festivalis „Magenta“ ir kiti renginiai.
Europos kultūros sostinės programą kitais metais kurs daugiau nei 4 tūkst. menininkų.
Kultūros sostinėms metams išleistas ir atskiras leidinys, pristatantis visą programą.
Europos kultūros sostinės kitų metų programa – atskiros jos dalys – išsamiau bus pristatyta rugsėjo 23–24 d. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ organizuojamo Europos kultūros sostinės metu.
Papildė meniniai pasirodymai
Programą atskleidžiančią spaudos konferenciją papildė meniniai pasirodymai, tarp kurių – ir dvi premjeros. Renginyje buvo pristatoma šokio teatro „Aura“ ištrauka iš būsimos premjeros „Pluto“ (choreografija Matthew Dane Livingston). Pagrindinė spektaklio idėja – kelionė per savąjį identitetą: kas mes manome esantys, ar kuo mes tikime, kad esame? Taip pat vyko jungtinio, išskirtinai šiam renginiui suburto kolektyvo – KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ ir „Slackline Lietuva“ komandos – pasirodymai.
„Kaunas 2022“ ambasadorė Jurga Šeduikytė ir dainų kūrėja iš Pietų Afrikos Respublikos Kgomotso Le Roux spaudos konferencijos metu pristatė premjerą – dainč „City Sisters“, pasakojanačią skirtingas, bet kartu ir labai artimas dviejų moterų patirtis Lietuvoje ir PAR.
Europos kultūros sostinės konferencijoje dalyvius sveikino kultūros ministras Simonas Kairys, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
