Pasikalbėti su forumo dalyviais pakviesti kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Mantas Jurgutis ir Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys.
Kas Kaune ir Kauno rajone bus toliau, pasibaigus kultūros sostinės metams ir kiek dėmesio liks kultūrai? Ko labiausiai stinga kultūros bendruomenės žmonėms ir kokie pokyčiai liko po Europos kultūros sostinės metų?
-
Kaune apsilankiusi komisarė: Europos kultūros sostinėms reikia didesnio matomumo
-
Pasaulinės žvaigždės paieškos, trys valandos Šančiuose ir pokalbiai apie kultūrą – apie „Kaunas 2022“ pasakoja vairuotojai
-
Europos kultūros sostinės metai baigėsi, bet tradicija tapę renginiai tęsiasi: 11 iniciatyvų, į Kauną sugrįžtančių 2023 m.
Kvietė naudotis gerosiomis patirtimis
Kultūros viceministro Albino Vilčinsko teigimu, tiek miesto, tiek rajono savivaldybės pasiruošimo kultūros sostinės metais ir titulo metais į kultūrą investavo dideles sumas, todėl šiame projekte taško negalima dėti.
„Tie pinigai grįžtamąja galia ir kažkokiais išmatuojamais rezultatais sunkiai apčiuopiami. Jų nauda yra (matuojama) ne vien tik įtrauktais lankytojų ir dalyvių skaičiais. Tai ir mentalinis pokytis, atmosferos, žmonių poreikių pokytis.
To niekaip neišmatuosi, arba išmatuosi po tam tikro laiko, kviečiant labai gerus, objektyvius tyrėjus, gebančius įvertinti emociją, miesto dvasinį pokytį. Tai kas toliau?
Visų pirma, turi būti suinteresuotos pačios savivaldybės, nes procesai, kurie čia užgimė, kurie sustiprino, papildė kultūrinį gyvenimą – jie nebeišsiunčiami raketa į kitą planetą, jie lieka čia“, – kalbėjo A.Vilčinskas.
Tai ir mentalinis pokytis, atmosferos, žmonių poreikių pokytis.
Anot jo, daugybė dalykų tarpusavyje konkuruos atrankos principu, kažkas natūraliai užges, kažkas – įgaus naują pagreitį, kitus pavidalus.
Viceministras taip pat atkreipė dėmesį į auginamą visuomenės pasitikėjimą.
„Labai džiugu, kad forume yra kitų miestų atstovai, kurie tikrai girdi, apie ką kalba Kaunas – Europos kultūros sostinė. Naudokitės gerosiomis patirtimis. Jos suteikia visiškai kitokį supratimą, suvokimą, kaip nedideliame miestelyje galime šiek tiek transformuoti kultūrą, pakeisti, pritraukti kitas auditorijas.
Mes daug kalbame apie jaunimą, kuris negauna tam tikrų paslaugų, kalbame apie tuštėjančius miestelius, apie šiuolaikinio, profesionalaus meno neprieinamumą.
Bet „Kaunas 2022“ yra geriausias pavyzdys, kaip inspiruoti vietos kūrėjus, leisti augti kūrybiškumui“, – sakė A.Vilčinskas.
Įvardijo pinigų sumas
Kauno vicemeras Mantas Jurgutis sako, kad Europos kultūros sostinės projektas ir finaliniai metai buvo Kauno kultūros šventė pasauliui.
„Neeilinis projektas, jis – kaip olimpinės žaidynės, iki kulminacijos ir su dideliu įpareigojimu ateičiai. Mes tą suprantame ir nėra diskusijų, ar netęsti, yra tik diskusijos su „Kaunas 2022“ komanda, kokia apimtimi ir ką mes galime tęsti, su tam tikrais resursais. Kultūros žmonės užaugino visą sektorių“, – kalbėjo vicemeras.
M.Jurgutis įvardijo ir sumas, kokias šiemet Kauno miesto savivaldybė skiria kultūrai.
„Miestas yra pasiruošęs ir biudžete numatyta 1 milijonas 300 tūkstančių eurų šių metų „Kaunas 2022“ įstaigos išlaikymui. Taip pat esame pasiruošę skirti apie 600 tūkst. eurų tęstinėms veikloms mieste“, – teigė M.Jurgutis.
Vicemeras pažymėjo, kad per kultūros sostinės metus atsiradęs įdirbis niekur nedingsta, o apie kultūros projektų tęstinumą pradėta kalbėti jau nuo pernai metų pavasario.
Patirtys užaugino kultūros įstaigas
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas kultūrai Lukas Alsys taip pat teigė, jog ketinama išlaikyti tam tikras veiklas, renginius, užgimusius Europos kultūros sostinės metais ar ruošiantis jiems.
„Mes taip pat nuo pernai gegužės pradėjome svarstyti apie tam tikrus mechanizmus, kaip turėtume amortizuoti ir išlaikyti ritmą, tempą, kuris užgimė per visus tuos metus ir ypatingai išryškėjo 2022 metais.
Esame pasitvirtinę ir sumas, ir mechanizmus, kaip kultūros įstaigos gali teikti paraiškas tęsti iniciatyvas.
Ko gero, didžiausias įvertinimas, kad reikia eiti tuo keliu toliau, kilo ne politinėje arenoje, ne tarp specialistų, bet pačioje kultūros bendruomenėje. Neatsirado nė vieno, kuris sakytų: pabaigėme, uždarome duris.
Labiausiai tai ir vertinu, nes pamokos, kurias mes galėjome įgyti, patirtys, kurios atėjo su partneriais – tiek su miesto, tiek su tarptautiniais – užaugino mūsų kultūros įstaigas ir kultūros veikėjus ne tik kaip specialistus, bet, man atrodo, ir kaip žmones. Tai didžiausias palikimo momentas rajone, kurį aš įvardiju“, – teigė L.Alsys.
Kultūra tapo lengviau pasiekiama
Pasak L.Alsio, Kauno rajono žmonės įvertino tai, kad kultūra tapo lengviau pasiekiama – kokybiški renginiai vyko visose seniūnijose.
„Nutiko paprastas dalykas: suvokėme apie didelį atskyrimą, apie ką mes dažnai ir su ministerija, ir su kolegomis kalbame. Kad yra tarpas tarp miesto ir tarp regionų, periferijų, kaip mes suvokiame, kaip mes priimame kultūrą. Tad šiuos metus, kol mes buvome projekte, galiu sakyti, kad (jį) išlyginome.
Kauno rajonas gali pritraukti žmones ne tik iš Vilniaus, Kauno ar kitų miestų, bet ir iš užsienio. Mūsų įstaigos yra mėgstamos, lankomos“, – sakė L.Alsys.
Kauno rajone ketinama tęsti „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektą, kuriam skiriama 250 tūkst. eurų, taip pat išliks kiti rajone vykę festivaliai. L.Alsys taip pat akcentavo išaugusias kultūros sektoriaus žmonių kompetencijas.
Naujas žvilgsnis į tradicijas
Įvairios rajone vykusios iniciatyvos ir renginiai, kalbėjo L.Alsys, pakeitė ir žiūrovo suvokimą, kad kultūra įsivaizduojama ne tik kultūros centruose, bet gali vykti absoliučiai visur. Kaip pavyzdžius L.Alsys įvardijo „Contempo“ renginius, „Fluxus“ festivalį.
„Greta tradicinių sutartinių gali skambėti elektrinės gitaros ir tai nėra nei tradicijų naikinimas, nei jų keitimas. Tai natūrali sintezė, evoliucija, link kurios mes einam. Į tradicijas pažiūrime naujai.
Patys nuostabiausi dalykai, kai kolektyvai kurie scenoje yra 25 metus, 20 metų eina nauju keliu, pasirenka visai kitą rakursą, ko seniau nebūtų išdrįsę. Žmonės išdrąsėjo, žiūrovai įprato prie kokybiško turinio“, – kalbėjo L.Alsys.
Trūksta parodinių erdvių
Diskusiją moderavęs žurnalistas Gražvydas Muižys iškėlė klausimą dėl patalpų ir kad šiuolaikiniam menui nėra erdvių. Tą patį klausimą kėlė ir diskusijoje dalyvavę klausytojai.
