Tai – pirmoji tokia Renatos patirtis. Kaip sako ji pati, įvairiuose projektuose ir iniciatyvose dabar savanoriauja daug jaunų žmonių – mokinių, studentų: „O kai mokiausi aš, apie savanorystę taip daug nebuvo kalbama. Tad taip, ši mano patirtis yra pirmoji.“
Savanore Renata nutarė tapti po to, kai atsitiktinai pamatė kvietimą prisijungti prie „Kaunas 2022“ savanorių, dar kitaip vadinamų Kultūristais, gretų.
„Pagalvojau, kad reikia užpildyti anketą. Kodėl? Pagrindinė priežastis – pati esu kaunietė, ir panorau prisidėti būtent prie pokyčių savame mieste. Norėjosi ir pačiai prisiliesti prie šios ypatingos veiklos. Gyvenime nežinau, ar tokių progų daugiau bus“, – sakė Renata.
Savanoriavo bendruomenių renginiuose
Europos kultūros sostine Kaunas taps 2022 metais. Pernai gruodžio mėnesį „Kaunas 2022“ savanoriai buvo supažindinti su kultūros sostinės metų programa ir renginiais, kur reikės jų pagalbos.
„Nustebino. Tikrai nesitikėjau, kad tai – tokio lygio programa ir renginiai. Bus problema, kur eiti, o kur ne. Nes visur tiesiog nespėsi, o norėsis“, – sakė Renata.
Pasak Renatos, savanoriams siunčiami būsimieji renginiai ir jų planai, o tada jie pagal savo kompetencijas ir galimybes renkasi, kur galėtų dalyvauti ir prisidėti.
Pernai R.Ramanauskienė savanoriavo keliuose bendruomenių renginiuose, kurie vyko rajono seniūnijose. Programos „Šiuolaikinės seniūnijos“ metu bendruomenės dirbo kartu su menininkais, ieškojo savo tapatybės, kūrė mažosios architektūros elementus.
„Reikėjo ir savanorių pagalbos. Naujasodyje buvo tvarkoma aplinka. Ten reikėjo padėti dažyti, pašveisti – tokie meistrystės darbai, mat buvo statoma piramidė. O Ežerėlyje pristatytas gidas po apylinkes, surengta paroda, koncertas. Smagu ne tik padėti, tačiau ir renginiuose sudalyvauti“, – kalbėjo pašnekovė.
Renginį nuplovė lietus
Kalbant apie renginius, čia darbo taip pat yra. Tarkime, sustatyti kėdes, informacinius stendus, paruošti patalpas, sudėlioti lankstinukus.
„Teko savanoriauti festivalio „Contempo“ viename iš renginių. Tai buvo spektaklis „Keturi“, kuris vyko „Žalgirio“ arenos automobilių aikštelėje. Čia teko reguliuoti ir žmonių srautus, priminti žmonėms, kad būtina dėvėti kaukes.
Šis spektaklis buvo įdomi patirtis, mat kilo stiprus vėjas ir lietus, nuplovė spektaklį, išvartė stendus. Įdomu pamatyti, kaip į tokią netikėtą situaciją reaguoja organizatoriai“, – pasakojo Renata.
Kasdienybėje kultūros nebuvo daug
Kaip sakė pašnekovė, savanorystei reikia ir pasiruošti. „Mums buvo rengiami lyderystės ir gidų mokymai. Aš pati dalyvavau lyderystės mokymuose“, – sakė Renata.
Renata nesijaučia turinti lyderio savybių, tad šie mokymai buvo ir įdomūs, ir vertingi: „Kalbant apskritai apie savanoriavimą, gavau daugiau gavau, nei tikėjausi. Ir, man atrodo, gavau daugiau, nei daviau pati. Mokymai buvo įdomūs, paremti ir psichologija, jie suteikė progą labiau pažinti save.“
Dar pašnekovė pastebi, kad savanorystė amžiaus neturi, o „Kaunas 2022“ vienija įvairaus amžiaus savanorius. Beje, jie nebūtinai yra tampriai susiję su kultūros lauku.
