Tai – 45 minučių trukmės juodai baltas nebylus filmas, kurį kuria Kauno gyventojai ir menininkė iš Airijos Aideen Barry. Filmas, įkvėptas Kauno modernizmo architektūros ir joje slypinčių magiškų miesto istorijų, bus pristatytas kaip „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis.
Klostės – tai metafora, kaip tarsi audeklas klostosi ir lankstosi laikas, kaip nutinka vieni ar kiti dalykai, kaip jie pasikartoja ar sukasi ratu.
„Tikimės apjungti miestą, pasakojimus ir unikalų architektūrinį paveldą, suteikti jiems naują gyvenimą ir sukurti nepakartojamą stop kadro animacijos šedevrą.
Muziką kurs drauge dirbantys Kauno muzikantai, garso menininkai ir kompozitoriai. Įkvėpimo semiamės iš tarpukario kinematografijos, pavyzdžiui, Fritzo Lango filmo „Metropolis“ (1927 m.), taip pat „Daktaro Kaligario kabineto“ (1920 m.), Busterio Keatono, Charlie Chaplino ir kitų kūrybos.
Labai svarbu suteikti žmonėms galimybę tapti projekto dalimi ir aktyviais kūrėjais. Šio projekto autorė turi būti ne Aideen Barry: aš negaliu pasakoti šios istorijos, nes tai yra jūsų istorija. Labai noriu, jog padėtumėte man papasakoti savo istoriją ir suteiktumėte šiam projektui savo autentiškus balsus.
Projektą galime įvykdyti tik veikdami drauge kaip komanda – aš ir Kauno gyventojai. Dirbant su bendruomene visi galime pasimokyti būti lankstesniais bei sužinoti, kaip įmanoma apjungti mūsų visų gebėjimus, o tada iš jų suausti ir susiūti unikalų kūrinį“, – apie projektą yra pasakojusi A.Barry.
A.Barry savo projektus kuria įtraukdama vietos bendruomenę, organizuoja procesą kaip terapiją, mokymąsi ir žaidybinį patyrimą, kuriame įdomu dalyvauti įvairaus amžiaus, gebėjimų ir interesų žmonėms.
M. Zabulionis: šis filmas – tai mini istorijos su personažais
Kinematografas Mikas Zabulionis sako, kad šis filmas visų pirma yra apie Kauno modernizmą: „Modernizmas, architektūra yra kaip pagrindinis motyvas, o per pastatus, veikėjus, gyvenusius čia, pasakojamos istorijos. Šis filmas – tai kuriamos mini istorijos ir pasakojimai su personažais.
Aš tai vadinčiau labiau animacija, nei filmu, arba tai yra kažkas per vidurį, nes technika – maišyta. Kai pasakoju apie jį, sakau, kad Aideen kuria iš nuogirdų, mitų, iš turimų žinių apie Kauną tarpukariu ir visa tai bando padaryti per animacijos techniką. Tai – kaip pasaka“, – kalbėjo M.Zabulionis.
Pasak pašnekovo, menininkė A.Barry mato pilniausią viziją, o kaip viskas atrodys vizualiai, paaiškės kitame etape.
Tuo tarpu pats kūrybos procesas vyksta ir filmavimo aikštelėje, kai čia ir dabar tenka ieškoti sprendimų ar improvizuoti.
A.Chicco: turėjau vaidinti save
A.Barry režisuojamame filme jau nusifilmavęs atlikėjas Alen Chicco (tikrasis vardas Tomas Alenčikas) pasakojo, kad jam ši patirtis buvo kitokia ir nauja.
„Mano darbas buvo atrodyti įspūdingai ir suvaidinti save. Tai – tarsi nebylus kinas ir tai yra įdomu. Man ne kartą teko dirbti su Lietuvos kino ir teatro režisieriais. Aideen dirba visai kitaip, Lietuvoje tokių filmų iš viso nėra.
Labai sužavėjo jos darbas. Aideen nėra tipinė režisierė, ji save įvardija kaip menininkę. Ji priima kitokius sprendimus, nei priimtų režisierius.
Fainai, kad A.Barry labai dėkinga už bet kokias smulkmenas, nesvarbu, koks yra vaidmuo – mažas ar didelis – ji visus vertina ir mato vienodai“, – kalbėjo A.Chicco.
