„2019-ieji –pasiruošiamieji, o jau 2020-2021 metais priartėsime ir prie to, ko laukia kultūros sektoriaus organizacijos – projektų finansavimo planuojant 2022 metų renginius“, – sako programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
Sulaukė teigiamų įvertinimų
Neseniai iš Briuselio grįžusi „Kaunas 2022“ komanda atliktų darbų ataskaitą pateikė Europos komisijai. Pasak V.Vitkienės, titulą gavęs miestas nepaliekamas plaukti pasroviui, o jo nuveiktus darbus trimis etapais vertina Europos komisijos ir parlamento deleguota žiuri komisija.
Jei miestas neįgyvendina savo išsikeltų tikslų ir netinkamai vykdo programą – titulas iš jo gali būti net atimamas.
„Padarėme daug daugiau, nei reikėjo. Šio etapo tikslas – įsteigti pačią organizaciją, įdarbinti reikiamus darbuotojus, pradėti pasirašyti sutartis su pagrindiniais finansuotojais, sukurti partnerysčių tinklą, pradėti kai kurias programas. Mes be kitų darbų užkūrėme visas aštuonias programas, įgyvendinome nemažai tarptautinių renginių.
Tai – ir Europos kultūros sostinės forumas, konferencija „Modernizmas ateičiai“, kuri buvo organizuota kartu su UNESCO atstovybe Lietuvoje.
Vasarą vyko tarptautinė jaunimo stovykla „100 pirmų kartų“, kurioje dalyvavo daugiau nei 60 jaunuolių iš įvairių pasaulio šalių. Per tuos metus Europoje buvome matomi“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Iš Europos komisijos grįžę komandos nariai sako buvę ne tik gerai įvertinti, tačiau idėjų iš kauniečių gavo ir patys projekto vertintojai.
Programa ir jos ataskaita yra vertinama pagal šešis kriterijus. Tai – vadyba, funkcionavimas, skirtingų visuomenės sluoksnių pasiekiamumas, komunikacija, programos europietiškumas. Meninė programa pirmajame etape vertinama mažiausiai – ji svarbi tampa artėjant Europos kultūros sostinės metams.
„Komisija labai teigiamai įvertino „Kultūros tempo“ akademiją, organizuojamus mokymus. Mums leido suprasti, kad šis mūsų programinis suplanavimas - siekiant iš pradžių kelti kultūros sektoriaus, bendruomenių, jaunimo kompetencijas ir kviesti juos dalyvauti kultūroje, ją kurti - yra labai pageidautinas reiškinys ir kitoms Europos kultūros sostinėms.
Tikėtina, kad jie (komisija) didesnį dėmesį tam skirs naujuose Europos sostinių kvietimuose ir kad kompetencijų kėlimas būs ne tik siūlymas, bet vienas iš vertinimo kriterijų.
Mes esame įsitikinę, kad kompetencijų kėlimas, mokymai, kūrybinės dirbtuvės ir yra didžiausias poveikis, kurį galime palikti pasibaigus šiam projektui.
Kalbu apie kultūros sektoriaus žmonių didesnes kompetencijas veikti tarptautiniu lygiu, būti atviriems įvairioms auditorijoms, bendruomenėms, neįgaliųjų integracijai, kultūros prieinamumo didinimui“, – sakė V.Vitkienė.
Kitais metais – renginių tęstinumas
Ne paviršiniams, o gilesniems kultūros procesams dėmesį skirianti „Kaunas 2022“ komanda sako, kad greta kauniečiams ir Kauno rajono gyventojams mažiau matomų darbų kitais metais bus ir renginių.
Tai – ir 2018 metais startavusi Laimės diena, taip pat didelio populiarumo sulaukęs kopimas į Parodos kalną FLUXUS stiliumi, bendruomenių festivalis.
„Kultūros organizacijoms, mažiesiems verslams siūlysime prisidėti švenčiant Laimės dieną ir pagerinat savo patalpas, biurus, kavines, jų prieigas neįgaliesiems, tėveliams su vežimėliais.
Dalindamiesi laime mes tampame laimingesni ir patys, todėl kasmet Laimės dienos aspektą kreipsim į dalinimąsi laime su kitais. Šį renginį norime užauginti ją iki didelio 2022 metais vyksiančio tarptautinio renginio, norime, kad jis toliau liktų Kaune.
Iš Kauno vizijos ir strategijos žinome, kad Kaunas siekia būti laimingų, besimokančių žmonių miestu. Tikime, kad kultūra ir ypatingai dalyvaujamoji kultūra didina žmogaus emocinę, psichinę gerovę, sveikatą, laimę“, – kalbėjo V.Vitkienė.
