Pasiruošimas Europos kultūros sostinėms metams tęsėsi penkerius metus. Įspūdingu vaizdo, judesio, muzikos ir šviesų šou, kuris vyko prie „Žalgirio“ arenos, Kaunas ir Kauno rajonas iš laikinosios žengė į šiuolaikinę sostinę.
Trilogija – tai muzikos, didžiulių vaizdo projekcijų, judesio ir šviesų spektaklis. Jis pasakoja apie miestą kaip gyvą būtybę, joje skamba ir Mitinio Žvėries pabudimo garsai. Tai – ir sutarimo su juo pasakojimas.
Grandiozinis atidarymo renginys, kurį kūrė ir jame dalyvavo šimtai žmonių, tapo simboline įžanga į visų metų programą. Žiūrovai renginį galėjo žiūrėti iš skirtingų Karaliaus Mindaugo prospekto, kuris buvo suskirstytas į sektorius, vietų bei arenos prieigose.
G.Nausėda: Kaunas yra kultūra
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda „Kaunas 2022“ atidarymo renginyje pabrėžė Kauno kultūros žmonių svarbą.
„Kaunas šiandien yra unikalios modernizmo architektūros, universitetų, verslo ir sporto, o svarbiausia – orių, laisvų ir kūrybingų žmonių – tai yra Jūsų visų, mielieji, miestas. Miestas, garsus Marijos Gimbutienės, Arbit Blato, brolių Minkovskių, Jurgio Mačiūno, Stasio Šalkauskio pasiekimais, kaip ir Arvydo Sabonio, Šarūno Jasikevičiaus, Rūtos Meilutytės pergalėmis.
Miestas, kuriame už visų mūsų laisvę gyventi ir veikti prieš 50 metų savo jauną gyvenimą paaukojo Romas Kalanta. Įkvėpti Europos kultūros sostinės vardo mes visi ieškome savo kelių į Kauną, mėginame įspėti jo išskirtinumo ir sėkmės paslaptį.
Čia visada gyveno drąsūs ir energingii žmonės, dovanoję miestui gyvybingumą ir judėjimą. Nuo regiono centro iki valstybės laikinosios sostinės, nuo tautinio stiliaus iki europietiškų tradicijų modernizmo architektūroje, nuo Santakoje stūkstančio miesto simbolio – XIV a. pilies iki Fluxus kopimo į parodos kalną. Visas šis nesibaigiantis virsmas atskleidžia, kuria ir praturtina Europą Kaune, kaip ir Kauną Europoje“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas padėkojo UNESCO generalinei direktorei Audrey Azoulay, Europos vadovų tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui, Europos Komisijos pimininkei Ursulai Von Der Leyen už sveikinimus Kaunui.
„Lietuvoje plačiai žinoma frazė „Kaunas yra Kaunas“. Šiandien norisi pasakyti kiek kitaip – „Kaunas yra kultūra“. Lietuvos ir Europos kultūra“, – sakė prezidentas, palinkėjęs visiems kūrybingų 2022-ųjų.
UNESCO generalinė direktorė: šiais metais Kaunas bus lempų šviesoje
Į Kauną atvykusi UNESCO generalinė direktorė Audrey Azoulay pasveikino miestą tapus Europos kultūros sostine ir pabrėžė jo istorijos svarbą.
„Kultūrų įvairovė, gilūs saitai tarp kūrėjų, ryšiai tarp žmonių per kultūra – yra tai, kas iš tiesų vienija Europą, ir tai, kas yra UNESCO veiklos širdis. Būtent todėl norėjau šiandien būti čia su jumis.
Jau 30 metų puoselėjo UNESCO vertybes ir kartu su UNESCO prisideda prie įvairiausių pastangų saugoti kultūros paveldą visame pasaulyje – visai neseniai ir Irake.
