Ko Kauno miestą ir rajoną išmokė pasirengimo Europos kultūros sostinei metai? Kas laukia išaušus 2022-iesiems? Koks bus „Kaunas 2022“ programos veidas ir kuo jis išsiskirs iš dešimčių kitų Europos miestų įgyvendintų projektų? Apie visa tai bus kalbama šių metų forume.
Kiekviena programa – kaip atskiras projektas
Rugsėjo 22 dieną spaudos konferencijoje „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pristatys kitų metų programą, o kitą dieną prasidėsiantis forumas į ją gilinsis bei tarptautiniams partneriams, žiniasklaidai ir vietos kultūros sektoriui pristatys išsamiau, apžvelgdamas visas „Kaunas 2022“ programas. Jų – septynios.
Forumo metu su nuveiktais darbais ir 2022 metų programos projektais supažindins „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“, kultūros partnerysčių programa, „Modernizmas ateičiai“, „Kylantis Kaunas“, „Dizainas laimei“, bendruomenių programa „Visi kaip vienas“ bei „Kauno mitas“.
Kaip sakė „Kaunas 2022“ programos vadovė Ana Kočegarova, Europos kultūros sostinės forume visos šios programos bus aptartos ir apžvelgtos atskirose sesijose.
„Kiekviena jų yra kaip atskiras projektas, turintis savo viziją, tikslus, metodus, labai plačias programas, kuriose – šimtai įvairių iniciatyvų ir dešimtys skirtingų partnerių.
Pusantros–dvi valandos bus skirtos išsamesniam pokalbiui apie kiekvieną iš programos temų, dalių, įtraukiant ir Kauno Mitinio Žvėries siurprizą.
Kalbės ne tik mūsų kuratoriai, bet ir apie 40 kitų organizacijų, dalyvaujančių programos įgyvendinime, atstovai, kurie pristatinės savo iniciatyvas ir pasakos apie savo patirtis kultūros sostinės programoje, savo rezultatus, planus. Taip pat atvažiuoja didelė tarptautinė auditorija – mūsų partneriai.
Sulauksime atstovų iš Tartu ir pietų Estijos regiono, kurie Europos kultūros sostinės titulą ruošiasi priimti 2024 metais. Jie yra labai motyvuoti pasimokyti iš Kauno patirties, sėkmių, nesėkmių, modeliuodami savo programą ir regioninio bendradarbiavimo modelius“, – sakė A.Kočegarova.
Tuo pačiu metu vyks Europos kultūros sostinių tinklo susirinkimas. Beveik 70 dalyvių susitiks sesijose, ieškodami inspiracijų, pavyzdžių, panašių projektų modelių, įtraukiančių visuomenę, plačius partnerių tinklus.
Apie kultūrą – ne tik kultūros sektoriaus ribose
Europos kultūros sostinės forumas sutelkia įvairių kūrybinių sričių lyderius iš visos Europos. Forumas skirtas žinioms, įkvėpimui, naujoms pažintims ir bendradarbiavimo galimybėms atrasti. Vienas svarbiausių šios iniciatyvos tikslų – paskatinti kultūros ir kitų sričių (verslo, mokslo, politikos) bendradarbiavimą.
Pasak A.Kočegarovos, renginys buvo sukurtas 2018 metais, praėjus metams nuo to, kai Kaunas ir Kauno rajonas buvo nominuoti Europos kultūros sostinės titulu.
„Mūsų nuomone, buvo reikalinga platforma visų pirma mūsų komandai – tam, kad akumuliuotume žinias ir ieškotume pavyzdžių kitose šalyse, Europos miestuose. Kaip Europos kultūros sostinės programą kurti tvariai, kad jos rezultatai nesibaigtų sulig kultūros sostinės metais?
Taip pat mes matėme, kad apkritai tokio renginio, buriančio kultūros bendruomenę – tiek Lietuvos, tik tarptautinę – stinga. Renginio, kuriame būtų aptariamos tiek kultūros politikos nuostatos, trajektorijos, tiek kultūros lauko naujovės, ryšys su kitais sektoriais, įtaka miestų ir regionų vystymui.
