Pasibaigus Europos kultūros sostinės atidarymo renginiui iki vidurnakčio mieste nestigo veiklų. Žiūrovus organizatoriai pakvietė į Mitinio Kauno Žvėries paslapčių žaidimą – su žemėlapiu keliauti, atrasti miesto vietas, patirti jį ir iššifruoti žinutę, o kartu – ir taškais sužymėtus „Kaunas 2022“ savaitgalio renginius.
Mieste – kultūrinės iniciatyvos
Po „Sukilimo“ Kauno centre kauniečių ir miesto svečių laukė įvairios kultūrinės iniciatyvos.
Jaunų menininkų kolektyvas „Kosmos Theatre“ skirtingose miesto vietose pristatė senų automobilių instaliaciją – savotiškas vaizduotės ir laiko mašinas. Provokuojanti meninė instaliacija kėlė su miesto istorija susijusius klausimus, o taip pat taip pristatytas naujasis „Kosmos Theatre“ projektas – mobilioji meninių-istorinių maršrutų programėlę „KOSMOS APP“.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo savaitgalio metu atgijo parodos „MagiC Carpets Landed“ papildytos realybės gido personažai, prie Soboro pristatyta ledo skulptūrų instaliacija, šokio performansai, o gamtos ir techno garsai skleidė užuominas apie artėjantį šiuolaikinio miesto festivalį „Audra“. Kauniečiai ir miesto svečiai Europos kultūros sostinės atidarymo vakarą buvo kviečiami apsilankyti miesto muziejuose.
Veiksmo netrūko ir Vienybės aikštėje, kur vyko muzikiniai pasirodymai, o šildė ugnies instaliacijos. Einančius V.Putvinskio gatve prie funikulieriaus pasitiko snaudžiantis, tačiau nuo miesto šurmulio vis pabundantis žvėris, o laiptai tapo milžiniško žvėries kūnu. Miestą patirti pasiryžusiems šventės dalyviams kelrode žvaigžde tapo Kauno Kristaus prisikėlimo bazilika – šviesos spindulys buvo matomas iš tolimiausių vietų.
Suskubo šifruoti Kauno vietas
Netrukus po atidarymo renginio kalbinti kauniečiai sako, kad tokio veiksmo mieste nebuvo jau seniai.
„Aišku, gal įspūdį sustiprino tai, kad pandemija buvo apribojusi renginius, veiklas, žmonių susiėjimus. Tačiau kad čia susirinks tiek žmonių – tikrai netikėjau“, – sakė kartu su bičiuliu į atidarymo renginį atėjęs kaunietis Mykolas.
Pasak Kauno Dainavos rajone gyvenančios Audronės, Kauno žvėries žaidimu itin susidomėjo jos aštuonmetis sūnus, tad mama su juo po atidarymo suskubo šifruoti Kauno vietas.
„O pirmiesiems, tą padariusiems, bus ir prizai. Tik nežinau, ar būsime tarp tų pirmųjų, ar visas vietas atrasime šiandien. Atidarymo renginys patiko, ypatingai – šviesų instaliacija“, – įspūdžiais dalinosi Audronė.
Stiprioji pusė – muzikinė
Iš Prienų į Kauną atvykusiam Mindaugui įsiminė netikėtumo efektas.
„Gal dėl to, kad kultūros sostinės programa iki šiol nelabai domėjausi. Žinojau, kad bus atidarymas, o kas jame – taip ir buvo neaišku. Koncertas, o gal baletas? O gal dar kas nors? Patiko šviesų instaliacijos, o nepatiko, kad šalta. Atvažiuoti į Kauną sugalvojau dėl to, kad kaip tik tik buvo laisvas savaitgalis, o ir pats įvykis nėra eilinis“, – kalbėjo vyras.
Europos kultūros sostinės atidarymą stebėjusi kaunietė Lėja sako, kad jai stipriausią įspūdį paliko muzikinė renginio dalis.
„Sukilimą“ kūrė Londono olimpinėse žaidynėse dirbęs režisierius Chrisas Baldwinas, tarptautiniai ir Lietuvos menininkai ir kūrėjai, kompozitoriai, poetai, orkestrai, kostiumų, šviesų dizaineriai, o muziką – „Auksiniu scenos kryžiumi“ ne kartą apdovanotas kompozitorius Antanas Jasenka. Kūrinį atliko Nacionalinis simfoninis orkestras ir choras „Vilnius“, vadovaujamas dirigento Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Modesto Pitrėno.
„Tačiau mano įspūdis nėra tik apie kultūros sostinės atidarymo renginį, tačiau visuma. Labai patiko tai, kad po atidarymo žmonės neišsiskirstė, o liko mieste. Seniai jau nemačiau tokios gyvos Laisvės alėjos. Šiek tiek domėjausi ir visų metų programa – daug renginių, jie įvairūs“, – sakė Lėja.
Kauną – Europos kultūros sostinę kurią ir renginius organizuoja apie 80 partnerių, o 2022 metais Kaune neliks nė vieno neužimto savaitgalio per metus. Renginiai vyks ne tik mieste, tačiau ir Kauno rajono seniūnijose.
Kaune vyks ir dar du didieji renginiai – kitos trilogijos dalys. Tai – „Santaka“, (gegužės 20–22 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.). Miesto mitą kviečiami kurti visi gyventojai, o jį sujungia Žvėries – kaip miesto kūno – metafora.