Lietuva puoselėja žurnalistų laisvę, saviraiškos laisvę, švietimą, atvirus mokslus, dirbtinio intelekto etiką“, – kalbėjo UNESCO generalinė direktorė.
A.Azoulay priminė, kad Kaunas dar prieš tapdamas Europos Kultūros sostine UNESCO 2015 m. buvo pripažintas Europos dizaino miestu ir pabrėžė, kaip kultūra jungė žmones pastaraisiais pandemijos metais.
„Žinau, kad skausmingi įvykiai paliko pėdsaką miesto praeityje ir kolektyvinėje jo atmintyje. Čia pirmiausia kalbu apie holokausto ir Antrojo pasaulio aukas. Ši Europos kultūros sostinių programa turėtų būti vertinama nepamirštant šio palikimo – Europos istorijos kaip visumos ir ryžtingai žvelgiant į jaunosios kartos ateitį.
Žinau, kad skausmingi įvykiai paliko pėdsaką miesto praeityje ir kolektyvinėje jo atmintyje.
Šiais metais Kaunas bus lempų šviesoje. Jo istorija – žinoma, ar atrasta iš naujo, – paveldas, modernizmo architektūra, kūrybiškumas ir miesto jaunimas – visa tai bus atskleista per dialogus su menininkais iš viso pasaulio.
Mes vertiname Kauną kaip modernizmo ir avangardo architektūros centrą – ką rodo miesto XX a. trečio ir ketvirto dešimtmečių paveldas. Šiais metais ir ateityje Kaunas bus Europos centras, pasaulio centras, suburiantis drauge tradicijas ir inovacijas, mūsų praeitį, mūsų ateitį, vyresnes kartas, jaunąją kartą, naujus pokalbius būtent per kultūrą ir dialogą“, – kalbėjo A.Azoulay, lietuviškai palinkėjusi gerų kultūros metų.
Ch.Michelis: Kaunas šiandien kaip niekada yra plakanti Europos šalis
Europos vadovų tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, kaip ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula Von Der Leyen renginio dalyvius ir organizatorius pasveikino nuotoliniu būdu.
„Už kiekvienos bendruomenės, miesto ir žmonių, stovi unikali istorija. Ši istorija kuria mūsų nepakartojamą tapatybę.
Tačiau tapatybės niekada nėra vienasluoksnės, nes esame sudaryti iš daugybės sluoksnių – matomų ir nematomų. Tais sluoksniais dalijamės ir kartais keičiamės su kitais. Tie sluoksniai turtina ir stiprina mūsų tapatybes, kuria mus.
Ir kaip nei vienas vyras ar moteris neegzistuoja tik savo vakuume, taip mes esame daug daugiau nei vieni patys. Esame bendruomenė, žemyno, šalies, esame žmonijos dalis. Tikiu, kad Europa nuostabus to pavyzdys. Gerokai iki gimstant mūsų Europos Sąjungai, gerokai iki susiformuojant šiuolaikinėms valstybėms, Europa šimtmečius buvo ypatingas miestų tinklas. Miestų kultūriniai ryšiai buvo tokie pat turtingi ir svarbūs, kaip ir ekonominiai.
Kaunas šiandien yra kaip tik toks miestas. Kaunas šiandien yra garbingas Europos kultūros sostinių programos pavyzdys, turtingos Europos kultūros ir tradicijų paveldėtojas“, – kalbėjo Ch.Michelis.
„Šiame mieste, Kaune, jūs aiškiai pasirinkote į svarbiausią Europos kultūros sostinės programos vietą pastatyti vertybes. Vertybes, kurios padės vystyti, vienyti ir modernizuoti mūsų europinę bendruomenę“, – sakė Ch.Michelis.
„Europos Sąjungoje nėra centro, nėra provincijos. Šiandien Kaunas kaip niekada yra plakanti Europos šalis“, – savo sveikinimą pabaigė EVT pirmininkas.