Iki pat 2022 metų vyks ir įvairių sričių profesionalams skirtas „Europos kultūros forumas“, kuriame kultūros, verslo, švietimo, socialinių reikalų, politikos sektorių specialistai iš visos Europos dalinasi savo patirtimis.
Istorijos taps festivaliu
Viena iš naujovių – kitais metais vyks „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ festivalis, pavadintas „Istorijų festivaliu“. Pasak V.Vitkienės, tai taip pat bus tęstinis projektas.
„Įtrauksime vietos, užsienio menininkus, vietos organizacijas. „Istorijų festivalio“ renginiai vyks visą savaitę, daugiausiai – viešose erdvėse, bet taip pat bus koncertų, spektaklių, parodų. Tai - festivalis apie žmones ir jų istorijas, kad visi kartu patirtume Kauno ir jo apylinkių multikultūriškumą. Tą, kuris buvo prieš 100 metų ir dabartinį.
Ši iniciatyva užaugs iki 2022-ais metais planuojamo pagrindinio kultūros atminties projekto - audio vizualinio kūrinio, pristatomo „Žalgirio“ arenoje, kuriame, tikimės, dalyvaus keli šimtai menininkų ir muzikos atlikėjų iš Europos ir dar daugiau – iš Lietuvos“, – pasakojo V.Vitkienė.
Dar viena 2019 metų naujovė – projektas „Šiuolaikinės seniūnijos“, kuris skirtas kaimiškųjų seniūnijų miesteliams.
Po paskelbto atviro kvietimo bus atrinktos penkios - septynios vietovės, kuriose bus kuriami meno projektai: nuo šiuolaikinio cirko, vizualaus meno iki teatro projektų.
Didžiųjų renginių datos – žinomos
Jau žinomos ir 2022 metų didžiųjų renginių datos, taip pat – dalis scenarijaus, tačiau pastarojo detalių organizatoriai dar neatskleidžia.
Didysis Europos kultūros sostinės atidarymo renginys vyks 2022 metų sausio 20–22 dienomis. Dalis jo – po atviru dangumi, kita dalis – „Žalgirio“ arenoje.
Dar du didieji renginiai vyks gegužės 20–22 dienomis ir lapkričio pabaigoje. „Per juos mes pasakosime naująją Kauno legendą, kurią dabar visi kartu ir kuriame. Legenda turės savo naratyvą ir pagrindinius veikėjus, ir ji bus išpasakota gausiai dalyvaujant patiems kauniečiams. Trumpai galiu pasakyti, kad tai bus masiniai renginiai, kuriuose kviesime būti ne tik žiūrovais.
Iš viso per 2022 metus Kaune vyks apie 50 tarptautinių renginių, apie 12 iš jų ketina organizuoti mūsų biuras su užsienio ir Lietuvos partneriais, kitus – mūsų partneriai Kauno ir Kauno rajono kultūros organizacijos. Susitikimus ir pasitarimus dėl didžiųjų renginių su kultūros operatoriais pradėsime jau 2019 metais.
Stengsimės, kad projektai būtų valdomi bendradarbiaujant keletui įstaigų, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, įtraukiant verslo ir švietimo partnerius, švietimo įstaigas. Norime, kad tai būtų plataus masto tarptautiniai renginiai, kurių dalis – jau vykstantys festivaliai, be kurių nebūtų įsivaizduojama 2022 metų programa, bet taip pat ir naujos iniciatyvos“, – sakė V.Vitkienė.
„Džiaugiuosi dideliu palaikymu iš pagrindinių Kauno miesto ir Kauno rajono įstaigų – muziejų, teatrų, meno ir muzikos festivalių.
Daugelio jų darbuotojai dalyvauja jau antrus metus vykstančiuose susitikimuose, diskusijose, mokymuose ir seminaruose, organizuoja kultūros sektoriaus susitikimus savo įstaigose. Taip pamažu einame link bendrų projektų kūrimo 2022-iems. Mums svarbiausia, kad visi įgūdžiai, kompetencijos, reputacija ir išaugęs kultūros poreikis visuomenėje liktų vietos kultūros įstaigų turtu ir nuosavybe. Kaunas 2022 įstaigą laikau „išnykstančiu tarpininku“, kurio tikslas bus pasiektas, jeigu įtraukios kultūros proveržis Kauno regione bus tęstinis ir ilgalaikis, – teigė V.Vitkienė.
Praėjus Europos kultūros sostinės metams „Kaunas 2022“ siekis – reorganizuotis į kultūros kompetencijų centrą, teikiantį įvairią pagalbą tiek įvairioms šalies kultūros įstaigoms, pavieniams kūrėjams, tiek būsimoms Europos kultūros sostinėms.