Įdomu ir tai, kad žodžiais perteikti filmo idėją, juolab, kad tai – naujovė Lietuvoje, sudėtinga. Jo nepapasakosi kaip vieno siužeto, kaip vienos istorijos, turinčios pradžią ir pabaigą: „Viskas be žodžių, daug istorijų, kas vyko tarp Kauno architektūrinių sienų. Tai gyvenimo istorijos, o gal tiksliau – jo paveikslai“, – sakė pašnekovas.
P.Ružauskaitė: tai sumažintas ir labai žavus pasaulis
Scenos dailininkė Paulina Ružauskaitė pasakojo, kad pats pirmasis kūrybos etapas buvo dar pernai. Šį darbą dailininkė taip pat išskiria iš kitų.
„Man reikėjo daryti penkių kambarių sumažintas miniatiūras. Jos buvo iš kartono. Prieš tai keliavau pažiūrėti į tikrus kambarius – tai buvo keturi kambariai Galaunių namuose ir vienas – Sugiharos namuose.
Viską reikėjo pabandyti atitaikyti taip, kaip iš tikrųjų yra, tik sumažinti, o dydis – metras ant metro. Tai iš karto pasirodė kaip iššūkis, bet tuo pačiu – ir labai įdomu. Taip pat įdomu ir pažinti istoriją.
Labiausiai mane sužavėjo Aideen stilius. Jis ir tamsus, ir gražus. Ir paprastumas, kad viskas turi būti iš kartono, nebūtinai labai išdailinta“, – įspūdžiais dalijosi P.Ružauskaitė.
Dekoracijas kuriančiai dailininkei teko į kūrybinį procesą įtraukti ir miesto bei rajono bendruomenes, vesti moksleiviams dirbtuves: „Tokia buvo idėja, kad kiek įmanoma kambarių miniatiūras gaminsiu kartu su jais. Dirbtuves vedžiau ir pradinukams, ir jau vyresniems kauniečiams.“
Pradinukai lipdė iš plastilino, pavyzdžiui, atkurdami viename iš kambarių esantį arbatinuką, o vyresni dirbtuvių dalyviai labiau prisidėjo prie pačių pastatų miniatiūrų gamybos.
„Man pačiai ši patirtis yra labai naudinga. Seniau dažniau dirbdavau su filmavimais be animacijos. Ateini ir filmuoji. O čia yra stop kadro animacija, kur fotografuojame labai daug kadrų.
Be to, ir interjerus anksčiau įrengdavau tikrus – realaus dydžio. Čia yra sumažintas ir labai žavus pasaulis. Turi prieš tai įsižiūrėti į, tarkime, kėdę ar baldą ir pagalvoti, iš kokų dalių jis padarytas, po to tas mažas dalis perkelti ant kartono.
Bus įdomu pamatyti galutinį rezultatą, nes dirbo daug skirtingų žmonių. Man atrodo, kad viskas sukasi apie dekoracijas, bet žinau, kad filmuojasi ir aktoriai. Aš iki galo nežinau, kokios yra Aideen užmačios, tad tikrai bus labai įdomu“, – sakė P.Ružauskaitė.
- „Klostės“ – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ projektas, kuriuo siekiama aktualizuoti tarpukario modernizmo paveldą ne tik Kaune, tačiau ir tarptautiniame kontekste.
- Jautrias socialines temas ir visuomenės moralės ribas tyrinėjanti menininkė pasirinko sustabdyto kadro (angl. stop motion) animacijos techniką, suteikiančią šioms temoms netikėtą, ironišką (gerąja prasme) ir vizualinį efektą, neretai priverčiantį pasakyti: neįtikėtina, kaip jai kilo tokia mintis? Kaip tai pavyko atlikti?
- Animacinio filmo tikslas – pristatyti Kauno tarpukario materialų ir nematerialų palikimą užsienyje, atskleisti miesto XX amžiaus pirmosios pusės architektūros charakterį ir ypatybes, pasakoti apie šio laikotarpio paveldą neaplenkiant žmogaus ir jo autentiškos kasdienybės.
- 2022 m. video meno kūrinys - filmas „Klostės“ keliaus po tarptautinius kino festivalius, kur pasaulio žiūrovus pasieks Kauno modernizmo bendruomenės žinutė apie šiuolaikinį ir ateities Kauną.
- Tai nėra pirmoji menininkės A.Barry pažintis su Kaunu. 2018 metais ji dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Modernizmas ateičiai“, o 2019 metais diskusijoje, skirtoje modernizmo meninių interpretacijų galimybėms ir įvairovei aptarti, taip pat Kaune yra pristačiusi savo kūrybą.