U.von Der Leyen: Kaunas – ypatingas miestas
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von Der Leyen savo sveikinime Kaunui pabrėžė miesto istoriją.
Koks ypatingas miestas, kurį turite – Kaunas. Mūsų Europos kultūros sostinė 2022-aisiais. Kažkada Kaunas buvo viduramžių miestas, tačiau dabar yra modernizmo bastionas. Tuometinė naujos nepriklausomos valstybės sostinė Kaunas atvertė naują gyvenimo lapą. Tarpukario metais modernizmas mene ir architektūroje buvo ne tik meninis stilius. Jis atspindėjo Lietuvos ir jos žmonių ateities viziją. Viziją, pagrįstą aiškiais siekiais, pažanga ir nepriklausomybe.
Prabegus šimtui metų vėl esame kryžkelėje. Mums vėl reikia iš naujo kurti savo ateitį saugant gamtą. Tačiau mums pasiseks tik tuomet, kai pasinaudosime visais savo talentais – nuo meno ir kultūros iki technologijų ir inovacijų“, – kalbėjo U.von Der Leyen.
EK pirmininkė pabrėžė jaunimo svarbą siekiant pokyčių.
„Būtent čia, Kaune prieš šimtą metų jauna tauta iš naujo kūrė savo tapatybę pasitelkdama modernizmą. O šiandien Europa vėl iš naujo kuria savo ateitį siekdama tvarumo. Ir vėl menas puikiai atspindi šią ypatingą transformaciją“, – kalbėjo U.von Der Leyen, palinkėjusi puikių metų, kurių, sakė ji, Lietuva nusipelnė.
Visvaldas Matijošaitis: šiandien istorinė diena
Prieš pat prasidedant įspūdingam atidarymo šou, žodį tarė ir miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
„Šiandien istorinė diena Kaunui ir visai Lietuvai. Europos kultūros sostinė – tai solidus įvertinimas mūsų augančiam miestui“, - sveikinimą pradėjo Kauno meras.
V.Matijošaitis dėkojo kauniečiams ir penkerius metus dirbusiai „Kaunas 2022“ komandai.
„Kaunas labai laimingas perimdamas šį garbingą titulą. Švęskime Europos kultūros sostinę Kaune ir Kauno rajone. Laukiu visų svečiuose ir atidarome Europos kultūros sostinės metus“, - atidaryme sakė miesto meras.
Iššūkis – klimato sąlygos ir pandemija
Programos „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė sako, kad sausio mėnuo buvo įtemptas ne tik dėl artėjančio didžiulio renginio. Beveik kiekvieną dieną organizatoriams kildavo klausimų, ar jis – toks, koks suplanuotas – iš viso galės vykti.
„Didžiausias iššūkis tokiems renginiams – mūsų klimato sąlygos. Bet dar didesnis – pandemija, kuri, atrodė, jau nuslūgs. 2022 metų pradžioje vėl buvo kilusi grėsmė, kad renginiai iš viso galbūt negalės vykti. Paskutinėmis savaitėmis skaičiavome užimtas ligoninės lovas ir stebėjome duomenis. Nuo pavasario tikimės laisvesnių sąlygų renginiams“, – sakė V.Vitkienė.
Programos vadovė kalbėjo, kad kelias iki Europos kultūros sostinės metų tapo įdomia ir intensyvia kelione: „Manau, kad tai – didžiausia gyvenimo patirtis. Daugybė naujų pažinčių ir draugysčių, labai prasiplėtęs Europos suvokimas – kad Europa yra čia pat, skambučio atstumu, kelių sekundžių atstumu.“
Prie arenos iškilo viešbučio „Britanika“ replika
„Atidarymo šou užkodavome pozityvią žinią – gyvenimo sunkumais galime pasidalinti mainydamiesi kultūrinėmis patirtimis ir istorijomis.
„Sukilimas“ – tai pasakojimas apie Kauną Lietuvai ir Europai. Žinią skleidžia Kauno balsai, pastatai ir praeities fragmentai – tai istorijos, artimos kiekvienam“, – sakė „Sukilimo“ ir kitų didžiųjų 2022 metų renginių režisierius britas Chrisas Baldwinas.
„Kaunas 2022" mito trilogijos muziką kūrė Antanas Jasenka, dirigentas Modestas Pitrėnas, solistai – Merūnas Vitulskis ir Joana Gedmintaitė, kūrinį atliko nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, kostiumus kūrė dizainerės Aleksandra Jacovskytė ir Sandra Straukaitė. Pirmame trilogijos veiksme dalyvavo ir „Auros“ šokio teatras, patirtinių vaizdo instaliacijų autoriai „OKTA Studio“ bei kiti.
Prie kūrybinės komandos prisijungė išskirtiniais performansais garsėjantis prancūzų menininkas Olivier Grossetête. Kaune jis sukūrė apleisto viešbučio „Britanika“ repliką. Ji prie Kauno „Žalgirio“ arenos buvo statoma iš kartoninių dėžių, o idėjos autorius sako susidūręs su keblumais: „Pirmą kartą statau, kai sninga, sniege. Vakar ir šiandien iš ryto reikėjo nuo pastato stogo nukasti sniegą, o tokiu oru nedaug žmonių ateina padėti.“
Ypatinga ir kita detalė. Kaip sakė O.Grossetête, jis pirmą kartą stato pastatą tam, kad netrukus jis būtų sugriautas. „Dėl to Kauno atvejis yra truputėlį ypatingas. Mano darbas čia yra iš kartono pastatyti ir sugriauti pastatą – atlikti simbolinį veiksmą. Simboliškai sugriauti tokį simbolinį Kauno pastatą, kuris yra pakankamai svarbus Kaune. Man yra labai svarbus procesas, kadangi jis rodo, koks nepastovus yra gyvenimas“, – kalbėjo menininkas.
S.Kairys: turėsime kalbėti, kaip tęsti
Atidarymo renginiuose apsilankęs kultūros ministras Simonas Kairys prisiminė, kokį kelią nuėjo „Kaunas 2022“ komanda.
„Atsimenu labai gerai pačią pradžią, visas užuomazgas, komandos augimą, konkurenciją su dar kitais penkiais Lietuvos miestais. Tiems žmonėms, kurie dirbo su šia programa, pavyko sukurti tokią paraišką, tokią koncepciją, kuri Europoje labai vertinama ir laikoma kone pavyzdžiu kitiems šį titulą gaunantiems miestams“, – kalbėjo S.Kairys.
S.Kairio nuomone, „Kaunas 2022“ komandai pavyko sėkmingai užčiuopti tai, kas slypi pačiame mieste: „O Kaunas yra unikalus miestas, kuris neatsiveria dideliu įspūdžiu per pirmąją sekundę, bet yra atrandamas iš lėto – detalė po detalės. Svarbiausias dalykas yra tai, kad šis projektas neprasideda ir nesibaigia šiais metais.
Nors tai yra tarptautinis projektas, bet jo sėkmė yra įmanoma tik įsitvirtinus žiniai apie jį bendruomenėje – Kaune, tarp miestiečių, Kauno rajone.
Svarbu, kad jie 2022 metus žmonės atsimintų ne kaip dalyvavę viename ar kitame renginyje, bet kaip buvę tos programos dalimi. Ir išties ateis laikas, kai mes turėsime labai rimtai kalbėti apie tai, kaip visa tai tęsti, nes yra daug tarptautinių kontaktų, daug bendradarbiavimo tarp atskirų menininkų, autorių, tarp kitų kultūros institucijų. Daug ir bendruomenės įtraukimo.“
Miestą keičia žmonės
„Kaunas 2022“ mito trilogijos kuratorius Rytis Zemkauskas sako, kad skaityti miestą ir jį pajusti turi ir pats žiūrovas: „Pats savęs paklausti, ką man reiškia sukilimas, kas man – mitas? Ką man reiškia Europa ir europinės vertybės. Kas tai man? Ir kodėl ši komanda kalba apie tokius dalykus? Tai yra svarbiausia, o tavo bilietas į geresnį gyvenimą yra tavo domėjimasis ir noras sužinoti kažką naujo.“
Besiruošiant Europos kultūros sostinės metams nuolat kalbėta ir apie pokytį, apie tai, koks miestas bus pasibaigus 2022-iesiems ir ar šiuolaikinės sostinės vardas netaps laikinas.
