Kaip 15min sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus atstovė Andrijana Filinaitė, savivaldybės iniciatyva rengiama nominacinė byla, siekiant patekti į Pasaulio paveldo sąrašą, tačiau tai – ilgas kelias ir daugiasluoksnis procesas.
„Tai – pirminė diskusija visuomenėje po to, kai mes pradėjome nominacinės bylos rengimo procesą. Mūsų tikslas – pabaigti jos pildymą iki 2020 metų.
2017 metais buvome įtraukti į preliminarų sąrašą, o tai reiškia pirminę šalies intenciją, norą būti pasaulio kultūros paveldo sąraše“, – sakė A.Filinaitė.
Įvertinus kitų šalių patirtis, visas procesas gali užtrukti iki dešimties metų, o pačios paraiškos – kelių tūkstančių puslapių.
„Šį procesą vienareikšmiškai galima sieti ir su Kaunu – Europos kultūros sostine. „Kaunas 2022“ programoje yra net kelios platformos, viena iš jų – „Modernizmas ateičiai“. Šiemet vyks svarbūs renginiai – modernizmo vasaros stovykla, modernizmo mietų forumas ir konferencija. Visos iniciatyvos persipina tarpusavyje, o kai kurios kyla iš pačių bendruomenių“, – sakė A.Filinaitė.
Nominacinės bylos darbo grupei vadovaujantis architektūrologas Vaidas Petrulis sako, kad „viščiukus skaičiuoti dar anksti“.
“Procesas tik prasidėjo. Šiais metais planuojame užbaigti dalį paraiškos – istorinį aprašymą. Kitos konceptualios dalys, kada bandysime suformuoti išskirtinę visuotinę vertę, pagrįsti autentiškumą, integralumą yra tęstinis procesas.
Planuojame bylos medžiagą pateikti 2020 metais. Tada prasidėtų ekspertų vizitai. Tačiau jei iki to laiko nepavyks, aš nematau didelės bėdos. Vertinant kitų miestų patirtį svarbu neskubėti”, – sakė V.Petrulis.
Jei Kaunui pavyktų tapti atsirasti pasaulio paveldo žemėlapyje, miestas visų pirma taptų labiau matomas ir žinomas, taip pat pritrauktų turistų.
„Labai svarbu, kad miestas turi kryptį kaip formuoti savo istorinį identitetą. Žinoma, Kaunui svarbus ir Senamiestis, barokas ir carinio laikotarpio palikimas. Tačiau jei kalbame apie pirmąją žinutę, dėl ko atvažiuoti į Kauną, tai neabejotinai svarbiausias būtų Kauno tarpukaris ir kertiniai pastatai – Prisikėlimo bažnyčia, centrinis paštas, Karininkų ramovė. Tai – miestą reprezentuojantis istorinis sluoksnis“, – sakė V.Petrulis.
Pasak architektūrologo, miesto paveldas visų pirma turi būti įdomus patiems kauniečiams ir reikia ieškoti pastatų, kurie turi charakterį.
„Mes turime tapti žinomi tarptautinėse bendruomenėse, o tai pasieksime tik dalyvaudami tarptautiniuose procesuose. Mums svarbūs ne paminklai, o kasdienybės architektūra. Tarpukario portretas yra tas urbanistinis audeklo aspektas, kuris suteikia miestui charakterį“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.
Tiek kauniečiams, tiek darbo grupei siūloma diskutuoti ir apie tai, kokia Kauno teritorija gali būti įtraukt į pasaulio paveldo sąrašą.
Siūlomi variantai – atskiros salelės, kuriose didžiausia tarpukario objektų sankaupa, dalis Naujamiesčio ir Žaliakalnio arba tik Naujamiestis.
Pasak diskusijos dalyvių, svarbu ne tik identifikuoti ir nustatyti nominuojamą teritoriją bei svarbiausius pastatus, kurie bus akcentuojami rengiamame dokumente, tačiau ir buferinę zoną.
Diskusijoje dalyvavo architektūrologas dr. Vaidas Petrulis, istorikas prof. Jonas Vaičenonis, menotyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė, menotyrininkė dr. Jūratė Tutlytė, prof. Kęstutis Zaleckis.
Į Pasaulio paveldo sąrašą yra iki šiol yra įtrauktos keturios Lietuvos vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių Nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Struvės geodezinis lankas.
Į Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą yra įtraukta ne tik Kauno modernizmo architektūros paraiška, tačiau ir Trakų istorinis nacionalinis parkas.