Mes apie kultūrą paprastai kalbame kultūros sektoriaus ribose – apie jos problemas, vidinius iššūkius, sąvokas, tačiau labai retai yra paliečiamas tarpsektoriškumas. Juk neabejotina įtaką kultūra daro ekonomikai, turizmo plėtrai, švietimui, ji dalyvauja socialiniame sektoriuje.
Todėl mūsų tikslas buvo organizuoti tokį renginį ir pasirodė, kad jo reikėjo – sulaukdavome 500–600 žmonių, dalyvių, tarp kurių – ir buvusių Europos kultūros sostinių atstovai“, – sakė A.Kočegarova.
Forumas yra labai svarbus atskaitos taškas, kai galime pažvelgti į per penkerius metus nueitą kelią.
Kalbėdama apie šių metų forumo temų ir krypties pasirinkimą, pašnekovė teigė, jog šiemet „Kaunas 2022“ komanda yra susikoncentravusi į 2022 metų programą, tai – paskutiniai žingsniai, finišo tiesioji prieš programos startą: „Ir mūsų dėmesys čia. Todėl šių metų forume nežinojome, kas gali būti aktualiau, nei pasikalbėti apie programą.
Be to, forumas yra labai svarbus atskaitos taškas, kai galime pažvelgti į per penkerius metus nueitą kelią: kokių pamokų mes išmokome, kaip programa formavosi, transformavosi ir kokį pėdsaką paliko? Tačiau kartu tai yra proga oficialiai kalbėti apie kitų metų programą, nes žinau, kad mūsų auditorija to labai laukia.“
Europos kultūros sostinės projekto neįmanoma lyginti su jokiu kitu
Vienas iš esminių forumo akcentų – apie miestų partnerių pasidalijimą patirtimis ir mokymąsi vieniems iš kitų.
„Mes, kaip kultūros sostinė, labai vertiname galimybes pasimokyti iš kitų ir aktyviai Europos kultūros sostinių tinkle dalyvavome nuo pat 2017 metų, kai Kaunui ir Kauno rajonui buvo suteiktas Europos kultūros sostinės titulas. Vykome į kitus miestus, susitikimus, stebėjome įvairias ten gimstančias kultūrines praktikas“, – kalbėjo A.Kočegarova.
Europos kultūros sostinės projekto neįmanoma lyginti su jokiu kitu. Pasak A.Kočegarovos, dėl kelių priežasčių. Visų pirma – projekto mastas: „Jis nėra skirtas vieno kultūrinio žanro publikai ar vienai amžiaus kategorijai, tai nėra vieno miesto ribose vykstantis projektas.
Šiam projektui keliami dideli lūkesčiai – kad jis palies maksimalią vietos visuomenės dalį, bus gerai tarptautiškai matomas ir prisidės prie turizmo vystymo. Tai reiškia, kad projektas per savo trumpą penkerių metų pasiruošimo laikotarpį turi nutiesti tiltą į labai skirtingas visuomenės grupes: nuo vaikų, švietimo sektoriaus iki senjorų.
Be kita ko, labai svarbu pasimokyti, kaip kituose miestuose projektai yra konstruojami, kokie veikimo modeliai yra paveikūs, turi ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Neretai kitų miestų patirtis pritaikydavome sau. Pavyzdžiui, savanorių programa – labai tiesiogiai mokėmės iš kitų sostinių, kaip organizuoti savanorių pritraukimą, jų darbą. Kultūros sostinės projektas ir didžiausi jo renginiai reikalauja maždaug tūkstančio savanorių būrio vieno savaitgalio renginyje. Kaip jį surinkti, suvaldyti? Turi būti viena patikrina sistema. Ir to pasimokyti negali iš bet kokio koncerto organizatoriaus, nes tai – visai kas kita.“
Pasak A.Kočegarovos, pasirengimo Europos kultūros sostinei metai baigiasi, o kitais metais Kauno ir Kauno rajono laukia naujas ir kitoks kelias.
„Mūsų ligšiolinis kelias buvo nukreiptas į bendruomenės telkimą, partnerystes, ryšių sukūrimą. Dabar prasidės nauja kelio atkarpa“, – sakė A.Kočegarova.
Forumo „Būti Europos scena“ programa ir registracija į sesijas – čia.