„Mano pačios gyvenime iki šiol kultūros nebuvo daug, mėgau koncertus, knygas. Tačiau nebuvau iš tų, kurie atidžiai seka vykstančius renginius Kaune, – kalbėjo Renata. – Smagu, kad mieste ir rajone atsiras daugiau kultūros, daugiau renginių. Miestas auga ne tik dėl tvarkomų gatvių, tačiau ir dėl kultūros.“
R.Ramanauskienė apie savanorystę pasakoja ir mokykloje, kurioje dirba – skatina mokinius atrasti jiems mielą savanorystės kryptį: „Nes tai praturtina, tai yra patirtys. Save realizuoji ir dėl to gerai jautiesi. Tai yra neapčiuopiami, nematerialūs dalykai.“
Savanorius kviečia jungtis ir šiemet
„Be savanorių Europos kultūros sostinės projektas būtų neįmanomas. Jie ne tik padeda sklandžiai įgyvendinti didžiulio masto renginius, šiltai sutinka jų dalyvius bei žiūrovus, sukoordinuoja srautus, bet prisideda ir savo ekspertinėmis žiniomis, talentais, idėjomis.
Savo nuoširdžia pagalba jie ne tik padeda įgyvendinti programą, bet kartu atneša ir daugybę pozityvo ir palaikymo, kuris šiame etape komandai ir projektui labai svarbus. Savanoriai tai svarbi šio projekto komandos dalis“, – sakė „Kaunas 2022“ savanorių programos ir svetingumo projektų kuratorė Marija Pulokaitė.
Šiuo metu prie „Kaunas 2022“ programos prisideda 600 savanorių, o per šiuos metus dar tiek pat jų siekiama pritraukti.
„Natūraliai kyla klausimas, o kam gi jų tiek? Atsakymas būtų daug aiškesnis, jei jau būtų viešai atskleista 2022 metų programa. Renginių mastas, kiekis ir dažnumas tikrai įspūdingas. Vien atidarymo renginiui planuojama bent 400 savanorių pagalba įvairiose srityse: repeticijų koordinavimas, svečių pasitikimas, dalyvių ir žiūrovų informavimas, srautų valdymas, įvairių aktyvacijų priežiūra ar galbūt pagalba įgyvendinant tikrus režisūrinius sprendimus“, – kalbėjo „Kaunas 2022“ atstovė.
Veiklos, sakė M.Pulokaitė, bus tiek, kad visi 1200 savanorių tikrai ras kur pasireikšti pagal savo pomėgius ir galimybes.
„Vieni savanoriai yra aktyvesni, kiti prisideda po kartą, bet kiekvienas prisidėjimas svarbus, nes kuo daugiau motyvuotų žmonių prisijungs prie mūsų kelionės iš laikinosios sostinės į šiuolaikinę – tuo didesnis pokytis pasijus mieste, tuo sklandžiau įvyks šis unikalus projektas bei įspūdinga 2022 metų programa“, – kalbėjo M.Pulokaitė.
- 2020 metai buvo savanorystės programos starto metai. Nors buvo pandemija, tačiau savanorystės programa sėkmingai išjudėjo.
- Prie įvairių renginių, projektų ir nuotolinių veiklų savanoriai prisidėjo virš 700 kartų, panaudodami savo turimas žinias arba įvairiuose savanorių mokymuose naujai įgautus įgūdžius.
- 2021-ieji – intensyvaus pasiruošimo metai. Tai taip pat yra geriausias metas visiems motyvuotiems žmonėms prisijungti prie projekto.
- Savanoriai turės galimybę atrasti mėgstamas savanorystės sritis, susipažins su didele bendraminčių bendruomene, sudalyvaus mokymuose ir, ištobulinę savo įgūdžius, užsitikrins įdomiausias pozicijas 2022 metų reginių programoje.
- Savanorystės programos pristatymas vyks vasario 17 d., visi norintys išbandyti savanorystę kviečiami registruotis čia.
