Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kaune kūrėjai paniro į vandenį: nuo stiklinės iki hidroelektrinės

Kas yra šalto vandens stiklinė karštą vasaros dieną? Kas yra šventas vanduo bažnyčioje? O kas yra vanduo žmogui, kurio namuose įvyko vandentiekio avarija? Arba kas taptų vanduo, įvykus nelaimei Kauno hidroelektrinėje? Vanduo gali ir būti šventas, ir negailestingas. Taip tvirtina Kauno kūrėjai, beveik baigę ruošti šių metų žurnalą Kaunui „Į“.
„Žurnalo Kaunui“ kūrimas
„Žurnalo Kaunui“ kūrimas / Kauno fotografijos galerijos nuotr.

Žurnalo tema – vanduo

Maždaug 180 puslapių leidinys šį kartą skirtas vandens temai. Jame publikuojami tekstai, nuotraukos, komiksai.

Iki 2022 metų, kol Kaunas taps Europos kultūros sostine, numatoma išleisti penkis žurnalus lietuvių ir anglų kalbomis, kuriuose Kaunas būtų nagrinėjamas iš skirtingų taškų ir temų.

Pasak Gintarės Krasuckaitės, Kauno fotografijos galerijos kuratorės, miestui tapus Europos kultūros sostine, jis pritrauks daugiau užsienio svečių, be to, solidų iš penkių leidinių sudarytą bagažą galės sukaupti ir kauniečiai.

Žurnalas Kaunui „Į“, kurio pirmasis numeris išėjo pernai, leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis.

Kauno fotografijos galerijos nuotr. /Žurnalo Kaunui pirmasis numeris, kuris buvo skirtas Kauno kiemams
Kauno fotografijos galerijos nuotr. /Žurnalo Kaunui pirmasis numeris, kuris buvo skirtas Kauno kiemams

„Pernai mes patraukėme į Kauno kiemus ir juos iš visų pusių nagrinėjome, šiemet nutarėme pabraidyti po vandenis“, – sakė G.Krasuckaitė.

Paskelbus atvirą kvietimą, prie žurnalo kūrimo galėjo prisidėti ir tuo besidomintys kauniečiai, kurie buvo kviečiami dalyvauti dirbtuvėse. Būtent jose buvo išgrynintos temos bei susluoksniuotos idėjos.

Viršelyje – upės, kuriomis vaikšto žmonės

„Tema apie vandenį gali atrodyti labai konkreti, tačiau pasirinkome kūrybiškai mąstančius ir įdomius autorius. Jų pasiūlymai žurnalą „nunešė“ į platų miesto ir vandens suvokimą.

Tai yra ir miesto vanduo, ir šventas vanduo bažnyčiose, taip pat upės, supančios Kauną. Dar – vanduo mūsų namuose, kai juo užpilamos sienos. Žurnale įvairiomis formomis pateikiamas miesto ir vandens santykis“, – sakė G.Krasuckaitė.

Pasak pašnekovės, kuriant žurnalą buvo svarbu, jog jis būtų artimas miestiečiams, todėl žurnale bus galima rasti įvairių tekstų bei iliustracijų: nuo vandens kasdienybėje iki istorinių. Mat vanduo gali tapti priešu, tačiau jis yra ir gydantis.

Tačiau visų pirma vandens tema pasirinkta dėl to, kad Kauną juosia upės, tik tai yra pamiršta, o miestiečiai nuo upių nusigręžia.

Ingos Navickaitės nuotr. /Žurnalo Kaunui „Į“ kūrimas
Ingos Navickaitės nuotr. /Žurnalo Kaunui „Į“ kūrimas

Leidinys pasirodys kitų metų pradžioje, o jį bus galima įsigyti ne tik Kauno fotografijos galerijoje, tačiau ir kai kuriuose knygynuose.

Be to, Kauno fotografijos galerija leidinį veža ir į užsienyje vykstančias leidinių muges.

„Viena iš mūsų veiklų – fotografijos leidinių sklaida. Pirmasis žurnalas buvo pristatytas Leipcigo knygų mugėje, Lietuvos stende. Jis sulaukia labai daug dėmesio. Nors, atrodytų, kam užsienyje gali rūpėti Kauno kiemai?“ – kalbėjo G.Krasuckaitė.

Šiemet „Žurnalą Kaunui“ kūrė maždaug 20 žmonių kolektyvas. Beje, netradicinis ir jo viršelis.

Architektė Rasa Chmieliauskaitė išrinko visas Kauno gatves, turinčias Lietuvos upių ir upelių pavadinimus. Kūrybiškai sudėliotas viršelis atspinti gatves – upes, kuriomis kauniečiai kasdien vaikšto.

Sudomino Kauno hidroelektrinė

Kūrybinėms žurnalo leidybos dirbtuvėms vadovavęs knygų dizaineris, Vokietijoje ir Latvijoje gyvenantis Tomas Mrazauskas sako, kad procesas nustebino tiek jį patį, tiek dalyvius.

„Dirbtuvėse kalbėdami apie upes ir tiltus prisiminėme hidroelektrinę. Galvojant apie dabartiniame pasaulyje vykstančius įvairius konfliktus ir kuriamus apokalipsinius scenarijus, pradėjome galvoti, kas būtų, jei hidroelektrinė griūtų?

Ir kaip mes nustebome atradę mokslininkų skaičiavimus šia tema! Pasirodo, kad tai yra apskaičiuota. Kas vyksta, kai didžiulė vandens banga kartu su savimi „nuneštų“ tiltus, greta esančius pastatus ir, žinoma, visą senamiestį? Padariniai būtų katastrofiški.

Kaip galima tai pateikti žurnale? Dirbtuvių dalyviai sukūrė du komiksus: vienas su gera pabaiga, nes nesinorėjo apsiriboti tik katastrofa. Todėl komiksų kūrėjai nelaimę pavaizdavo savaip: tuomet žmonės ima, pavyzdžiui, plaukti banglentėmis ar nardyti“, – pasakojo T.Mrazauskas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno hidroelektrinė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno hidroelektrinė

Pasak T.Mrazausko, dirbtuvėse gimė labai daug idėjų, leidžiančių į miestą pažvelgti kitu kampu, nekartojant išmoktų naratyvų.

Žurnale bus ir istorijų apie tiltus, o jo kūrėjams kilo klausimas, ar tikrai Kaunui reikalingas dar vienas tiltas?

Kūrybinės dirbtuvės buvo gera proga supažindinti dalyvius su pačia leidybos virtuve: kaip kuriami ir kaip gimsta įvairūs leidiniai.

„Ir aš pats dabar šiek tiek kitaip matau Kauną, nors man čia teko gyventi trejus metus. Pamačiau Kauną per potvynių, paplūdimių ir kitas prizmes. Tikiuosi, kad žurnalas bus įdomus skaitytojams“, – sakė T.Mrazauskas.

Žurnalo leidybą Kauno fotografijos galerija įgyvendina kartu su partneriais: „Kaunas 2022“, Kauno miesto savivaldybe, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetu ir Kauno menininkų namais. Leidinio pristatymas vyks sausio mėnesį Kauno fotografijos galerijoje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos