Apie tai Kaune diskutavo ir architektūrinio paveldo ateities vizijomis dalinosi į pirmąją tarptautinę konferenciją „Modernizmas ateičiai“ susirinkę dalyviai iš įvairių Europos ir pasaulio šalių.
Modernizmo architektūros tyrimams ir sklaidai skirtą konferenciją organizavo „Kaunas 2022“ ir Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.
Lietuvoje ypatingas dėmesys modernizmo architektūrai šiemet skiriamas ne tik todėl, kad 2018 metai paskelbti Europos paveldo metais, tačiau jie sutampa ir su Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu.
Be to, 2017 metais UNESCO Pasaulio paveldo centras priėmė valstybiniu lygmeniu teiktą paraišką ir patvirtino, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminarųjį sąrašą.
Dviejų dienų konferencijoje aptarta modernizmo įvairovė ir nacionaliniai ypatumai, istorinių modernizmo miestovaizdžių UNESCO pasaulio paveldo sąraše užimama vieta ir meninės modernizmo interpretacijos.
Martinas Kalmas iš Talino (Estija) dailės akademijos konferencijos apžvelgė architektūrą Baltijos šalyse. Kiekviena Baltijos valstybė bandė kurti savitą architektūros stilių, kuris reprezentuotų nacionalinę kultūrą, bet įtakos ateidavo ir iš kaimyninių valstybių bei Europos, kai architektai mokėsi užsienyje ir matė pavyzdžius.
Taip pat, kalbant apie trijų valstybių architektūrą, reikia kalbėti ne tik apie tarpukarį, kada formavosi modernizmo kryptis, tačiau ir apie sovietmečio palikimą, teigė M.Kalmas.
Kai kuriuos Kauno pastatus aplankęs pranešėjas akcentavo, kad Kaune architektūrai tarpukariu darė įtaką ir akademinis požiūris, kai buvo laikomasi simetrijos, o remiantis ja atsirado modernistiniai fasadai ir detalės.
Pranešėjas išskyrė Kauno paštą, į kurį, sakė M.Klamas, galima žiūrėti tarsi į įrėmintą paveikslą.
Menotyrininkė ir nepriklausoma meno kritikė italė Serena De Dominicis pasakojo apie Italijoje vykstančius debatus, kaip architektūra siejasi su politika, teigė, jog architektūros išsaugojimas yra vienas iš būdų nekartoti istorijos. „Ir nepamiršti klaidų“, – sakė ji.
Apie vietos valdžios požiūrį ir sprendimus, kurie lemia modernizmo architektūros paveldo išsaugojimą, apie būdus ir formas, kaip patraukliai visuomenei pristatyti architektūrą kalbėjo ir kiti pranešėjai.
Fernando Espinosa de los Monteros Rosillo konferencijos dalyviams aiškino Madrido dokumento, kuris vadinamas sektinu pavyzdžiu saugant architektūros paveldą, esmę.
„Jums taip pat laikas išsiversti šį dokumentą (į lietuvių kalbą), kuriame kalbama apie paveldo saugojimą ir rekomendacijas. Ateitis yra modernizme, o modernizmas yra ateitis. Elgtis su paveldu reikia labai atsargiai, nes net valant betoną gali paaiškėti, kad jūs valote menininko nutapytą paveikslą. Madrido dokumentas kalba apie žinias, supratimą ir svarbą. Apie taisykles, kurių laikydamiesi galime sugriauti, todėl į taisykles reikia žvelgi lanksčiai“, – kalbėjo pranešėjas.
Konferencijoje pranešimus skaitė „Kaunas 2022“ programos vadovė Virginija Vitkienė, pristačiusi fantasmagoriškąjį modernizmą – Kauno bienalę centriniame pašte, naujus istorinio urbanistinio miestovaizdžio pamatus pristatė Mike Turner, apie Tel Avivą pasakojo pranešėja Sharon Golan.
Žilvinas Rinkšelis, „Kaunas 2022“ platformos „Modernizmas ateičiai“ kuratorius sako, jog dvi dienas trukęs renginys buvo išskirtinis visų pirma tuo, kad į Kauną pavyko sukviesti vienus geriausių Europoje specialistus, kurie skaitė pranešimus ir dalinosi savo patirtimi.
„Šiemet tai buvo didžiausias mūsų kartu su partneriais – Lietuvos nacionaline UNESCO komisija – organizuotas tarptautinis modernizmo programos renginys. Modernizmo programa veikia dviem kryptimis. Viena – sklaida vietos bendruomenėse, kita – įsitraukimas į tarptautinius projektus, siekis išnešti Kauno modernizmą į tarptautinę areną.
Džiaugiamės, kad mūsų kuratorių turimi ryšiai, mokslinio komiteto žmonės padėjo į Kauną pritraukti tikrai stiprų savo srities profesionalų ratą”, – sakė Ž.Rinkšelis.
Konferencijoje dalyvavo ne tik pranešėjai iš kitų valstybių, tačiau į Kauną pasiklausyti jų pranešimų atvyko ir su architektūros paveldo išsaugojimu kitose šalyse ir įvairiuose Lietuvos miestuose dirbantys specialistai: miestų architektai, paveldosaugininkai, savivaldybių atstovai.
„Kitais metais Kaunas perima 2019 metų modernizmo miestų forumo estafetę, apie tai buvo paskelbta Tel Avive vykusio susitikimo metu“, – sakė Ž.Rinkšelis.
Ž.Rinkšelis išskyrė Tel Avivo – Baltojo miesto centro pavyzdį, kai modernizmo paveldas yra išnaudojamas paveldo interpretacijai, jis tampa įkvėpimo šaltiniu darbui su bendruomenėmis, kultūriniams projektamsir į jį nežiūrima tik kaip į saugojimo objektą.
„Taip pat ir Gdynė Lenkijoje. Šie miestai pasirinkę strategiją, kai paveldas tarnauja ateičiai ir šiuolaikinio meno projektams. Iš tokių pavyzdžių pasimokyti yra labai naudinga. Tai – netipiškas požiūris į paveldą, o netradiciniu būdu paskleista žinutė pasiekia daug didesnę auditoriją, nei sausos edukacinės paskaitos meno tema. Tada daug platesnis žmonių ratas paveldą suvokia kaip vertybę “, – sakė Ž.Rinkšelis.
Konferencijos mokslinio komiteto narys, architektūrologas Vaidas Petrulis teigia, kad pastaruoju metu dedama daug pastangų siekiant suvokti ir įvertinti architektūrinį dvidešimtojo amžiaus palikimą kaip kultūros paveldą, kuriame slypi ateities potencialas.
Pasak V.Petrulio, Kaunas, turėdamas unikalų modernizmo miestovaizdį, yra viena iš geriausių vietų kalbėti apie XX a. palikimą kaip apie potencialią paveldo laboratoriją.
„Tik lygindami (save su kitais) mes galime suvokti, kas mes esame, kokie mes esame“, – konferencijos metu sakė V.Petrulis.
Konferencijos pranešimų pagrindu parengti tekstai bus publikuojami kaip atskiras mokslinis leidinys.
Minint Europos kultūros paveldo metus Kaune rugsėjo mėnesį vyksta ir daugiau renginių, skirtų diskusijoms apie modernizmo architektūrą. Šia proga „Pienocentre“ galima pamatyti architekto V.Lansbergio-Žemkalnio kūrybai skirtą parodą, o Kauno paveikslų galerijos paviljone „Galerija be sienų“ pristatomi tarptautinės vasaros mokyklos paveldosaugos, architektūros studentams ir profesionalams rezultatai.