Pasak R.Zemkausko, miestą keičia patys žmonės. „Ir, negana to, kiekvienas asmeniškai. Koks Kaunas bus po 2022-ųjų metų? Aš tikiuosi, kad Kaunas bus ramesnis, labiau pasitikintis savimi, kūrybingas, turintis įkvėpimo ir kantrybės.
Labai tikiuosi, kad ši „Kaunas 2022“ kelionė matėsi ir išorėje. Tiems, kurie dirba viduje, jiems savaime ji tampa svarbia gyvenimo kelione. Bet ji nieko neverta, jei tai nesitransliuoja į išorę ir jei kuo daugiau miesto piliečių netampa dalyviais. Kitaip sakant, vienas iš šio projekto tikslų – kuo mažiau žiūrovų ir kuo daugiau dalyvių“, – kalbėjo R.Zemkauskas.
Kaip vieną iš įdomių pirmosios trilogijos dalies detalių kuratorius paminėjo kūrinio tekstinę dalį: „Tai yra Prano Morkūno poezija. Kiek iš jūsų žino, kas buvo Pranas Morkūnas? Tai poetas dadaistas, gyvenęs prieš Antrąjį pasaulinį karą Kaune, jaunas žmogus. Jau tada čia buvo rašoma tokia poezija. Turėdami tokias šaknis, tokią kultūrą mes galime žaisti tolyn, eiti į priekį.“
Miesto vibracijos yra apie tai, kas išliks
Vienas iš „Sukilimo“ solistų Merūnas Vitulskis minėjo, kad gavęs kvietimą dalyvauti šiame projekte, išsigando. „Po to prisileidau ir kuo toliau, tuo daugiau savyje atrandu naujų spalvų: ir vokale, ir kūrybiniame procese. Grįžtu prie pamatinių Kauno reiškinių.
Kaunas yra kultūros lopšys apskritai, miestas, kuris sukūrė kultūrą. Aš džiaugiuosi, kad prie tų ištakų mes grįžtam su tokia muzika, su tokia komanda“, – kalbėjo M.Vitulskis.
Dirigentas Modestas Pitrėnas taip pat sakėsi esąs patenkintas ir rezultatu, ir kūrybiniu procesu.
„Ir miesto vibracijos yra ne apie šio vakaro renginį, o apie tai, kas išliks. Kūrinys nėra apie šlovingą praeitį, kaip mes, lietuviai, bandome ją kartais idealizuoti. Man patinka, kad tai yra apie tą DNR, kuri lemia dabartį, kokie mes esame ir kokie mes norime būti. Man patinka šios dvi dimensijos. Tegul mitinis Kauno žvėris kaukia garsiau nei geležinis vilkas“, – kalbėjo Modestas Pitrėnas.
„Sukilimą“ Kaune pasitiko ir lydi daugybė kitų „Kaunas 2022“ ir partnerių organizuojamų renginių.
Detalią kultūros sostinės atidarymo programą, svarbią informaciją ir kitas detales galima rasti www.kaunas2022.eu/sukilimas ar mobiliojoje programėlėje „Kaunas 2022“.
Visus atsakymus į aktualiausius klausimus galite rasti oficialiame Kaunas 2022 tinklapyje, prie dažniausiai užduodamų klausimų apie renginį.