Pasak Kauno šokio teatro „Aura“ vadovės Birutės Letukaitės, apie tai su Kauno miesto savivaldybe bei ministerija kalbama jau dešimtmetį.
„Kai vyko Kauno bienalė, mes su Vitkiene („Kaunas 2022“ programos vadove Virginija Vitkiene) ir ministerijoje buvome, apie parodines erdves tada kalbėjome. Kauno bienalė sukviečia menininkus iš viso pasaulio, bet nėra kur eksponuoti jų darbų.
„Aura“ ir visi kiti, šokantys ar vaidinantys, nepriklausomi (menininkai) neturi vadinamojo black bokso – analogo Vilniaus „Menų spaustuvei“.
Bet tie jauni žmonės jau ir dabar dirba, jie dabar turi eksponuotis, rodyti, kas sukurta.
Mes visi svaigstame apie koncertų salę, kuri bus po 10 ar 20 metų. Bus arba nebus.
Bet tie jauni žmonės jau ir dabar dirba, jie dabar turi eksponuotis, rodyti, kas sukurta. Spektaklius, projektus ir visa kita.
Čia yra būtinybė, apie kurią jau seniai kalbėta, šimtus kartų ir prieš kultūros sostinės metus buvo išsakyta. To Kaunui labiausiai reikia. Baseinas, sportas, stadionas – nuostabu, bet (nepastatyta) nė vieno kultūrinio objekto“, – kalbėjo B.Letukaitė.
B.Letukaitė taip pat teigė, kad į renovuotą „Romuvos“ kino teatrą šokėjai gali ateiti kartą per savaitę, tačiau, anot jos, „gavosi nei kinas, nei teatras“.
„Kas kaltas, kad jo nepadarė normaliai, kad būtų ir kinas rodomas, ir teatras? Ekraną sumažino, sienas apkalė“, – kalbėjo B.Letukaitė.
Nacionalinio Kauno dramos teatro vadovas Egidijus Stancikas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kaunas neturi kokybiškos šiuolaikinės teatro salės.
Investicijos į kultūrą – didelės
M.Jurgučio nuomone, nereikia lyginti planuojamos M.K.Čiurlionio koncertų salės statybos ir parodinių erdvių, nes ir vienas, ir kitas miestui yra reikalingi. Todėl priešpriešos jiems neturėtų būti.
Skelbiama, jog kairiajame Nemuno krante iškilsiančiame M.K.Čiurlionio koncertų centre vyks visi svarbiausi rimtosios muzikos koncertai. Joje numatyta 1,5 tūkst. vietų didžioji salė, 700 vietų antroji salė ir 600 vietų transformuojama konferencijų erdvė.
„Tai bus multifunkcinis centras su parodų galimybe, kur galės vykti ir konferencijos ir parodos, ir aukštos kokybės akustiniai koncertai. Viskas čia gerai. Tačiau tai nesunaikina black bokso poreikio ir nesunaikina jo pastatymo galimybės.
Noriu pabrėžti, kad per pastaruosius penkerius metus į kultūros infrastruktūrą buvo investuota labai daug. Renovuotas kultūros centras, „Romuvos“ kino teatras, valstybė investavo į teatrus, Europos Sąjungos (lėšų) pagalba rekonstruota „Girstučio“ salė.
Jau nekalbu apie paveldą, investicijas į tarpukario architektūrą, kuri, mano nuomone, irgi yra dalis kultūros.
Pirma, mes turime apsikuopti savo namuose, kad galėtume statyti kitus namus – aš taip suprantu. Kai mes susitvarkome tuos dalykus, kuriuos turėjome galbūt jau anksčiau susitvarkyti, mes galime kalbėti, kas toliau. Kai susitvarko baziniai poreikiai, tada diskutuojame apie kitus dalykus.
Tad jei kažkas turi įžvalgų apie tai, ką mieste dar galima padaryti geriau, ko reikia miestui ar Lietuvai – esame atviri išklausyti ir diskutuoti“, – teigė M.Jurgutis.
